Kauno kolegija – Lietuvos aukštųjų mokyklų trejetuke pagal priimtųjų studijuoti skaičių

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 20 587 pirmakursiai. Tai 1 425 pirmakursiais daugiau nei pernai. Universitetuose stojantieji sudarė 11 185 studijų sutartis, o kolegijose – 9 402.

Kauno kolegijoje šiemet studijas pradės 1 540 pirmakursių. Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius Kaune tarp visų aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla, kaip ir pernai, yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Taip pat šiemet studijas valstybės finansuojamose vietose Kauno kolegijoje pradės 9 proc. daugiau pirmakursių nei pernai.

Naujovė: atliepiant darbdavių išreikštą poreikį, stojantiesiems buvo siūlomos Grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir Sistemų administravimo trumpojo ciklo studijų programos, kurias rinkosi daugiausia stojančiųjų. Kauno kolegijos nuotr.

Šiemet net trys Kauno kolegijos studijų programos pateko į populiariausių kolegijose 10-tuką pagal pirmąjį pageidavimą. Populiariausia studijų programa pagal stojančiųjų skaičių šiemet buvo Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, antra – Kosmetologija, trečia – Burnos higiena.

„Pastebime, kad šiemet gerokai padidėjo ne tik Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bet ir inžinerijos bei technologijų mokslų studentų skaičius. Tikiu, kad šis pokytis padės spręsti mokytojų trūkumo problematiką Lietuvoje, o tarptautinėms ir nacionalinėms inžinerijos įmonėms – rasti taip trūkstamų specialistų“, – sakė Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

Dr. Andrius Brusokas. Kauno kolegijos nuotr.

„Šie pasiekimai rodo, jog Kauno kolegijoje užtikrinama aukšta studijų kokybė, sėkmingai įgyvendinama strategijoje įtvirtinta misija – vykdyti praktiškas ir inovacijomis grįstas studijas, plėtoti mokslo ir meno taikomąją veiklą. Taip pat džiaugiamės, kad didelė studijų programų įvairovė bei praktinių užsiėmimų gausa leidžia studentams „pasimatuoti“ pasirinktą specialybę. Esame sudarę visas galimybes ieškoti savęs, esant poreikiui – keisti sritį ir ta įvairovė suteikia galimybes augti kaip pasirinktos srities profesionalui, tobulėti kaip asmenybei didelėje mūsų bendruomenėje“, – dalijosi direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė.

Dr. Inga Stravinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Auga susidomėjimas trumposios pakopos studijų programomis

Šiemet Kauno kolegija stojantiesiems siūlė dvi trumpojo ciklo studijų programas – Grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir Sistemų administravimo studijų programas, kurias rinkosi daugiausia stojančiųjų.

Kauno kolegija glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, todėl šios trumposios pakopos studijų programos pradėtos vykdyti atliepiant jų išreikštą poreikį. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad Kauno kolegijoje studijas baigę absolventai įgytų paklausias ir perspektyvias specialybes, leidžiančias jiems greitai integruotis į darbo rinką.

Jolanta Bareikienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Šias studijas pradėjome vykdyti, nes reaguojame į darbdavių poreikius, o taip pat atsižvelgiame į tam tikros asmenų grupės poreikį studijuoti, nes šios studijos gali būti patrauklios ir tiems, kuriems bendrojo lavinimo dalykai mokykloje sekėsi sunkiau (valstybė šiais metais trumposios pakopos studijoms skyrė 100 valstybės finansuojamų vietų). Jie gali greičiau įgyti profesiją ir įsilieti į darbo rinką. Be to, tai gali būti lengvesnis kelias po šių studijų įgyti aukštąjį išsilavinimą – tęsti studijas profesinio bakalauro pakopoje“, – apie trumpojo ciklo studijų programų poreikį kalbėjo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė.

Kokybė: Kauno kolegija buvo viena iš šešių kolegijų, nenuleidusių kartelės ir paisiusių ŠMSM patvirtinto minimalaus konkursinio pereinamojo balo tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Kauno kolegijos nuotr.

Trumpojo ciklo studijos – kelias į aukštąjį mokslą, kuris leidžia rinktis trumpesnes studijas ir per 1,5–2 metus įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę.