Kauno rajono seniūnės griauna stereotipus

Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad seniūno darbas – vyriškas. Kauno rajono pavyzdys tokią nuostatą paneigia. Kovo 8-osios išvakarėse Ringaudų seniūnijai paskirta vadovauti Rūta Slivinskienė persvėrė santykį moterų naudai. Dabar pakaunėje seniūnėmis dirba trylika moterų, o dvylikai seniūnijų vadovauja vyrai. Beje, visose 25 seniūnijose pavaduotojos yra moterys.

Tiesa, R.Slivinskienė Ringaudų seniūnijai vadovaus, kol bus paskelbtas konkursas seniūno pareigoms eiti. Moteris "Kauno dieną" patikino, kad galvoja dalyvauti šiame konkurse. "Sakoma, savame krašte pranašu nebūsi, nežinau, kaip mane priims seniūnijos gyventojai", – abejonėmis dalijosi R.Slivinskienė. Naujoji seniūnė patirties įgijo dirbdama Rokų ir Lapių seniūnijose, keletą metų vadovauja Ringaudų bendruomenės centrui, yra įgyvendinusi ne vieną projektą.

Šauniai susidoroja su iššūkiais

"Seniūno duona nelengva: jam reikia spręsti daug ūkinių problemų, gesinti konfliktus, gebėti bendrauti su įvairiais žmonėmis, kurių lūkesčiai dažniausiai būna didesni nei galimybės. Darbų virtinė ilga ir retai kada telpa į oficialiai nustatytą laiką – pūgai, potvyniui, gaisrui ar kokiai kitai nelaimei juk nepasakysi, kad palauktų iki pirmadienio", – neslėpė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Ūkiška: Garliavos seniūnei Nijolei Tarvydienei fizinis darbas nesvetimas.

Administracijos direktoriaus nuomone, moterims seniūnėms, ypač turinčioms nepilnamečių vaikų, šiuo požiūriu dar sudėtingiau. "Pasitaiko, kad moterys namuose laiko tris kampus, o kartais – ir visus keturis. Stebiuosi, kad joms pakanka laiko ne tik darbui, bet ir pomėgiams, savišvietai, mokslams. Mūsų seniūnės skiriasi savo charakteriais, išsilavinimu, patirtimi, darbo stiliumi, bet visos siekia geriausių rezultatų ir šauniai susidoroja su iššūkiais. Pastebėjau, kad moterys atidžiau įsigilina į problemas, yra jautresnės, rūpestingesnės, labiau atsidavusios darbui", – didžiavosi Š.Šukevičius.

Vaidmuo: Kulautuvos seniūnei Daliai Šiušienei tenka ne tik spręsti ūkinius reikalus, bet ir suvaidinti kurorto damą.

Didžiausią seniūno darbo stažą Kauno rajone turintis Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius, savivaldoje dirbantis nuo 1988 m., pritarė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui. "Seniūnės moterys vyrams seniūnams nenusileidžia, o dirbdamos su dokumentais – jos kruopštesnės. Moterys sugeba labiau užjausti. Nesakau, kad vyrai neturi atjautos, bet mes ne tokie švelnūs. Sprendžiant ūkines problemas stipresni vyrai, tačiau didžiausioje pagal gyventojų skaičių Garliavos seniūnijoje puikiausiai susitvarko moteris", – teigė ilgiausiai šias pareigas einantis Garliavos apylinkių seniūnas E.Raugevičius.

Pomėgiai: Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė laisvalaikiu mėgsta mokytis užsienio kalbų ir piešti.

Seniūnijos – savivaldybės stiprybė

Kauno rajonas – šešta pagal dydį šalies savivaldybė, turinti didžiausią šalyje seniūnijų skaičių. "25 seniūnijos yra Kauno rajono savivaldybės stiprybė. Jos kilusius klausimus administracijai padeda išspręsti vietoje. Toks skaičius seniūnijų skaičius – didelis pranašumas nemažam ir 100 km atstumu nuo vieno žemėlapio pakraščio iki kito išsibarsčiusiam Kauno rajonui", – tvirtino Š.Šukevičius.

Saugumas: Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas už saugios aplinkos kūrimą dėkojo Rokų seniūnei Dalei Žėkienei.

Tiek Lietuvoje, tiek Kauno rajone seniūnijos yra labai skirtingos, todėl skiriasi ir jose kylančios problemos. Be abejo, nemaža problemų dalis seniūnijose – ūkinės, tačiau jau kuris laikas seniūno pareigų spektras  šiek tiek platesnis. Tai ir darbas su bendruomenėmis, bendruomeniškumo skatinimas, darbas su organizacijomis, projektinė veikla, ir moterys čia turi daugiau pranašumų.

Įvairovė: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui Š.Šukevičiui ir Alšėnų seniūnei Indrei Dambauskienei teko spręsti ne tik problemas, bet ir kartu kopti į sceną per rajono šventes.

Lėmė Zodiako ženklas

Iš moterų ilgiausią darbo stažą seniūnijoje turi Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė. Seniūne tapo 2012-aisiais, tačiau Raudondvario seniūno pavaduotoja buvo net nuo 1995 m. Moteris prisipažino labai norėjus likti Raudondvaryje arčiau šeimos, nes vaikai buvo maži. Jos mama skelbimų lentoje aptiko, kad komunalinio ūkio įmonei reikia inžinieriaus-kompiuterininko.

Senbuvė: Daiva Bulotienė Raudondvario seniūno pavaduotoja dirbo septyniolika metų ir devinti vadovauja seniūnijai.

"Esu baigusi inžineriją, kadangi mano specialybė kompiuterininkė, susiviliojau pasiūlymu. Nuėjau pas tuometį apylinkės viršaitį Arturą Mackevičių pokalbio. Jis mane labai įdomiai priėmė – viršaitis teikė prioritetą Zodiako ženklams, išanalizavęs manąjį, pasakė, kad tinku", šypsojosi Raudondvario seniūnė. "Besikeičiant viršaičiams, tapau pavaduotoja, ja buvau labai ilgai, pergyvenau šešis viršaičius ir seniūnus. Tokia mano karjera", – šypsojosi D.Bulotienė.

Seniūnė yra vietinė, Raudondvario gyventojus pažįsta nuo vaikystės. "Žinoma, dabar kaita didelė, tačiau vis dėlto jaučiuosi kaip savame kieme: visi pagelbės, padės, žinau, kaip bendrauti su bet kuria šeima, kaip prieiti prie kiekvieno žmogaus. Puikiai žinau teritoriją – daug pranašumų, kai esi vietinis", – sakė seniūnė.

Ji tikino negali sakyti, kad vyrai beširdžiai ar nemoka pasakyti gražaus žodžio, bet žmonės, kuriems reikia pagalbos, moteriai atsiveria lengviau. "Jaunos mamos, senutės pas mane ateina kaip išpažinties, gal aš per daug sugeriu tos informacijos. Bet jei žmogus išeina dėkodamas ir patenkintas, man pats geriausias darbo įvertinimas", – kalbėjo D.Bulotienė.

Eina kaip pas mamą

Vis dėlto ilgiausiai seniūne pakaunėje dirba Danutė Glinskienė. Pradėjusi dirbti prieš 23 metus, Taurakiemio seniūnijoje ji kilo laiptelis po laiptelio: buvo socialinio darbo organizatore, pavaduotoja, nuo 2009 m. birželio buvo paskirta laikinąja, 2010 m. sausio 1 d. tapo seniūne.

Ilgiausiai: daugiausia metų seniūne pakaunėje dirba D.Glinskienė (Taurakiemio seniūnija).

"Nesakyčiau, kad šis darbas vyriškas. Moterys – švelnesnės, labiau geba prieiti prie žmogaus. Žinoma, problemų būna įvairių, ateini į darbą ir nežinai, nuo ko prasidės diena. Pradžioje ūkiniai reikalai atrodė sudėtingi, tačiau su laiku atsirado patirtis, negąsdina nei technikos remontai, gatvių apšvietimo ar asfaltavimo klausimai", – patikino pašnekovė.

Dovana: džiaugiasi ir teikiantysis, ir gaunantysis. Nuotraukoje: Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Gurskas ir Ežerėlio seniūnė Vilmantė Macijauskaitė.

D.Glinskienė, kaip ir D.Bulotienė, mano, kad daug geriau, kai seniūnas yra vietinis. "Pasitaiko, kai žmonės manipuliuoja, bando neteisingai pateikti problemą. Esu čia gimusi ir augusi, todėl puikiai žinau, su kokiomis mintimis ateina žmogus, dažnai nereikia net į vietą važiuoti, mintinai žinau, kur kas yra. Nevietiniam seniūnui lengviau dėl kito niuanso: atvažiavai, atidirbai aštuonias valandas ir išvažiavai. Aš negaliu 17 valandą užrakinti seniūnijos duris ir išjungti telefoną. Problemų yra visokių, žmonės skambina ir po darbo. Pasitaiko, kad klausimai, dėl kurių kreipiamasi, nėra seniūno kompetencija, neretai žmonės pas mane eina kaip pas mamą –tiesiog patarimo", – atviravo pašnekovė.

Neapibrėžtumas: R.Slivinskienė Ringaudų seniūnijai vadovaus, kol bus paskelbtas konkursas seniūno pareigoms eiti.

Nustebino tik žmonių srautas

Jolita Petkauskė pagal vadovavimo stažą yra jauniausia pakaunės seniūnė. "Ne tik pagal stažą, bet ir pagal amžių jauniausia", – šypsojosi Jolita, Samylų seniūnijai vadovaujanti nuo 2019 m. kovo pabaigos.

Pasitikinti: beveik dvejus metus Samylų seniūnijai vadovaujančios J.Petkauskės nuo pat pradžių negąsdino vadinamoji vyriška arba ūkiškoji veiklos seniūnijoje pusė.

Ji patikino, kad įsivaizdavimas, koks yra seniūno darbas, ir realybė praktiškai neprasilenkė. Pradėjusią dirbti J.Petkauskę nustebino tik su problemomis besikreipiančių žmonių srautas. Ji išskyrė vieną kategoriją – sodininkų bendrijose gyvenančius žmones. "Vienas dalykas – sodininkų bendrijos tampa gyvenamųjų namų kvartalams, nebėra taip, kad čia atvažiuojama vasarai užsiauginti pomidorų lysvelę. Gyventi nuolat dažniausiai atsikelia jauni žmonės, gyvenamąją aplinką jie įsivaizduoja kiek kitaip. Be to, sodininkų bendrijoms galioja ir specialūs teisės aktai, seniūnija ar savivaldybė ne visuomet gali jiems padėti", – tvirtino pašnekovė.

Estetė: Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė džiaugiasi, kad gyvenvietė tampa vis puošnesnė ir tvarkingesnė.

J.Petkauskės nuo pat pradžių negąsdino vadinamoji vyriška, arba ūkiškoji, veiklos seniūnijoje pusė, o sunkiausia, jos nuomone, tam tikrai kategorijai žmonių išaiškinti, kad ne viskas išsprendžiama čia ir dabar.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaip visada

Kaip visada portretas
Ale visos socialdemokratės...

to AHA

to AHA portretas
Reikalavimas esminis, panašu, kad reikia būti kyšio emimu kaltinamo kaimo mero dukra:)

Taip

Taip portretas
Labai norėtųsi matyt ir darbų rezultatus, o be tik užimtas kedes. Kovo 8 gerai, bet kad seniūnija visiškoje duobėje tai moterys nemato, nagucius lakuoja ...
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių