Bylos ir krūviai

Pernai gruodžio pabaigoje KAT pirmininku paskirtas Marius Bartninkas pastebėjo, kad šio teismo praėjusių metų veiklos ataskaita patvirtino, jog čia išlieka didelis darbo krūvis.

Ir nors į pirmininko pareigas po atrankos buvo paskirtas tik gruodį, tačiau laikinai jas ėjęs nuo gegužės, visus metus teismo gyvenime dalyvavęs kaip komandos narys, metų ataskaitą laiko visos komandos bendrų pastangų rezultatu.

„Vertindamas praėjusius metus, akcentuočiau keturis dalykus. Pirmiausia – tai stabiliai didelis darbo krūvis. Pagal vienam teisėjui tenkantį bylų skaičių, krūvis yra vienas didžiausių iš visų Lietuvos teismų, pagal išnagrinėtų bylų skaičių, tenkantį vienam teisėjo etatui, teismas irgi buvo lyderis. KAT išnagrinėta daugiausia bylų“, – teigė M.Bartninkas.

Jis priminė, kad KAT praėjusių metų pradžioje trūko civilinių bylų teisėjų, o metams įsibėgėjus – baudžiamųjų bylų teisėjų. Tai dar labiau padidino dirbančių teisėjų darbo krūvius.

„Vienam teisėjo etatui vidutiniškai teko 128 bylos per metus. Atsižvelgiant į tai, kad trūko teisėjų, realybėje buvo 150 bylų. Papildomai dar apeliacinės bylos, dirbant kolegijose krūvis išaugo iki beveik 250 bylų, t.y. papildomai po vieną bylą per darbo dieną“, – statistika dalijosi M.Bartninkas.

Antras momentas, kurį išskyrė teismo pirmininkas, – gana sklandžiai pavyko susitvarkyti su pandemija, išvengta ligos protrūkių komandoje, užtikrintas veiklos nepertraukiamumas, suvaldyti bylų nagrinėjimo terminai.

„Tam labiausiai pasitarnavo elektroninės technologijos, LITEKO sistema, nuotoliniai posėdžiai ir palankus komandos požiūris į darbo organizavimą, egzistuojančią galimybę bent jau dalį funkcijų vykdyti nuotoliniu būdu“, – tęsė M.Bartninkas.

Realybė: M.Bartninkas pastebi, kad, nepadidinus finansavimo, netrukus teismuose bus susiduriama su sisteminėmis problemomis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Finansiniai niuansai

2021 m. ataskaitoje neišvengiamai paliečiami ir finansiniai aspektai. KAT pirmininkas nenutylėjo, kad situacija yra įtempta ir, jei tai nebus sprendžiama, teismas, anot pirmininko, netrukus susidurs su sisteminėmis problemomis.

„Nedideli darbo užmokesčiai, nepakankamas finansavimas yra priežastys, dėl kurių darbo vieta teisme darosi vis mažiau patraukli. Metų pabaigoje jau susidūrėme ir susiduriame šiais metais su problema, kuri neliečia darbo užmokesčio, – išaugusios pašto išlaidų kainos, pakilusios elektros, šildymo kainos“, – dėstė M.Bartninkas.

Teismo administracija minėtą problemą matė jau metų pabaigoje, o išlaidos 2022 m. buvo suplanuotos dar iki kainų padidėjimo. Jei ši problema nebus sprendžiama, pirmininkas neatmeta prislėgsiančių skolų. Arba teks atiduoti lėšas, kurios numatytos darbo gerovei.

Dar labai svarbiu momentu pirmininkas laiko dėmesį komandai formuoti, sąlygoms efektyviai vykdyti funkcijas sudaryti.

„Kai nėra galimybių pasiūlyti finansiškai patrauklių sąlygų, stengiamasi sukurti savirealizaciją užtikrinantį mikroklimatą, kad, kiek įmanoma, būtų viskas paprasčiau, aiškiau vykdyti savo funkcijas“, – kitą medalio pusę pabrėžė M.Bartninkas.

KAT pirmininkas anksčiau yra minėjęs, kad sudėtinga situacija dėl teisėjų trūkumo. Šiemet sausį KAT vieną teisėją išlydėjo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o vasario mėnesį KAT teisėjų gretas papildė penki teisėjai. Tačiau, suėjus įstatyme numatytam amžiaus terminui, viena teisėja paliko KAT.

Šiuo metu iš 43 KAT teisėjų etatų užimtas 41. „Šiandien dar trūksta dviejų teisėjų, bet jau žinome, kad šiemet įstatyme numatyto amžiaus sulauks dar trys teisėjai, o dar vienas teisėjas sėkmingai dalyvauja atrankoje į Aukščiausiąjį Teismą“, – apie grįžimą prie penkių teisėjų trūkumo kalbėjo M.Bartninkas.

Jo skaičiavimais, per pastaruosius penkerius metus pasikeitė devyniolika teisėjų. Jeigu šiais metais pavyks užpildyti trūkstamus teisėjų etatus, bus pasikeitę 25 teisėjai, t.y. apie 60 proc.

„Dalis šios kaitos susijusi su kartų kaita. Džiugu, kad kita dalis pokyčių susijusi su sėkmingais karjeros pokyčiais, kokių nebuvo nuo 2008 m.“, – pastebėjo M.Bartninkas.

Nedideli darbo užmokesčiai, nepakankamas finansavimas yra priežastys, dėl kurių darbo vieta teisme darosi vis mažiau patraukli.

Pandeminiai pokyčiai

2020 m. daugeliui įstaigų buvo iššūkių metai dėl pasaulį supančiojusios pandemijos, skelbiamų karantinų. 2021-ieji buvo sunkūs, bet tokių griežtų ribojimų jau neprireikė. Statistika šį laikotarpį atskleidė dar kitomis spalvomis.

2019 m. vyko 1,5 tūkst. posėdžių, kuriuose kažkas iš proceso dalyvių dalyvaudavo nuotoliniu būdu. Daugeliu atvejų tai būdavo asmenys, esantys įkalinimo įstaigose. 2020 m. įvyko 3 tūkst. nuotolinių posėdžių, o 2021 m. – 30 tūkst.

„Nuotolinių procesų pranašumai – sutaupytas laikas ir išlaidos kelionei. Kai kuriais atvejai tai būna vienintelė galimybė užtikrinti asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime. Tokie posėdžiai pandemijos metu buvo galimybė proceso dalyviams gauti teisingumo paslaugą nuotoliniu būdu. Teismo komandos nariams buvo galimybė nuotoliniu būdu vykdyti funkcijas“, – pabrėžė teismo pirmininkas.

Anot M.Bartninko, absoliuti dauguma KAT nagrinėjamų civilinių bylų yra elektroninės. Baudžiamosiose bylose žengiami pirmi žingsniai, nemažai yra popierinių bylų, su kuriomis susipažinti reikia atvykti į patalpas.

„Pandemijos naujovė – nuotoliniai teismo posėdžiai. 2020 m. buvo labiau prisitaikymo laikotarpis – dar neturėjome visiškai tinkamo teisinio nuotolinių posėdžių organizavimui reglamentavimo, trūko techninių priemonių, taip pat reikėjo proceso dalyviams išmokti naudotis priemonėmis. 2021 m. buvo lengviau“, – sakė M.Bartninkas.

Teismo pirmininkas neslėpė, kad nuotolinio darbo piktnaudžiavimo atvejus sunku patikrinti. Vis dėlto šis procesas teikia daug lankstesnių galimybių.

Aišku, būna atvejų, kai posėdžio metu nutrūksta ryšys, kyla nepatogumų, kai proceso dalyvis ir jo atstovas dalyvauja iš skirtingų vietų – sprendžiama, kaip užtikrinti atstovavimą, galimybes pasitarti, ir panašiai.

„Pagrindinė prezumpcija – užtikrinti žmogaus teisę. Nuotolinius procesus matome ne kaip ribojančią galimybę, o priešingai – kaip papildomai užtikrinančiąją“, – pabrėžė M.Bartninkas.

Kitokia priesaika

Mokslininkai yra pastebėję ir tarptautinėse diskusijose kalbama, kad ne visos bylos ir ne visi veiksmai gali būti atlikti nuotoliniu būdu. Tokiais atvejais teisėjas visada turi galimybę priimti sprendimą, kad organizuotų gyvą posėdį.

„Kartais yra bylų, kai galvoji, kad vien atėjimas į posėdžio salę, kai privalai atsistoti prieš bylą nagrinėjantį teisėją, leidžia pajusti simboliškumą ir viso proceso prasmę. Kartais gal net ne pats sprendimas ar nuosprendis gali būti pagrindas. Gal net didesnį poveikį, ypač baudžiamosiose bylose, turėtų vien dalyvavimas gyvame procese ir jo svarbos supratimas“, – psichologinės teismo proceso įtakos neatmetė M.Bartninkas.

Faktas: Kauno apygardos teisme yra didžiausi krūviai Lietuvoje. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pandemija ir karantinai pakoregavo įprastą priesaikos sakyti tiesą teisme procedūrą. Liudytojai, nukentėjusieji, kaltinamieji, prieš teikdami parodymus teisme, ranką padėję ant Lietuvos Konstitucijos skaito priesaikos tekstą.

„Šiandien teisėjų tarybos rekomendacijose nurodyta iš anksto nusiųsti priesaikos tekstą, kurį proceso dalyvis turi pasirašyti ir atsiųsti atgal, o nuotolinio posėdžio metu priesaikos tekstą perskaito garsiai“, – aiškino M.Bartninkas.

Celofano šou

Dar vienas KAT tekęs išbandymas – būtent šiame teisme spektaklius pradėjo dabar už grotų atsidūręs, ne kartą už finansinius nusikaltimus teistas Antanas Kandrotas, pasivadinęs Celofanu. Vizitai į posėdžius su pandos kauke, ignoruojant Vyriausybės tvarką dėvėti medicinines veidą dengiančias kaukes, filmavimai, savaip išvedžiojant teisėtus teismo darbuotojų reikalavimus ir panašūs išsišokimai buvo jo paties viešinami.

„Nenorėčiau komentuoti konkretaus elgesio bylos nagrinėjimo metu. Apibendrintai galiu pasakyti, kad proceso dalyviai skirtingai pasirenka savo teisių įgyvendinimo praktikas, o pareiga įvertinti, ar toks elgesys yra teisėtas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui arba kažkokiems veiksmams, kuriuos lemia gal toks iškreiptas savo teisių ir pareigų supratimas, tenka bylą nagrinėjančiam teisėjui“, – diplomatiškai Celofano šou vertino KAT pirmininkas.

Anot M.Bartninko, taisyklės ir priemonės, susijusios su karantinu pandemijos metu, kaip ir visose kitose viešo gyvenimo srityse, sulaukė nepasitenkinimo atvejų. Teismo tikslas tokioje situacijoje užtikrinti visų asmenų teises ir interesus, įgyvendinti numatytas priemones tiems interesams apsaugoti.

2021 m. KAT A.Kandrotą nuteisė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, didelės vertės turto pasisavinimą. Jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausme, o Apeliacinis teismas tą bausmę dar sugriežtino.

Šiuo metu KAT nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose A.Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų, o kaltinimai susiję su aplaidžiu ar apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingu duomenų deklaravimu, sukčiavimu ir didelės vertės turto pasisavinimu.