- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinomos šalies bendrovės „Kauno kranai“ arsenale – moderni technika, kainuojanti šimtus tūkstančių eurų, tačiau įmonė nemažiau turtinga savo aukštos kvalifikacijos darbuotojais.
Pripažinimas Lietuvoje ir užsienyje
„Kartais mes, lietuviai, net patys neįsivaizduojame kaip toli esame pažengę“, – sako bendrovės „Kauno kranai“ technikos direktorius Valentinas Staniulis, aprodydamas savo valdomą ūkį – galingus kranus, keliančius nuo kelių ar keliolikos tonų iki sunkiai suvokiamų svorių – kelių šimtų tonų.
Kauno bendrovė eksploatuoja „Liebherr“, „Grove“, „Tadano“, „Demag“ ir kitų garsiausių pasaulyje pavadinimų statybinę keliamąją techniką. Greta automobilinių kranų, bendrovė gali pasiūlyti ir bokštinius bei tiltinius kranus bei plačią kėlimo įrangos paletę.
Pasak „Kauno kranų“ generalinio direktoriaus Andriaus Lukševičiaus, pagal turimas technines priemones kauniečiai lenkia ne tik daugumą panašaus pobūdžio Lietuvos įmonių, bet ir ne vieną konkurentą iš kaimyninių šalių.
Geografiškai patogioje vietoje įsikūrusi bendrovė turi itin palankias sąlygas aptarnauti visus Lietuvos regionus – nuomojant turimą techniką, atliekant kitus darbus. Ne mažiau svarbus privalumas – pažangi nuosava gamybinė bei remonto bazė. Be to, „Kauno kranai“, turintys atstovybę ir Vilniuje, dirba ne tik visos Lietuvos statybvietėse, bet ir užsienio valstybėse. Neveltui, specialistai iš Kauno užsitarnavo gerą vardą Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje.
„Daugeliui Lietuvos bei užsienio statybų bendrovių tapome patikimu partneriu, kuriam galima patikėti net sudėtingiausius iššūkius“, – pasakoja A.Lukševičius.
Stiprybė – darbuotojai
Vis dėlto ypatingas dėmesys tenka vietos rinkai. Ne veltui kauniečiai dirbo su daugeliu itin atsakingų užduočių. Tai ir tiltų remontai, NATO projektai, „Žalgirio“ arenos bei S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybos, lynų kelias Druskininkuose, Aleksoto funikulierius. Greta to bendrovė neatlygintinai prisideda prie miesto projektų – kasmet kelia Kalėdines dekoracijas, kėlė didžiąją „Vyčio“ skulptūrą prie pilies, o neseniai iki išnaktų statė didžiausią Lietuvoje kryžių Kauno šv. Jono Paulaus II parapijoje.
Projektų, kuriais didžiuojasi, „Kauno kranai“ gali išvardinti ne vieną dešimtį, tačiau ne mažiau svarbu kokybiškai atlikti visus, net ir smulkiausius darbus.
Būtent todėl bendrovė akcentuoja profesionalų požiūrį į sritis, kurios kai kuriose kitose įmonėse laikomos nereikšmingomis. Pradedant darbų sauga, baigiant socialinėmis garantijomis bei visapusiška pagalba darbuotojams.
„Iš tiesu, požiūris į darbuotoją – stipriausia mūsų sritis, nes be jų profesionalumo mūsų technika būtų tik metalo konstrukcijos“, – teigia „Kauno kranų“ technikos direktorius V.Staniulis.
Ugdosi pamainą
Darbų sauga ypač aktuali kranininkams, kurie dirba dideliame aukštyje, o nuo jų veiksmų priklauso ir kitų darbuotojų saugumas. Ne paslaptis, jog kai kuriose trumpalaikėse „firmelėse“ kranininkai dirba neturėdami darbui reikalingų rūbų bei priemonių. Tuo tarpu Kauno bendrovėje visi darbuotojai aprūpinami visa reikiama ekipuote.
Be to, „Kauno kranų“ veikla yra apdrausta, tad net ir stambus užsakovas gali būti ramus techninės avarijos ar nelaimės atveju. Tačiau iki šiol bendrovė ekstremalių situacijų išvengia, pirmiausia, vėlgi – savo specialistų profesionalumo ir patikimos technikos dėka. O juk aukšta darbuotojų kvalifikacija neatsiranda savaime, ji ugdoma ne vienerius metus.
Kranininkai rengiami Kauno Petrašiūnų bei Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, tačiau jų toli gražu nepakanka. Tad „Kauno kranai“ teikia didelį dėmesį naujų darbuotojų ugdymui bei perkvalifikavimui. Kasmet po keletą kranininkų siunčiama į kvalifkacijos kėlimo kursus Lietuvoje bei užsienyje. Bendrovė prisideda prie šios specializacijos darbuotojų rengimo programos, norinčiuosius apmokindama bei suteikdama galimybę atlikti praktiką. Tokiu būdu įmonės gretas papildė jau ne vienas naujas specialistas.
Profesija – perspektyvi
Vienas tokių – 35-erių kaunietis Eimantas. Vyras pasakoja daugiau nei dešimtmetį praleidęs emigracijoje. Nuo 19-os metų Norvegijoje dirbęs statybų srityje, išbandęs montuotojo bei vairuotojo darbus. Tačiau vis svarstęs įgyti profesiją, kuri jam leistų grįžti į tėvynę ir leisti šaknis čia. Prieš keletą metų taip ir nutiko. Ne sykį pasvajodavęs apie kranininko darbą Eimantas užsuko į „Kauno kranus“, susitarė dėl praktikos atlikimo ir ilgainiui tapo vienu perspektyviausių specialistų.
„Dėl savo pasirinkimo nė kiek nesigailiu. Gyvenu tėvynėje, dirbu mėgiamą darbą, galiu aprūpinti šeimą, jaučiu įmonės palaikymą. Ko daugiau norėti?“ – svarstė pašnekovas.
Kitas „Kauno dienos“ kalbintas „Kauno kranų“ darbuotojas – kur kas labiau patyręs, tačiau ne mažiau motyvuotas – 58-erių Algerdas. Ištaikęs laisvą nuo darbų minutę jis pasakojo šiuo metu statantis didžiulį objektą Vilniuje, tad tenka valdyti kraną su milžiniška – net 100 metrų ilgio strėle.
„Kranininku dirbu jau gal 30 metų. Per tą laiką labai pasikeitė ir technika, ir mūsų profesijos samprata. Ne paslaptis, kad anksčiau kranininkas būdavo įsivaizduojamas vos ne kaip atsitiktinis žmogus su buteliu rankoje. Dabar turbūt jau visi supranta, kad norint valdyti šiuolaikinę techniką reikia ne tik didelio statybinių žinių bagažo, bet ir technologijų išmanymo. Juk su sovietine technika mes dirbdavome, galima sakyti, pagal nuojautą. Dabar gi, monitoriaus ekrane matome ne tik atstumus, bet ir keliamą krovinio svorį, strėlės padėtį bei vėjo stiprumą ir kryptį“, – lygino Algerdas.
Per tris dešimtmečius kranininku dirbantis Algerdas neabejoja, kad jo specialybė ir ateityje bus paklausi.
Paklaustas, ar jaunimui rekomenduotų kranininko profesiją, pašnekovas nusišypsojo.
„Žinote, kiekvieną darbą reikia mėgti. Nesvarbu, kad ir kuo dirbtum, turi tai daryti jausdamas prasmę. Aš tai jaučiu. Ir jaunimui matau gerą perspektyvą. Kol mūsų regione bus statybų, tol reikės ir kranininkų. Juk ir pačios statybos keičiasi, sudėtingėja konstrukcijos, didėja aukštingumas, auga keliami svoriai, tad ir mums darbo pakaks“, – įsitikinęs Algerdas.
Pasak „Kauno kranų“ technikos direktoriaus V.Staniulio, bendrovė nuolat ieško naujų ar patyrusių kranininkų, tad kviečia visus, norinčius susieti savo ateitį su laiko patikrinta įmone, drąsiai praverti „Kauno kranų“ duris.
„Mūsų darbuotojams siūlome ne tik konkurencingą atlyginimą bei tobulėjimo galimybes, bet ir visas socialines garantijas, įskaitant ir papildomas išmokas pensijos kaupimui, pagalbą gaunant paskolas bei daugelį kitų“, – vardino pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...