Kauno rajonas ir Pietų Moravija plėtos turizmą

  • Teksto dydis:

„Pastebėjau, kad vis daugiau čekų į savo atostogų maršrutus įtraukia Lietuvą. Turite miškų, upių, ežerų ir net jūrą, daug kultūros paveldo objektų, todėl esate mums įdomūs“, – pastebėjo Kauno rajono savivaldybėje su komanda apsilankęs Pietų Moravijos krašto vicegubernatorius Janas Zámečníkas. Čekus ypač domina Kulautuvoje, Kačerginėje ir Zapyškyje aktyviai plėtojama kurortinė teritorija.

Vysto pramoginę laivybą

Pernai Kauno rajono savivaldybės Turizmo ir verslo informacijos centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Veselio savivaldybėje esančio Bata kanalo vadovybe. Šį kartą atsakomojo vizito atvykusi šešių asmenų Pietų Moravijos apskrities delegacija su meru Valerijumi Makūnu ir kitais savivaldybės vadovais aptarė galimybes pritraukti ES lėšų turizmo infrastruktūros projektams įgyvendinti.

Svečiai apžiūrėjo Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) uoste stovintį savivaldybės katamaraną „Zapyškis“, kuris netrukus vėl plukdys iškylautojus Nemune. Čekus suintrigavo ir prieš kelis dešimtmečius tuometėje Čekoslovakijoje pagaminta žemkasė, kuri Kauno rajone pernai tapo plaukiojančia kultūros renginių erdve.

Vandens turizmas Nemune sparčiai atgyja, tačiau turizmo infrastruktūros vis dar nepakanka, todėl planuojame ties Kačergine įrengti nedidelį mažųjų laivų uostą.

„Vandens turizmas Nemune sparčiai atgyja, tačiau turizmo infrastruktūros vis dar nepakanka, todėl planuojame ties Kačergine įrengti nedidelį mažųjų laivų uostą“, – pasakojo V. Makūnas.

Bata kanale toks uostas jau sėkmingai veikia. 53 km ilgio kanalas Moravos upės baseine buvo įrengtas 1934–1938 m. Per karą jis buvo apleistas, o 9-ajame dešimtmetyje pritaikytas pramoginei laivybai. Dabar čia įrengtas uostas, kuriame gali tilpti maždaug 100 laivų, degalinė, administracinis pastatas, greta – parkas, vaikų žaidimo aikštelės, paplūdimys, dviračių trasa.

Čekijoje net keletas įmonių gamina pramoginius laivus, tačiau vandens telkinių yra palyginti nedaug.

Pakvietė į folkloro festivalį

Muziejų, pilių, dvarų ir kitokio kultūros paveldo gausi Pietų Moravija irgi domina lietuvius. 470 tūkst. gyventojų turintis Brno yra antrasis pagal dydį šalyje po Prahos, čia ypač daug kultūros paveldo objektų, todėl diskutuota apie galimybes patogiau ir greičiau nuvykti vieniems pas kitus.

Karmėlavos seniūnijoje svečiai aplankė du objektus – Kauno LEZ ir Tarptautinį oro uostą.

Pusiaukelėje V. Makūnas čekams parodė baigiamą įrengti Ramučių parką, paskui visi užsuko į kultūros centrą, kurio direktorė Živilė Jurgaitienė pasakojo apie čia vykdomas veiklas, vietos bendruomenės susibūrimus, parodas, festivalius.

Čekus ypač sužavėjo etnografinio ansamblio „Viešia“ vadovės Jolantos Balnytės atliekama dzūkiška daina. „Jūs būtinai turite atvykti į seniausią Čekijoje etnografinį festivalį, kuris nuo 1971 m. vyksta netoli Brno esančiame Slovacko miestelyje“, – šypsojosi J. Zámečníkas.

Dešimt draugystės metų

Raudondvario dvare Pietų Moravijos delegacija rado eksponatų, kurie į šį dvarą atkeliavo iš Čekijos. Tai ir įspūdingas iš elnių ragų pagamintas sietynas, ir riterio šarvai, prie kurių turistams smagu nusifotografuoti.

Svečiai nemažai laiko praleido prie Baltojoje pilies salėje kabančio Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“. Kaip žinoma, šiose kautynėse jungtines LDK ir Lenkijos Karalystės pajėgas parėmė nemažas būrys čekų karių.

Dvaro direktorė Snieguolė Navickienė prisiminė, kad Raudondvario dvare 2013 m. buvo pristatyta Moravijos meno kolekcija. Vėliau Kauno rajono muziejuje buvo eksponuojama pasaulyje garsaus čekų grafiko Oldřicho Kulháneko darbų paroda, lankėsi Čekijos ambasadoriai, Olomouco delegacija, vyko čekų artistų koncertai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių