Kauno miškams iškilo didesnis pavojus

Kauno apylinkių miškuose rizika gerokai išaugo: gaisringumas jau siekia priešpaskutinę – ketvirtąją – kategoriją.

Plieskiantys karščiai didina miškų gaisringumo lygį visoje Lietuvoje. Kauno apylinkėse rizika taip pat gerokai išaugo: gaisringumas jau siekia priešpaskutinę – ketvirtąją – kategoriją.

,,Esant tokiai gaisrų rizikai, budime nuo ankstaus ryto iki saulės laidos. Bet kada esame pasiruošę išvažiuoti į gaisravietę“, – teigė Kauno miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Jermalavičius. – Gerai, kad tokiu pavojingu metu miškuose nėra daug uogautojų, poilsiautojų. Kuo daugiau žmonių lankosi, tuo didesnis pavojus: paliekamos laužavietės, žmonės neužgesina nuorūkų“.

Kauno marių regioniniame parke esantiems miškams didžiausią pavojų kelia nelegalios laužavietės. ,,Nelegaliai įkurtų laužaviečių, kitaip nei poilsiavietėse esančių, niekas neprižiūri. Patys žmonės turi būti sąmoningi ir vietą sutvarkyti, laužavietę užkasti“, – aiškino parko vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius.

Jei žmonės nesutvarko nelegaliai įkurtos laužavietės, tokia vieta greitai tampa traukos centru: atvyksta daugiau lankytojų, kurie kuria laužą toje pačioje vietoje. Toks elgesys kelia didelį pavojų miškams, ypač šiuo metu.

G. Vaivilavičius atskleidė, jog daugiausia nelegalių laužų kuria žvejai, besilankantys Dabintos draustinyje.

,,Vienintelė prevencija – pokalbis su žmonėmis. Kai draustinyje pamatau nelegaliai laužą deginančius žvejus, prieinu prie jų ir paprašau, jog vėliau vietą būtinai sutvarkytų“, – sakė Kauno marių regioninio parko darbuotojas.

Kauno ugniagesių atstovės Jūratė Dabkuvienės duomenimis, liepos mėnesį Kaune miškų gaisrų nebuvo, dažniausiai teko gesinti sukrautą žolę, šiukšles bei šakų krūvas. Tačiau, padidėjus gaisrų rizikai, patariama miške elgtis atsargiau.

,,Nemėtykite ant žemės neužgesintų nuorūkų, degtukų. Pastebėję degančią žolę, pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius“, – patarė J. Dabkuvienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių