Maisto rezervai
Nelaimės ar krizės atveju nepakanka turėti maisto produktų prikauptus šalies sandėlius. Ne mažiau svarbu, kaip veiktų visa tiekimo grandinė – nuo žaliavų ir gamybos iki energetikos, logistikos, prekybos. Kur šioje grandinėje baigiasi valstybės atsakomybė ir prasideda verslo vaidmuo?
Diskusijos šiais klausimais penktadienį skambės Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ metu vyks minėtas forumas, organizuojamas bendra Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei dienraščio „Kauno diena“ iniciatyva „Atsparūs“.
R. Stankevičienė sako, kad forumai parodoje rengiami jau ne vienus metus, o jų temos kasmet keičiasi. Vis dėlto pastaruosius trejus metus jos vis labiau krypsta į atsparumo, pasirengimo krizėms ir kritiniams momentams klausimus.
Šiemet pasirinkta maisto rezervo tema, pasak asociacijos vadovės, neatsitiktinė. Viena vertus, Lietuvoje vis dar kyla klausimų dėl šalies pasirengimo užtikrinti maisto tiekimą krizės atveju. Kita vertus, ši tema tiesiogiai susijusi su pačia paroda, kurioje didelę dalį dalyvių sudaro maisto sektoriaus atstovai.
Regiono vaidmuo
„Turbūt nėra nė vieno žmogaus Lietuvoje, kuriam ši tema nebūtų aktuali. Krizės metu vienas iš gyvybiškai svarbių klausimų yra maistas“, – teigė R. Stankevičienė.
Jos teigimu, kalbant apie maisto rezervą negalima apsiriboti vien sandėliuose sukauptų produktų kiekiu. Maisto tiekimo grandinė yra gerokai platesnė – nuo žaliavų augintojų ir gamintojų iki logistikos, sandėliavimo, prekybos ir galutinio vartotojo. Sutrikus vienai šios grandinės daliai, gali būti paveikta visa sistema.
Šiame kontekste ypatingą vaidmenį turi Kauno regionas. Tikslaus maisto sektoriaus dalies regione R. Stankevičienė nesiima įvardyti, tačiau pabrėžia, kad Kaunas ir aplinkinės savivaldybės yra svarbi šalies maisto grandinės dalis – čia veikia gamybos įmonės, žemės ūkio bendrovės, augintojai, logistikos ir kiti sektoriaus dalyviai.
„Kauno regionas visada yra dvigubai atsakingesnis už kitus, nes esant krizei mums reikėtų pasirūpinti ne tik savo krašto žmonėmis, bet ir atvykstančiais, evakuojamais ar perkeliamais gyventojais iš kitų regionų“, – pridūrė R. Stankevičienė.
Pasak jos, dalis žmonių iš Vilniaus krašto ir kitų teritorijų galėtų būti perkelti į Kauno regioną. Tuomet maisto, apgyvendinimo ir kitų būtiniausių poreikių užtikrinimas tektų ne tik Kaunui, bet ir aplinkinėms savivaldybėms – Jonavai, Raseiniams ir kitoms teritorijoms.
Grandinės dalys
Būtent apie tai ir bus kalbama forume – ne tik, kiek maisto Lietuva turi sukaupusi, bet ir kaip veiktų visa tiekimo sistema sutrikus įprastam gyvenimui, kokia būtų valstybės ir verslo atsakomybė ir ar šalies pasirengimas šiandien yra pakankamas.
Vienas svarbiausių klausimų – kas nutiktų, jeigu sutriktų bent viena grandinės dalis. Energijos tiekimo problemos, logistikos sutrikimai, žaliavų trūkumas ar uždarytos sienos galėtų paveikti ne tik pavienių produktų prieinamumą, bet ir visą maisto tiekimo sistemą.
Maisto tiekimo saugumas – viena sričių, kurioje valstybės ir verslo atsakomybės ypač glaudžiai susijusios.
Pranešimai ir diskusijos
Forumo programoje numatyti du pranešimai. Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė ekonomistė doc. dr. Eglė Stonkutė pristatys Lietuvos maisto grandinės geoekonominio atsparumo temą.
Bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Andrius Pranckevičius kalbės apie poreikį turėti ne tik produktų, bet ir aiškią veikiančią sistemą.
Diskusijoje dalyvaus žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, KKPDA prezidentas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas, „Kauno grūdų“ vadovas A. Pranckevičius ir „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovas Giedrius Galdikas.
Diskusiją moderuos LPK generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė, forumo fasilitatorė – KKPDA direktorė R. Stankevičienė.
Numatyti ir susitarti
Dienraščio „Kauno diena“ ir KKPDA iniciatyva „Atsparūs“ skirta visuomenei, verslui ir organizacijoms pasirengti galimoms krizėms bei atsparumui stiprinti. Jos esmė – kalbėti ne tik apie valstybės institucijų pasirengimą, bet ir apie tai, ką krizės akivaizdoje gali ir turi padaryti verslas, organizacijos ir kiekvienas žmogus.
Iniciatyva sieja verslo, mokslo ir žiniasklaidos kompetencijas ir siekia skatinti praktinį pasirengimą įvairiems scenarijams. Krizė šiuo atveju suprantama ne tik kaip ekstremalus įvykis, bet ir kaip situacija, kai sutrinka įprastos sistemos – energijos, logistikos, tiekimo ar komunikacijos. Todėl atsparumas prasideda dar iki krizės: nuo gebėjimo įvertinti rizikas, numatyti veiksmus ir iš anksto susitarti dėl atsakomybių.
Ilgametė tradicija
Aštuoniolika metų vykstanti Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ jau tapo tradicija, o jos reikšmė neapsiriboja galimybe tiesiog vienoje vietoje pristatyti lietuviškus produktus.
R. Stankevičienės teigimu, gamintojams tai yra proga būti pastebėtiems ir įvertintiems, o vartotojams – susipažinti su šalies įmonių produkcija.
„Gamintojai, dalyvaujantys parodoje, žino, kad tai yra gera proga būti pastebėtiems ir įvertintiems“, – sako R. Stankevičienė.
Pasak jos, viena svarbiausių parodos dalių – gaminių vertinimas. Kasmet gamintojams skiriama vis daugiau apdovanojimų, aukso ir sidabro medalių. Produktų įvertinimas komisijoje ir prestižiniai Lietuvos lygio apdovanojimai įmonėms yra svarbūs ne tik kaip pripažinimas, bet ir kaip jų darbo ir produkcijos kokybės įvertinimas.
Ne mažiau svarbi ir pati galimybė susitikti. Į parodą atvykę gamintojų atstovai gali bendrauti, megzti ryšius, dalyvauti bendruose renginiuose.
Naudinga informacija
Forumas „Maisto rezervas: kur baigiasi valstybės ir prasideda verslo atsakomybė?“ vyks Lietuvos gamintojų parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ metu, 10.30–12.30 val. „Žalgirio“ arenos amfiteatre.
Naujausi komentarai