Sunku įvertinti savo būklę

Ligoninėse šiuo metu daugybė COVID-19 pacientų, tačiau dar daugiau jų gydosi ambulatoriškai, namuose.

"Žmonės, sergantys COVID-19 infekcija ir esantys namuose, atsiradus naujų simptomų, ypač dusuliui, išsigąsta ir kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kuri, kaip ir skubios pagalbos skyriai ligoninėse, turi daug darbo. Tikimės, kad mūsų vizitai į namus nors kiek sumažins ten besikreipiančių pacientų kiekį", – kalbėjo KMP mobiliųjų komandų koordinatorė, šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė.

Namuose lankomi tik rizikos grupei priklausantys COVID-19 pacientai: tie, kuriems yra sukakę 65 ir daugiau metų, turintys lėtinių ligų arba nėščiosios.

"Remdamiesi kitų savivaldybių patirtimi, nesitikime daug kvietimų, tačiau tokia paslauga padidins medicinos paslaugos prieinamumą, be to, leis greičiau ir saugiau įvertinti paciento būklę", – kalbėjo KMP direktorius Paulius Kibiša.

G.Baršauskienė kaip vieną tokių vizitų privalumų įvardijo ir tai, kad ne visi pacientai, ypač gyvenantys vieni, gali objektyviai įvertinti savo būklę. "Vizito metu galime profesionaliai įvertinti paciento būklę, pamatuoti deguonies kiekį kraujyje (saturaciją), auskultuoti plaučius", – teigė medikė. Taip pat pamatuojama temperatūra, kraujospūdis.

Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

G.Baršauskienė atkreipia dėmesį, kad ne visi pacientai, ypač gyvenantys vieni, gali objektyviai įvertinti savo būklę. (Asmeninio arch. nuotr.)

Atvyksta dviese

KMP arba su ja sutartis sudariusių įstaigų pacientus namuose dėl įvairių priežasčių lanko KMP Pagalbos namuose tarnybos medikai. Mobiliąsias komandas vykti pas COVID-19 pacientus taip pat sudaro šios tarnybos atstovai.

Kuo pastarieji vizitai skirsis nuo kitų į bet kurio paciento, nesergančio COVID-19, namus?

"Paslaugos apimtis numatyta ministro įsakymu. Pirmo vizito metu pas pacientą vyksta komandos gydytojas ir slaugytojo padėjėjas. Į namus eina tik gydytojas, padėjėjas reikalingas tik padėti tinkamai apsirengti ir nusirengti apsauginę aprangą, nes tai yra nelengvas atidumo reikalaujantis procesas. Tai turime atlikti prie paciento durų, kad neužterštume automobilio ir nesukeltume pavojaus kitiems", – pasakojo G.Baršauskienė.

Pakartotinio vizito, jei jo prireikia, vyksta slaugytojas su slaugytojo padėjėju. Į namus taip pat eina tik vienas asmuo, šiuo atveju slaugytojas, o slaugytojo padėjėjas užtikrina, kad būtų saugiai apsirengiama ir nusirengiama. Pas COVID-19 neinfekuotus pacientus dažniausiai vykstama po vieną.

Apsilankęs medikas įvertina, ar ligonis gali būti toliau gydomas ambulatoriškai namų sąlygomis. Nusprendus, kad reikia stacioranaus gydymo, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Jeigu ligonio būklė grėsmės nekelia, bet prireikia kitų tyrimų, nei galima atlikti paciento namuose, pacientas siunčiamas į Karščiavimo kliniką Šančiuose, kurioje, esant reikalui, paimamas kraujas, atliekamas plaučių tyrimas rentgenu.

Lanko net ir kasdien

Pagalbos namuose tarnybos misija labai aktuali buvo ir prieš pandemiją, ir ypač dabar.

Pagalbos namuose tarnybos pacientai – žmonės, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Taip pat lankomi pacientai po stacionarinio gydymo (30 d.), jei pacientas dėl būklės negali atvykti į gydymo įstaigą. Dėl tokių paslaugų teikimo namuose reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Dažniausiai namuose slaugytojai perriša žaizdas, daro lašelines infuzijas, vaistų injekcijas, skiepija, ima kraujo mėginius. Gydytojai vertina būklę, skiria ar koreguoja gydymą. Slaugytojo padėjėjai padeda higienos klausimais.

Dėl paskelbto karantino stengiamasi riboti vizitus pacientų namuose – tiek dėl personalo, tiek dėl pacientų saugumo. "Jau pasitaikė atvejų, kai kartu su pacientu gyvenantys artimieji sirgo COVID-19 infekcija ir apie tai neinformavo atvykstančių darbuotojų", – teigė G.Baršauskienė.

Vizito trukmė pas paprastą pacientą priklauso nuo paciento būklės. Per dieną vienas specialistas gali aplankyti nuo kelių iki keliolikos pacientų. Vizitas dėl COVID-19 infekcijos netrunka ilgiau nei paprastas dėl sudėtingo specialios aprangos apsirengimo ir nusirengimo. Tačiau į tokį vizitą vyksta du darbuotojai, tad įprastai jie galėtų lankyti du skirtingus pacientus.

Šiuo metu įstaigoje skaičiuojama apie 4 500 pacientų, kuriems gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Vieniems pacientams tokių paslaugų neprireikia ar prireikia retai, kitiems jos teikiamos kasdien. Viskas priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo.

Registruoja šeimos gydytojas

Mobilioji komanda į COVID-19 paciento, priklausančio rizikos grupei, namus atvyksta tada, jeigu tokį poreikį įžvelgia šeimos gydytojas. Tad jeigu manote, kad jūsų ar jūsų artimojo būklė blogėja, skambinkite šeimos gydytojui ir šis nuspręs, kokių priemonių reikia imtis, ir jeigu reikės išrašys siuntimą bei užregistruos dėl mobiliosios komandos vizito.

Ši komanda nuolat budi. "Kai tik sulauksime šeimos gydytojo skambučio apie poreikį vykti į namus, komanda galės iš karto išvykti. Priemones turime suruoštas automobilyje, kad komanda nieko nepamirštų pasiimti. Kitas klausimas, kiek laiko užtruksime kelyje. Tai priklausys nuo dienos meto, susidariusių transporto kamščių, atstumo iki paciento gyvenamosios vietos", – pasakojo G.Baršauskienė.

Komanda pas pacientus pasiruošusi vykti 8–20 val. Šeimos gydytojai informuoti apie vizito poreikį gali 8–18 val., kad komanda tikrai spėtų tą pačią dieną aplankyti visus pacientus. "Paraginsiu tiek pacientus, tiek gydytojus nelaukti vėlyvo vakaro, tikintis, kad būklė pagerės", – sakė medikė.

KMP dėka Kaune veikia mobilusis koronaviruso tikrinimo punktas, Karščiavimo klinika, o dabar ir mobiliosios komandos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ryškus KMP indėlis

"Matant šiandienius greitosios medicinos pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvius, privalėjome rasti būdų, kurie leistų jiems reaguoti tik į pačius kritiškiausius iškvietimus. Būtent dėl to suformuotos mobiliosios komandos. Jos stebės namuose ar globos įstaigose nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

"Visi suprantame, kokiomis nepavydėtinomis sąlygomis šiuo metu dirba medikai. Viešumoje daugiausia matome ligoninių atstovus, tačiau kauniečiai jau turėjo nemažai progų įvertinti ir poliklinikos indėlį. Nuo pat pavasario Kauno miesto poliklinikos personalas dirba mobiliajame patikrų punkte, atlikdamas tyrimus tūkstančiams Kauno miesto ir aplinkinių savivaldybių žmonių. Jų pastangomis nenutrūkstamai veikia Karščiavimo klinika, o nuo šiol operatyvi pagalba greičiau pasieks ir su koronavirusu namuose kovojančius ligonius. Turime būti dėkingi tiems pasiaukojusiems profesionalams už tai, kad jie neužsidaro savo kabinetuose tarp keturių sienų, bet eina ten, kur reali mediko pagalba žmogui tuo metu ypač reikalinga", – pabrėžė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.