„Nemuno sala tampa pramogų, sporto, laisvalaikio praleidimo vieta ir iš tiesų tai kurį laiką mes galvojome, ką statyti dar, kad čia nesugalvotų kažkas po mūsų daugiaaukščių, dangoraižių ir panašiai“, – žurnalistams sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Ir baseino gero, normalaus Kaune kol kas neturime, tai galima čia bus nors ir olimpiadas rengti, ką norite, nes dešimt takų, 50 metrų ilgio baseinas, jis atitinka visus olimpinius standartus“, – pridūrė jis.

Baseino rangos darbai atsieis 25,8 mln. eurų, vandens sporto kompleksas turės būti pastatytas per 18 mėnesių.

V. Matijošaičio teigimu, miestas pastatyti objektą galėtų ir savarankiškai, tačiau planuojama, kad prie jo prisidės ir Vyriausybė.

Kauno savivaldybės vizualizacijos

„Vyriausybė, matydama mūsų darbus ir jeigu pradedi darbus, tikrai visada prisideda“, – sakė meras.

Kauno vadovas tikisi, kad Vyriausybė šiam objektui skirs lėšas, kurios liks nepaskirstytos ar nepanaudotos kitiems projektams finansuoti.

Nemuno sala tampa pramogų, sporto, laisvalaikio praleidimo vieta.

Daugiafunkcis vandens sporto centras iškils prie „Žalgirio“ arenos, vakarinėje jos pusėje. Pagrindinio įėjimo link nuo arenos drieksis šias erdves apjungsiantis pasažas.

Išskirtiniai architektūriniai sprendimai

Kadangi projekto metu vykdoma „Žalgirio“ arenos rekonstrukcija, savivaldybė planavo rekonstrukcijos projektą be konkurso įsigyti iš areną projektavusios E. Miliūno studijos, turinčios projekto autorines teises, tačiau to daryti neleido Viešųjų pirkimų tarnyba.

Šis klausimas buvo išspręstas techninį projektą iš E. Miliūno studijos užsakius „Žalgirio“ areną valdančiai bendrovei. Vėliau projektas buvo padovanotas savivaldybei.

Pasak baseiną projektavusio architekto Aurimo Ramanausko, statinys išnaudoja esamą reljefą, kuris susilieja su statiniu ir tampa jo penktuoju fasadu – želdintu stogu.

A+ energinės klasės vieno aukšto su antresole pastato bendrasis plotas sieks 18.4 tūkst. kv. metrų.

Kauno savivaldybės vizualizacijos

Statybų pradžios kapsulę atplukdė Nemunu

Paminint statybos darbų pradžią, jų vietoje penktadienį įkasta kapsulė. Ją per Nemuno upę atplukdė du plaukikai ekstremalai, kuriuos palydėjo ugniagesiai narai.

Pasak savivaldybės, taip simboliškai paminėtos pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje, šioje Nemuno atkarpoje įvykusios 1924 metų birželį.

„Nuo Žaliojo tilto, kurį matome ten, tolumoje, iki Aleksoto tilto – būtent nuo tos akimirkos ir pradėta skaičiuoti mūsų šalies plaukimo istorija“, – renginio metu sakė Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Vėliau Nemuno saloje veikė pirmasis atviras plaukimo baseinas.

Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas, Kauno plaukimo mokyklos vadovas Saulius Binevičius pabrėžė, kad tokie objektai kaip naujasis vandens sporto centras yra svarbūs skatinant žmones mokytis plaukti bei ruošiant ir treniruojant plaukikus.

„Tikimės, kad čia bus surengtas ne vienas Lietuvos plaukimo čempionatas, tarptautinis turnyras ir matome galimybę ateityje matyti Lietuvos plaukimo sporto centrą, kur galėtų treniruotis geriausi Lietuvos plaukikai“, – renginio metu kalbėjo S. Binevičius.

Naujasis statinys išsiskirs 50 metrų ilgio 10 takelių baseinu su 500 vietų tribūnomis žiūrovams. Čia galės vykti tarptautinio rango varžybos ir nacionalinės pirmenybės. Antras, mažesnysis, baseinas pasitarnaus vaikų plaukimo pamokoms. Baseinas su visa infrastruktūra atitiks Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus.

Greta bus įrengta ir 300 lankytojų talpinsianti SPA zona su trijų skirtingų temperatūros režimų pirčių kompleksais, pramoginiais baseinais vaikams ir suaugusiems, masažinėmis voniomis. Vandens sporto centre numatytas ir 200 vietų sporto klubas.

Šiltuoju metų laiku baseino funkcija išsiplės į rekreacinę lauko zoną su dekoratyviniais augalais, poilsio zonomis, sporto aikštynais.