Pamėgta vieta
63 kv. km ploto teritorijoje nelengva užtikrinti nuolatinę kontrolę, ir tai suteikia galimybių nelegaliai žvejybai. Ypač naktimis arba atokesnėse vietose.
„Įlankos, salos, nendrynai padeda išvengti pareigūnų dėmesio“, – „Kauno dienai“ sakė apie situaciją mariose pasakojęs Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Tomas Zemlianskis.
Ryškėjanti tendencija
Pareigūnas pabrėžia, kad ribotos galimybės kontroliuoti didelį plotą nereiškia, kad Kauno mariose brakonieriai siautėja ar jaučiasi kaip šeimininkai. Aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį į mažėjantį sistemingų pažeidimų mastą.
„Nėra duomenų, kad tie patys asmenys sistemingai darytų panašius ar tokius pat pažeidimus. Didesnis pažeidimų sistemingumas fiksuojamas mažiau apgyvendintose vietovėse – pavyzdžiui, Kaišiadorių rajone esančioje Kauno marių pakrančių dalyje. Dažniausiai brakonieriavimą skatina ekonominės priežastys – nelegalios žvejybos kaip būdo išgyventi ar užtikrinti savo poreikius imasi žmonės, neturintys kitų pragyvenimo šaltinių“, – sakė AAD atstovas.
Vertingos žuvys
Brakonierius vilioja Kauno mariose gyvenančios vertingų rūšių žuvys: lydekos, karšiai, starkiai, ešeriai.
„Kai kuriomis sezoninėmis žuvų migracijomis, pavyzdžiui, neršto metu brakonieriai naudojasi statydami tinklus“, – pabrėžė spacialistas.
AAD „Kauno dieną“ informavo, kad 2024–2025 m. Lietuvoje surengtas 2 271 reidas, išaiškinti 1 692 nusižengimai.
Apibendrinus įvairių metų duomenis, daroma išvada, kad neteisėtos žvejybos atvejų kiekvienais metais mažėja.
Tampa išradingesni
Pastebima ir papildomų problemų aplinkosaugininkams sukurianti tendencija – pažeidėjai tampa išradingesni.
„Pasitelkiamos išmaniosios priemonės, pavyzdžiui, termovizoriai, žiūronai, naktinio matymo prietaisai“, – atkreipė dėmesį aplinkosaugininkas.
Jis pridūrė, kad brakonieriaujant dažniausiai naudojami ne mėgėjų žvejybos įrankiai – statomi žvejybos tinklai, bučiai ir vadinamieji venteriai – modifikuoti, tam tikroms sąlygoms pritaikyti žvejybos tinklai.
„Pasitaiko, kai žvejojant mėgėjų žvejybos įrankiais – meškerėmis – naudojamas vadinamasis kabliavimas. Tai neteisėtas žvejybos būdas, kai žuvis gaudoma ne masalu, bet specialiu kabliu, kuris, stipriai traukiant valą, perveria ir sužaloja žuvį“, – sakė T. Zemlianskis.
Veikia ir grupėmis
Aplinkosaugininkams tenka susidurti ir su organizuotomis brakonierių grupėmis. Pastaraisiais metais Kauno mariose organizuotai veikiančių pažeidėjų neužfiksuota.
Tačiau šių metų pradžioje brakonierių grupė buvo sulaikyta Molėtų rajone esančiame Pravalo ežere.
Pareigūnai gavo pranešimą iš žvejo apie ežere pastebėtus tinklus. Buvo surengta pasala ir jau tą patį vakarą sulaikyti trys asmenys: du iš jų atliko sargų vaidmenį, o trečias traukė tinklus.
AAD atstovas pabrėžė, kad brakonieriai veikė organizuotai – teritoriją stebėjo termovizoriais ir kameromis, o prie vandens telkinio kontroliavo skirtingus privažiavimus, naudodami dvi transporto priemones.
Žala – didelė
Pažeidėjai Pravalo ežere žvejojo draudžiamais mėgėjų žvejybos įrankiais – 24 statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis siekė 1 680 m.
Tokiomis priemonėmis buvo neteisėtai sugauti 24 sterkai, 47 lydekos, 2 kg karosų, 2 kg ešerių ir 1 kg kuojų, taip padarant 17 115 eurų žalą gamtai. Žvejybai buvo naudojama pripučiama guminė valtis. Visi pažeidimo įrankiai, pripučiama valtis ir sugautos žuvys buvo paimti.
„Vienas iš sulaikytų asmenų pareigūnams gerai žinomas – per pastaruosius šešerius metus jis padarė dvylika pažeidimų, daugiausia susijusių su neteisėta žvejyba tinklais ir draudžiamų žvejybos įrankių laikymu. Per šį laikotarpį vien jo veikla gamtai padarė 78 332 eurų žalą, įskaitant ir sausio mėnesį nustatytą pažeidimą“, – akcentavo pareigūnas.
Atiteko gyvūnams
AAD specialistų duomenimis, neteisėtai sugautos žuvys dažniausiai realizuojamos savo reikmėms – maistui.
Dažniausiai brakonieriavimą skatina ekonominės priežastys – nelegalios žvejybos kaip būdo išgyventi ar užtikrinti savo poreikius imasi žmonės, neturintys kitų pragyvenimo šaltinių.
„Siekiant išvengti neteisėtai sugautų žuvų produkcijos patekimo į prekybą, organizuojami reidai, kurių metu tikrinamos turgavietės, pardavėjų prašoma pateikti žuvų įsigijimo dokumentus“, – sakė „Kauno dienos“ pašnekovas.
Prieš keletą metų brakonierių laimikis pradžiugino Lietuvos zoologijos sodo gyvūnus.
Kauno mariose surengus reidą ties Dabintos sala buvo sulaikyti du brakonieriai su neteisėtu laimikiu. 135 karšiai, trylika karpių, trys sterkai netrukus buvo perduoti Zoologijos sodui.
Ištekliai – riboti
Kovos su brakonieriavimu priemonės įtrauktos ir į Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę.
„Nors Lietuvoje žvejybą reguliuoja aiškūs įstatymai, nelegali žvejyba išlieka viena iš dažniausiai fiksuojamų gamtosaugos problemų. Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas nustato šimtus pažeidimų, susijusių su žvejyba, – nuo draudžiamų įrankių naudojimo iki žvejybos neršto metu“, – „Kauno dienai“ sakė Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius.
Jo įsitikinimu aplinkosaugos kontrolė Lietuvoje stiprinama nepakankamai, todėl, anot parlamentaro, nelegali žvejyba Lietuvoje kelia grėsmė gamtai ir visuomenei.
„Ypač specifiniai yra kontrolės iššūkiai, nes Lietuvoje – tūkstančiai ežerų, upių ir tvenkinių. Aplinkos apsaugos inspektoriams, turintiems ribotus žmogiškuosius ir techninius išteklius, sunku užtikrinti nuolatinę visų vietų priežiūrą. Nors valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nuolat organizuoja reidus, pažeidėjai dažnai veikia naktimis arba atokiose vietose, pasinaudodami tuo, kad tikimybė būti sučiuptam yra maža“, – sakė A. Radvilavičius.
Semia, kiek gali
Ne pirmą kadenciją Seime dirbanti Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė „Kauno dienai“ pabrėžė, kad savavališkos žvejybos keliamos problemos nuolat yra komiteto aptariamų aktualijų sąrašuose.
„Ir praėjusią kadenciją kovai su brakonieriais skyrėme nemažai dėmesio – teikiau Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais buvo griežtinama atsakomybė už brakonieriavimą. Pasiekėme, kad minimali bauda už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą būtų padidinta ir dabar ji yra nuo 30 iki 90 eurų (buvo įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 60 eurų). Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 600 iki 1 500 eurų (buvo nuo 100 iki 300 eurų), taip pat numatytas privalomas įrankių konfiskavimas“, – sakė parlamentarė.
Jos įsitikinimu, baudų didinimas būtinas ir dėl to, kad, išaiškinant tokius pažeidimus, reikia daug pastangų ir išlaidų.
„Kai baudos mažesnės nei sąnaudos pažeidimui išaiškinti, nėra motyvacijos nei pareigūnams, nei savanoriškai gamtos sargyba užsiimantiems piliečiams, kurie taip pat žymiai prisideda prie kontrolės pranešdami apie matomus pažeidimus“, – sakė A. Gedvilienė.
Parlamentarė atkreipė dėmesį į verslinę žvejybą.
„Deja, nemažai pažeidimų vyksta verslinės žvejybos srityje. Verslinės žvejybos mastai yra dideli, taip pat dideli ir pažeidimai. Mano galva, nėra per drąsu sakyti, kad šie verslininkai vis dar vadovaujasi principu „semiu viską“, – sakė A. Gedvilienė.
Mato gerų pokyčių
A. Radvilavičiaus įsitikinimu, būtina gerinti vandens telkinių kontrolę ir įtvirtinti nuostatą apie bausmės neišvengiamumą.
„Reikėtų daugiau investuoti į technologinę stebėseną – vaizdo kameras, dronus, naktinio matymo įrangą. Turėtų būti skatintinas bendradarbiavimas su vietos gyventojais ir žvejų klubais, kurie galėtų pranešti apie pažeidimus“, – svarstė parlamentaras.
A. Radvilavičiaus įsitikinimu, naudos gali duoti ir efektyviai vykdoma šviečiamoji veikla, pavyzdžiui, aiškinant apie žuvų išteklių saugojimo svarbą ir atsakingos žvejybos principus.
A. Gedvilienės nuomone, reikėtų siekti pokyčių žvejybos etikos ir kultūros srityje.
„Žvejybos tema dirbu nuo savo darbo parlamente pradžios – vyko daug diskusijų, konferencijų ir kitų veiklų, daug ir įvairiais pjūviais kalbėjome apie žvejybą. Matau, kad keičiasi požiūriai, daugiau dėmesio siekiama skirti švietimui, gamtai palankiems žvejybos būdams. Tikrai populiarėja principas „pagavai ir paleisk“, atsirado didelių žuvų apsauga. Lietuvoje turime daug puikių meškeriotojų, gamtos entuziastų, pilietiškų žmonių, kurie skiria savo laiką ir jėgas gamtos ir žuvų apsaugai. Manau, kad viešas ir konstruktyvus kalbėjimas apie žvejybą, jos kultūrą yra viena esminių priemonių siekiant mažinti nelegalią žvejybą“, – svarstė parlamentarė.
Baudos už nelegalią žvejybą
Aplinkos apsaugos departamentas informavo apie gresiančias baudas, kurios už nelegalią žvejybą numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnyje.
1. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
2. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 90 iki 170 eurų.
3. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų, nustatytų žvejybos ploto naudotojui žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jis turi leidimą naudoti žvejybos plotą, pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 220 eurų.
4. Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 600 iki 1 500 eurų.
5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą 1 400 iki 2 500 eurų.
6. Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekyba ar įsigijimas užtraukia baudą nuo 180 iki 580 eurų.
7. Neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas ar laikymas užtraukia baudą nuo 300 iki 580 eurų.
8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 500 iki vieno 1 160 eurų.
9. Limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 550 eurų.
10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 550 iki 1 000 eurų.
(be temos)