Kauno regionas vis labiau masina logistikos bendroves. Čia kuriasi vis daugiau logistikos centrų, suplaukia ir yra apdorojami vis didesni krovinių srautai.

Gavo naujų impulsų

"Pastarąjį dešimtmetį Kaunas logistikos prasme įgavo naujų impulsų ir matome, kad vystosi tikrai sparčiai. Pirmiausia dėl savo patogios geografinės padėties Kauno regionas yra patrauklus vietinėje rinkoje veikiančioms ir prekes paskirstančioms įmonėms kaip centrinė šalies dalis, įsikūrusi tarp svarbiausių logistikos prasme Vilniaus ir Klaipėdos miestų", – teigė Lietuvos logistikos asociacijos vadovas Antanas Šimelis.

Iki šiol stipriausiais logistikos taškais Lietuvoje ilgai buvo Vilnius ir Klaipėda, tačiau pastaruoju metu Kaunas jiems jau nebenusileidžia ir vis labiau stiprėja.

A.Šimelis teigė, kad dirbantieji kelių transporto, sandėliavimo, siuntų pristatymo versle jaučia milžinišką konkurenciją. "Lietuviams tenka suremti pečius ne tik su čia veikiančiais pasauliniais logistikos lyderiais, bet ir kaimyninėmis šalimis, nes logistika neturi sienų. Kita vertus, tai kaip tik suteikia naujų galimybių, nes vystosi technologijos, infrastruktūra, pasaulis nestovi vietoje ir atsiranda naujų nišų, kurias gali išnaudoti ir lietuviai", – teigė A.Šimelis, vadovaujantis Vilniuje įsikūrusiai bendrovei "Ad Rem Transport".

Jis spėjo, kad galbūt gebėjimas išlaviruoti globalioje logistikos rinkoje ir gelbsti Lietuvos vežėjus. "Esame lankstūs, sugebame greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų realijų, o tai klientai labai vertina", – pastebėjo A.Šimelis.

Anot jo, kuo daugiau Lietuva turės alternatyvių variantų, tuo tvaresnis bus logistikos sektorius ir tuo didesnį teigiamą poveikį tai darys Lietuvos ekonomikai, nes čia bus patraukliau kurtis ir dirbti gamybos, pramonės įmonėms, veiklos atras ir aptarnaujantis paslaugų sektorius.

Gali konkuruoti kaina

Rinkdamiesi, kur įsikurti, "Solotransos", "Talgos" ir nemažai kitų Kauno regione esančių logistikos bendrovių vadovai ilgai nesvarstė.

"Kauno regiono pranašumas buvo be konkurencijos. Rinkomės būtent Jonavą, nes ji šalia didmiesčių. Į Klaipėdą – toks pats atstumas kaip iš Kauno, į Vilnių irgi. O tarptautinio pervežimo klientams visa Lietuva yra vienas taškas", – skaičiavo atstumus jau penkiolika metų sėkmingai dirbančios "Talgos" generalinis direktorius Marius Giedraitis.

Kaune susikerta pagrindiniai tarptautiniai greitkeliai – "Via Baltica" ir automagistralė Klaipėda–Vilnius–Minskas, taip pat kelias, vedantis į Sankt Peterburgą. Jonava turi gerą susisiekimą, nes Kaunas nuo jos – vos už 20 km.

"Įsikūrus prie tokios sankryžos yra labai patogu aptarnauti tranzitinį krovinių srautą", – pasakojo Kauno vežėjų klubo vadovas ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidiumo narys Artūras Rutkauskas, vadovaujantis ir bendrovei "Solotransa".

Jonavos ir likusio Kauno regiono didžiulis pranašumas yra ir tas, kad šalia yra intermodalinis terminalas bei VIII ir IX transporto koridoriai, kurie jungia Vakarus su Rytais ir Pietvakarius su Šiaurės šalimis sankirtos.

Kauno regiono logistikos bendrovės ateityje turės naudos ir iš Nemuno, kuriuo, kaip tikimasi, bus pradėta krovininė laivyba vandens keliu iki Klaipėdos. Marvelės krovinių prieplaukos projektas jau gerokai pasistūmėjęs į priekį.

"Solotransos" ir "Talgos" vadovai pasakojo, kad dar vienas svarbių argumentų verslą vykdyti Kauno regione yra didesnė galimybė lengviau rasti reikiamų darbuotojų.

"Esame įsikūrę regione, todėl turime galimybę paslaugas atlikti pigiau, o kokybė – aukščiausia", – sakė M.Giedraitis.

Investuoja į programinę įrangą

Apie pusšimtį darbuotojų turinčios "Talgos" veikla – muitinės tarpininkų paslaugų teikimas, sandėliavimas ir papildomos paslaugos, tokios kaip markiravimas, paletizavimas, persvėrimas, perpakavimas ir kita.

"Krovinių perkrovimo paslaugos sukuria papildomą pridėtinę vertę, kartu sukuriamos ir naujos darbo vietos", – kalbėjo M.Giedraitis.

Jis pasakojo, kad nors jo vadovaujamos bendrovės sandėliai įrengti pagal naujausius technikos reikalavimus, labai gerai veikia sandėlių valdymo programa, tačiau vis tiek yra darbų, kuriems reikia darbo rankų, pavyzdžiui, kroviniams perpakuoti.

"Bendradarbiaujame su daugybe kompanijų, kurios prekiauja elektroninėse parduotuvėse. 30 proc. mūsų darbo sudaro tokių krovinių paruošimas galutiniam vartotojui. Perpakuojame, sudedame instrukcijas. Tarp savo klientų neturime tik kelių stambiųjų prekybos centrų tinklų", – pasakojo M.Giedraitis.

Sandėlio valdymo programos yra sujungtos su mūsų ir klientų buhalterinėmis sistemomis. "Kasdien, pavyzdžiui, buitinės technikos prekės į mūsų sandėlius atvažiuoja iš tiekėjų ir išvažiuoja į didžiuosius prekybos centrus arba išvežiojamos pirkėjams tiesiai į namus. Mums labai patogu, nes sandėlio programa tiksliai nurodo, kur guli reikiama pakrauti prekė. Klientas, tiesiogiai prisijungęs prie sistemos, mato, kiek ir kokių jo prekių likę sandėlyje", – kalbėjo M.Giedraitis.

Lietuvoje, sakoma, labai gerai veikia stambios krovos logistika. Tačiau dėl modernios sandėlio valdymo sistemos "Talgai" nekilo didelių rūpesčių nusprendus priimti ir daug smulkių vienetų.

"Nors programa ir dabar gerai veikia, tačiau planuojame didinti sandėliavimo plotą, tad sausį programą atnaujinsime, kad galėtume naudotis ir dar didesnėmis jos galimybėmis", – pasakojo M.Giedraitis. Pastaroji investicija sieks 70 tūkst. eurų.

"Talgos" sandėliai siekia apie 14 tūkst. kv. m. Bendrovės investicijos į šiuolaikišką stelažavimo sistemą "Mecalux" ir naują "Toyotos" krovimo techniką jau atsipirko.

Įkūrė ir servisą

"Solotransa" yra viena didžiausių biriųjų krovinių vežėjų šalyje. "Maisto produktai, grūdai, pašarai", – vardijo, ką dažniausiai veža, A.Rutkauskas.

Jis pasakojo, kad šalies agrosektorius kiekvienais metais pasiekia vis naujas aukštumas, kiekvieni jų metai vis rekordiniai, tad ir grūdų vežimo į uostus, ar prieš tai ir į elevatorius mastai vis auga.

"Kalbant apie tarptautinį pervežimą, sumenkus krovinių srautui į Rusiją, persiorientavome į Vakarų Europą, kurioje dabar yra ekonomikos augimas ir juntamas logistikos paslaugų poreikis. Jeigu būtume likę dirbti daugiausia su Rusijos rinka, šiandien vos kvėpuotume", – sakė A.Rutkauskas.

Šiuo metu "Solotransoje" dirba 100 darbuotojų, bendrovė turi apie 70 įvairių transporto priemonių. Tiek dalinius, tiek pilnus krovinius veža ir autotraukiniais, tentinėmis puspriekabėmis, ir savivarčiais bei autocisternomis, taip pat šaldytuvuose, skirtuose kroviniams, kuriems būtinas temperatūros režimas.

Anot jo, ir vietiniams, ir logistikos paslaugų užsakovams iš užsienio svarbiausia yra patikimumas, paslaugos kaina ir kokybė, tai yra, kad krovinys būtų pristatytas laiku ir sveikas, kad vairuotojai būtų tinkamai instruktuojami, kad būtų gera komunikacija.

Nors bendrovės turimų transporto priemonių vidutinis amžius yra vos treji metai, jie pervežimo kokybei ir punktualumui užtikrinti yra įkūrę ir sunkvežimių servisą. "Lietuviai tarptautinėje logistikos rinkoje – ir Vakarų Europoje, ir Rusijoje turi gerą vardą. Norime jį tokį ir išlaikyti", – kalbėjo A.Rutkauskas.

Esant reikalui, kroviniai sandėliuojami moderniuose 14 tūkst. kv. m sandėliuose Jonavoje, teikiamos ir muitinės tarpininkų paslaugos.

Galėtų konkuruoti su uostu

Kokių įžvelgia naujų nišų? "Nevisiškai išnaudojame geležinkelį. Iš Baltarusijos, Rusijos tranzitu nemažai krovinių per Lietuvą važiuoja į Klaipėdos uostą, o iš ten – laivais į Vakarų Europą ar dar toliau", – pasakojo M.Giedraitis.

Bendrovės vadovas kalbėjo, kad, pavyzdžiui, trąšos Lietuvą pasiekia didžiulėse pakuotėse ir jas prašoma perpakuoti. Dabar šie darbai dažniausiai atliekami Klaipėdos uoste.

"Tuo galėtų užsiimti ir Kauno regiono bendrovės. Mes jau užsiimame, nes galime konkuruoti kaina. Uoste paslaugos gana brangios. Prekes jau ir dabar perpakuojame, pakrauname į parūpintus jūrinius konteinerius ir pristatome į uostą. Tam turime ir reikiamą infrastruktūrą: geležinkelio bėgius, rampą po stogu", – sakė M.Giedraitis.

Pasiekė trečdalį pajėgumų

Niekas neabejoja, kad funkcionuojantys intermodaliniai terminalai dar labiau skatins logistikos verslą plėstis ir koncentruotis šiuose regionuose, tačiau labai daug priklausys nuo globalios rinkos poreikių ir santykių su Rytų kaimynėmis, vertino Lietuvos logistikos asociacijos vadovas.

"Matome kinų susidomėjimą mūsų uosto galimybėmis, tad galima drąsiai teigti, kad kiekvienas įgyvendintas infrastruktūros projektas suteikia galių Lietuvai konkuruoti tarptautinėje arenoje su kitomis šalimis", – sakė A.Šimelis.

Pagrindinė Kauno ir kitų dviejų intermodalinių terminalų veikla – tranzitinių krovinių perkrovimas nuo europinės vėžės ant plačiosios ir atvirkščiai.

"Nepaisant to, kad "Rail Baltica" ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno atidarymas vyko spalio mėnesį, o jungties su terminalu tiesimo darbai dar nepradėti, jis jau puikiai vykdo konteinerių krovą senais maršrutais ir aptarnauja srautus iš Rytų. Šiuo metu terminalo pajėgumai jau siekia apie 30 proc. iš galimų", – sakė Lietuvos geležinkelių Terminalų valdymo centro Kauno intermodalinio terminalo grupės vadovas Valerijus Lebedevas.

Intermodalinis terminalas jungia kelias transporto rūšis, todėl pagrindiniai jo klientai yra geležinkelio vežėjai ir traukinių operatoriai, tokie kaip HUPAC, "Hoptrans-Projects", AB "Lietuvos geležinkeliai". "Terminalo paslauga yra sudedamoji logistikos dalis, turime daug sutarčių ir su įmonėmis, teikiančiomis ekspedijavimo paslaugas", – kalbėjo V.Lebedevas.