Pirmiesiems 12–17 metų pacientams atliktos tulžies pūslės ir kirmėlinės ataugos šalinimo operacijos. Naujos technologijos taikymas atveria galimybes ateityje atlikti ir sudėtingesnes vaikų chirurgines operacijas, kurioms reikalingas itin didelis tikslumas.
Pasak Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų chirurgijos skyriaus vadovės doc. dr. Aušros Lukošiūtės-Urbonienės, robotinės chirurgijos pradžia vaikams yra reikšmingas etapas ne tik ligoninei, bet ir visai Lietuvos vaikų chirurgijai.
„Ilgą laiką robotinė chirurgija daugiausia buvo taikoma suaugusiesiems, o šiandien šias galimybes galime pasiūlyti ir Kauno klinikų mažiesiems pacientams. Tačiau svarbiausia čia ne pati technologija. Mūsų tikslas – suteikti vaikams kuo saugesnį, tikslesnį ir mažiau traumuojantį gydymą, kad jiems būtų prieinamos tokios pat pažangios gydymo galimybės, kokios siūlomos didžiausiuose Europos ir pasaulio vaikų chirurgijos centruose“, – sakė docentė.
Pirmosios robotinės operacijos atliktos 12–17 metų pacientams, kuriems buvo diagnozuoti tulžies pūslės polipai, lėtiniai uždegiminiai susirgimai, taip pat pacientams, anksčiau sirgusiems apendicitu. Pasak Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojos vaikų chirurgės Ingos Dekerytės-Banienės, pradžiai pasirinktos vaikų chirurgijoje gerai žinomos ir įprastai laparoskopiniu būdu atliekamos operacijos, leidžiančios komandai nuosekliai įgyti praktinės darbo su „da Vinci“ robotine chirurgine sistema patirties.
„Vaikų pilvo ertmė yra mažesnė, anatominės struktūros smulkesnės, o po buvusių uždegiminių procesų operacijos gali tapti dar sudėtingesnės. Robotinė chirurginė sistema „da Vinci“ suteikia galimybę itin aiškiai matyti net smulkias anatomines struktūras ir tiksliai valdyti instrumentus ribotoje erdvėje. Tai ypač svarbu vaikų chirurgijoje, kur kiekvienas judesys reikalauja didelio tikslumo“, – pasakojo gydytoja I. Dekerytė-Banienė.
Operuodamas „da Vinci“ robotine chirurgine sistema gydytojas chirurgas dirba prie specialios konsolės, kurioje mato padidintą, trimatį didelės raiškos operacinio lauko vaizdą ir valdo robotinius instrumentus. Jų lankstumas ir judesių tikslumas leidžia atlikti sudėtingus veiksmus sunkiau pasiekiamose anatominėse vietose. Operacijos metu prie paciento dirba ir gydytojui chirurgui asistuojanti komanda.
„Nors operaciją vadiname robotine, visus sprendimus priima ir kiekvieną instrumento judesį kontroliuoja chirurgas. Technologija nepakeičia gydytojo patirties, tačiau suteikia papildomų galimybių, ypač tais atvejais, kai reikia itin kruopščiai atskirti audinius ar susiūti smulkias anatomines struktūras“, – pabrėžė doc. dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Pasirengimas pirmosioms vaikų robotinėms operacijoms truko apie pusę metų. Per šį laikotarpį gydytojos chirurgės mokėsi valdyti robotinę sistemą, tobulino praktinius įgūdžius simuliacinėje aplinkoje, susipažino su kitų Europos centrų patirtimi. Kauno klinikų specialistės taip pat lankėsi Krokuvoje, kur robotinė vaikų chirurgija taikoma jau kelerius metus, o Berlyne sėkmingai baigė sertifikavimo procesą.
„Šis pasirengimo etapas mums buvo itin svarbus. Džiaugiamės tapusios ne tik pirmųjų robotinių vaikų operacijų Baltijos šalyse pradininkėmis, bet ir pirmosiomis moterimis chirurgėmis regione, įgijusiomis „da Vinci“ robotinės chirurgijos sertifikatus. Vis dėlto robotinė chirurgija nėra vieno gydytojo chirurgo darbas – sėkmingai operacijai būtina puikiai pasirengusi visa komanda“, – teigė skyriaus vadovė.
Pirmųjų operacijų metu Kauno klinikų komandai taip pat talkino patyręs vaikų chirurgas iš Krokuvos Bartoszas Boguszas. Prieš operacijas buvo kruopščiai įvertinta pacientų sveikatos būklė, suplanuota procedūrų eiga, su vaikais ir jų tėvais aptartos gydymo galimybės.
Pasak gydytojų, robotinė chirurgija nėra tinkamiausias pasirinkimas kiekvienam pacientui. Sprendžiant dėl jos taikymo, būtina įvertinti vaiko amžių, kūno sudėjimą, ligos pobūdį ir planuojamos operacijos sudėtingumą.
Ateityje Kauno klinikose numatoma nuosekliai plėsti robotinės vaikų chirurgijos galimybes. Didžiausias šios technologijos potencialas siejamas su sudėtingomis rekonstrukcinėmis operacijomis, ypač vaikų urologijoje. Planuojama robotinę sistemą pasitelkti atliekant inkstų geldelės ir šlapimtakio jungties plastikos bei kitas šlapimo takų rekonstrukcines operacijas. Taip pat svarstomos jos taikymo galimybės pilvo, krūtinės chirurgijoje ir gydant onkologines ligas.
„Pirmosios operacijos – tik pradžia. Siekiame nuosekliai kurti robotinės vaikų chirurgijos programą, kaupti patirtį ir ilgainiui šias galimybes pasiūlyti vis jaunesniems pacientams. Norime, kad ateityje robotinė chirurgija taptų įprasta mūsų gydymo galimybių dalimi“, – apibendrino doc. dr. A. Lukošiūtė-Urbonienė.
Kauno klinikos – pirmoji gydymo įstaiga Baltijos šalyse, šių metų rugsėjį pradėjusi naudoti naujausios kartos „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistemą. Jos taikymo galimybės nuosekliai plečiamos – robotinės operacijos jau atliekamos urologijos, ginekologijos, kolorektalinės ir skrandžio chirurgijos, otorinolaringologijos bei vaikų chirurgijos srityse. Dar šiais metais planuojama robotinę chirurgiją pradėti taikyti ir kepenų, kasos bei krūtinės chirurgijoje.

Naujausi komentarai