Kauno musulmonai siekia, kad jų nuosavybėn būtų perduotas dabar nuomojamas 0,84 ha ploto valstybinės žemės sklypas miesto centre, Totorių gatvėje 6, kur veikia Kauno mečetė.
„Tikriausiai, kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą, bet peržiūrėsime, kad būtų labai aiškiai nubrėžtos mūsų teisės pažeistos. (...) Čia yra gryna diskriminacija, kito paaiškinimo nėra, tai dar kartą parodo, kad Lietuva diskriminuoja religines mažumas“, – BNS nurodė Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė.
Septynerius metus trunkantis ginčas
Siekdama perimti minėtą valstybinės žemės sklypą, bendruomenė 2018-aisiais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pastaroji nurodė galinti spręsti tik dėl 0,2 ha ploto sklypo suteikimo.
Toks sprendimas netenkino musulmonų ir šie kreipėsi į teismą.
2022 metais Regionų apygardos administracinis teismas konstatavo, kad NŽT nepagrįstai nurodė galinti spręsti dėl mažesnio ploto sklypo suteikimo esamiems statiniams eksploatuoti, ir įpareigojo tarnybą priimti sprendimą dėl viso siekiamo sklypo.
Tuomet tarnyba 2023 metų lapkritį nusprendė apskritai neperduoti žemės sklypo Kauno musulmonų bendruomenei.
Šio sprendimo teisėtumą nagrinėjęs LVAT sausio 22-osios neskundžiama nutartimi atmetė bendruomenės skundą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad aptariamam sklypui yra pradėtos naujos teritorijų planavimo procedūros, kuriomis siekiama žemę padalinti į du sklypus, suformuojant atskirą sklypą kapinėms.
Taip pat Kultūros paveldo departamentas savivaldybės prašymu yra nusprendęs tikslinti Kauno senųjų kapinių ribas. Musulmonų siekiamas perimti sklypas yra šios kultūros vertybės teritorijoje.
Čia yra gryna diskriminacija, kito paaiškinimo nėra, tai dar kartą parodo, kad Lietuva diskriminuoja religines mažumas.
„Tik užbaigus minėtas administracines procedūras bus galima spręsti, ar į pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą patenka neprivatizuojama žemė ir kokio dydžio sklypas neatlygintinai galėtų būti suteiktas bendruomenei“, – konstatavo LVAT.
Todėl, anot teismo, nėra pagrindo naikinti ginčijamą NŽT sprendimą.
NŽT: sklype per klaidą nenustatytos kapinės
Kaip BNS pateiktame komentare nurodė NŽT atstovas Audrius Gelžinis, tarnyba 2023-iųjų lapkritį nusprendė neperduoti žemės Kauno musulmonams, nes nagrinėjant jų prašymą buvo nustatyta, kad sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant teisės aktus ir per klaidą sklype nebuvo nustatyta istorinių kapinių teritorija.
Todėl NŽT kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama ištaisyti detaliojo plano trūkumus, kad užtikrintų viešojo intereso išsaugojimą ir nebūtų privatizuotas pagal Žemės reformos įstatymą neprivatizuotinas sklypas.
„Tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi žemės sklypo detaliojo plano keitimo procedūras“, – sakė A. Gelžinis.
Jis pabrėžė, kad NŽT nei vienoje iš bylų nebuvo įpareigota perduoti žemės sklypo neatlygintinai.
Musulmonai jaučiasi diskriminuojami
Po septynerių metų biurokratijos ir teismų maratono Kauno musulmonų bendruomenė teigia šiuo metu matanti vienintelę alternatyvą – kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Lygiai taip pat eisime ir kalbėsime jau garsiai, kad musulmonų teisės yra pažeidžiamos, kad yra neapykanta šitai bendruomenei, viskas, ko prašome, yra blokuojama“, – BNS komentavo bendruomenė.
Bendruomenė aptariamu sklypu sako besinaudojanti 200 metų ir nori jį įgyti nekeičiant žemės dydžio.
„Mūsų įsitikinimu, žemės sklypo dydis turi būti toks, koks yra istorinis. Mes nenorime keisti istorijos, NŽT nori pakeisti istoriją. Mes paprasčiausiai norime tokių pačių teisių kaip krikščionių, žydų bendruomenės, bet jaučiame, kad musulmonų bendruomenė yra diskriminuojama“, – komentare teigė ji.
„Tai yra visiškai būtent šitos religinės mažumos teisių pažeidimas nesuteikti jiems daryti tai, kas jiems yra svarbu, tai yra jų kultūra ir tradicija. Mūsų pareiga yra suteikti žmonėms galimybę laisvai ateiti išpažinti savo tikėjimą“, – nurodė Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė.
Siekia atstatyti bendruomenės namą
Ji teigia turinti projektą, kuriame numatyta sutvarkyti visą sklypą, įrengti parkavimą, atstatyti nugriautą dviejų aukštų bendruomenės namą. Jame būtų įrengta religinė mokyklėlė bendruomenės vaikams.
„Norėtume turėti ir muziejų, jame eksponuoti senovinius rankraščius, religinės paskirties tekstus, parodyti Lietuvoje išlikusį islamo paveldą. Parodyti, pažindinti, užmegzti dialogą su visuomene, kad jie nebijotų“, – teigiama komentare.
Bendruomenė sako, kad užsitęsusių teisinių ginčų prarado šiam planui turėtus rėmėjus.
„Mes padarėme projektą, turėjome oficialų leidimą. Turėjome labai gerą Turkijos valstybės paramą su gera tarptautine organizacija, kuri remia visose šalyse bet kokius religinius, kultūrinius pastatus“, – rašome komentare BNS.
Šiuo metu musulmonų bendruomenę Kaune sudaro apie tūkstantį narių.
„Visi eina į Kauno mečetę kaip į centrą. Tai yra labai gėda, tai parodo, kokie esame neišprusę. Nė vienoje Europos šalyje tokių sąlygų nėra, kokias turi Lietuvos musulmonai, – komentuoja ji. – Lietuvos musulmonų bendruomenė neturi Vilniaus mečetės, kuri irgi buvo nugriauta ir neatstatyta, mūsų bendruomenės namas sovietmečiu buvo nugriautas. Ir dabar bandoma sumažinti mūsų žemės sklypą. Jaučiame lygiai tą patį spaudimą kaip sovietmečiu – mažinti, atimti ir palikti be nieko.“
Teritorija, į kurią patenka musulmonų siekiamas perimti sklypas, priklauso kultūros vertybe pripažintam senųjų kapinių kompleksui, čia 1847–1959 metais veikė centrinės Kauno kapinės.
Sovietmečiu jas iškėlus, įrengtas Ramybės parkas, taip vadinamas iki šiol. Senųjų kapinių teritorijoje be tarpukariu iškilusios mūrinės mečetės stovi dvi cerkvės, mokykla, kiti pastatai, paminklai, neseniai įrengta Aleksandro Jogailaičio skulptūra.
(be temos)
(be temos)
(be temos)