Tiesioginius mero rinkimus įteisinti pasišovę Seimo nariai nebežada grandiozinių perversmų savivaldybių valdymuose, tačiau rinkimų idėjos neatsisako – dėl jų ketinama apsispręsti pavasarį. Politikai teigia, kad svarstymai neturėtų užtrukti.

Konstitucijos keisti nereikės

Tiesioginius mero rinkimus įteisinti užsidegusi Seimo narių grupė rado būdą, kaip tą padaryti be Konstitucijos pataisų. Tereikės pakoreguoti porą įstatymų, o tam nereikia dviejų trečdalių Seimo narių pritarimo (to reikalauja Konstitucijos pataisos), užtenka paprastos daugumos balsų.

Įstatymų pataisos Seime gali būti iš esmės svarstomos kovo mėnesį, tad įmanoma, kad jau nuo pavasario kandidatai į merus galės pradėti rinkimų kampanijas, nes kiti savivaldybių tarybų rinkimai ne už kalnų – kitų metų pradžioje.

Kandidatai – ne tik politikai

Tiesioginių rinkimų modelį gryninantys politikai nutarė, kad tiesiogiai renkamas meras automatiškai turi tapti ir savivaldybės tarybos pirmininku. Jo kandidatūrą galės iškelti politinės partijos arba piliečių komitetai. Į komitetus galės burtis eiliniai piliečiai, nenorintys savęs saistyti su politinėmis partijomis. Vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos privalės atitikti komitetas – narių skaičius. Jų turės būti dvigubai daugiau nei yra narių savivaldybės taryboje. Kauno atveju komitetuose turės būti bent 82 nariai.

Į mero regalijas galės kėsintis ir savarankiškai savo kandidatūras iškėlę kandidatai.

Su tiesiogiai išrinktu meru oponentai taryboje turėtų skaitytis vien todėl, kad toks savivaldybės vadovas galėtų drąsiai vadintis išrinktu savivaldybės gyventojų. Merus iš posto išversti nebūtų taip lengva, kaip dabar. Tam reikėtų dviejų trečdalių savivaldybės tarybos narių susitarimo.

"Toks meras nebebūtų taip tampomas tarybose susidarančių frakcijų ir koalicijų. Jis galėtų priimti mažiau nuo daugumos politikos priklausančius sprendimus", – aiškino Seimo narė Milda Petrauskienė.

Taryba – aukščiau nei meras

Politikai, politologai ir teisininkai jau daug laiko diskutuoja, kas turėtų būti meras: miestą reprezentuojantis simbolis ar ūkvedys? Pagal dabar tiesiogiai renkamam merui numatytus įgaliojimus miesto vadovui būtų suteikiama daugiau galių, tačiau neperlenkiama lazda. Merui atitektų dalis tarybos ir net administracijos direktoriaus funkcijų. Pavyzdžiui, meras keltų savo pavaduotojų kandidatūras, skirtų savivaldybės įmonių vadovus, tačiau vienas nuspręsti, ką skirti į direktorių postus, negalėtų.

"Taryba vis tiek išliks aukščiau nei meras. Priimant svarbiausius klausimus, jis turės gauti tarybos pritarimą", – aiškino Seimo narys Albinas Mitrulevičius.

Įstatymo pataisoms nepritariantys politikai nėra vieningi. Vieni teigia, kad jau dabar merai turi tiek galių, kiek reikia, kiti aiškina, kad jas reikia didinti keleriopai.

"20 metų kalbame, kad tiesioginiai mero rinkimai reikalingi, bet nieko nedarome. Pabandykime. Tai jau būtų žingsnis į priekį, o vėliau galima bus įstatymus patobulinti, gal net Konstituciją pakeisti", – įteisinti tiesioginius meto rinkimus ragino M.Petrauskienė.

"Kauno diena" jau yra rašiusi, kad jei tiesioginiai mero rinkimai įvyktų rytoj, vienas iš realių kandidatų juos laimėti Kaune būtų dabartinis meras Andrius Kupčinskas. Vis dėlto kova dėl mero regalijų greičiausiai būtų labai atkakli. Politologai mano, kad į ją galėtų labai rimtai įsitraukti šiandien nei politiniame, nei visuomeniniame gyvenime aktyviai nedalyvaujantys žmonės. Tiesa jie greičiausiai turėtų susitaikyti su didelėmis išlaidomis agitacinei kampanijai.