Komisijos narė pasipiktino

Konkurse "Kauno akcentai" neseniai paskelbti skulptūrinės dalies nugalėtojai. Iš 38 konkursui pateiktų idėjų mieste atsiras dvylika skulptūrų. Tiesa, komisija atrinko tik septynis kūrinius, o dar penkis pridėjo pati savivaldybė.

Komisijos narę, menotyrininkę doc. dr. Linarą Dovydaitytę nustebino, kad mažai komisijos balų surinkusius kūrinius savivaldybė iškėlė ant pjedestalo ir paskelbė įgyvendinsianti šias idėjas.

"Ekspertų neatrinkti projektai ne šiaip surinko mažiau balų už finalininkus. Jie apskritai neturėtų būti įgyvendinti. Tačiau šitos profesionalų nuomonės savivaldybės žmonės dėl kažkokių priežasčių girdėti nenorėjo. Kai tokie rezultatai, norisi paklausti, kam tuomet apskritai reikalingi ekspertai? Ar tai parodomosios demokratijos dalis?" – abejotinu valdininkų pasirinkimu stebėjosi L.Dovydaitytė.

Be L.Dovydaitytės, "Kauno akcentų" komisiją šiemet sudarė skulptorius Robertas Antinis, architektas Marius Pranas Šaliamoras, dailininkas Gintautas Vaičys bei Kauno savivaldybės atstovai Saulius Rimas ir Algimantas Sprindys.

Meną matuoja skaičiais?

"Teigiamai vertinu Kauno miesto savivaldybės iniciatyvą "Kauno akcentai" – kasmet pakviesti menininkus atidžiau pasižiūrėti, įsiklausyti į mus supančią aplinką ir pasiūlyti kūrybiškų idėjų viešoms erdvėms. Tačiau ydingu laikau savivaldybės žmonių norą matuoti meną skaičiais. Per ekspertų komisijos posėdžius  ne kartą girdėjome iš savivaldybės, kad reikia įgyvendinti bent dešimt iš pasiūlytų 38 projektų. Tačiau kultūra funkcionuoja ne pagal matematikos dėsnius", – stebėjosi menotyrininkė doc. dr. L.Dovydaitytė.

Pasak jos, ryškios, aktualios, kūrybiškos idėjos neatsiranda pagal užsakymą.

"Miesto valdžia tiesiog turėtų suteikti galimybę menininkams siūlyti savo idėjas, ekspertams – atrinkti vertingiausias ir padėti jas įgyvendinti. Iš anksto numatyto plano primetimas kultūrai primena ne demokratinius santykius tarp valdžios ir kultūros, o diktatūrą", – kritikos negailėjo menotyrininkė.

Erdvė priklauso visiems

Ekspertė pabrėžė, kad viešos miesto erdvės priklauso visiems, o ne tik menininkams ar savivaldybei, todėl tiek siūlant akcentus, tiek juos vertinant būtina įvertinti vietos specifiką, išsiaiškinti vietinių gyventojų poreikius ir sukurti tai, kas neužgožtų bendro Kauno vaizdo.

"Menininkas, kurdamas viešajai erdvei, neturėtų rūpintis vien saviraiška – tam skirtos galerijų salės. Manau, kad savivaldybės atrinktiems L.Šiupšinsko darbams ten ir vieta. Tai – parodinio tipo kūriniai, kuriuos kažkodėl turėtume matyti mieste. Viešumai skirti kūriniai turi būti aktualūs, kalbėtis su mumis ir apie mus", – pastebėjo L.Dovydaitytė.

Ją nustebino, kad daugelis konkursui pateiktų kūrinių – apskritai netinkami viešai erdvei. Tai daugiau ar mažiau įdomios skulptūros, kurios neturi jokio prasmingo santykio su parinkta aplinka, jos istorija ar socialiniu kontekstu.

"Atrodo, kad daugeliui autorių vieša erdvė apskritai mažai rūpi, jie jai nejautrūs, nereaguoja į pasirinktos vietos savitumą arba apskritai jį ignoruoja. Šiuo požiūriu į finalą patekęs T.Šimkaus kūrinys "Gyvybės valtis" – maloni išimtis. Menininko siūlomas projektas atrodo padiktuotas aplinkos – apleistas, griūvantis pastatas tarsi prašyte prašosi kūrybiškos intervencijos", –  kalbėjo menotyrininkė.

Anot jos, kita bendra konkurse dalyvavusių menininkų problema – nemąstymas apie žmones, potencialius "Kauno akcentų" vartotojus.

L.Dovydaitytė klausė, kokį santykį su žiūrovais sukurtų siūlomi darbai, ar jie būtų pastebėti, ar kaip nors sudomintų, priverstų stabtelėti, o gal net paskatintų kokiam nors interaktyviam veiksmui?

"Išimtimi galima laikyti į finalą patekusį darbą "Būsimas LR prezidentas". Pasaulio kontekste jo idėja nėra originali, tačiau šiame konkurse tai buvo vienintelis žmonių dalyvavimą skatinantis projektas. Aktyvesnį santykį su istorija turėtų paskatinti ir kitas finalininkas – D.Augulio "Saulės laivas", nors jam parinkta vieta neatrodo tinkama", – vertinimą tęsė meno ekspertė.

Abejotina vertė

Anot jos, kitas svarbus momentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – pati vieša erdvė.

"Kam ir apie ką kalbės stilizuotas J.Jablonskio biustas, įspraustas į jo vardu pavadintos gimnazijos įėjimą? Man atrodo, kad ilgiausio lietuviško žodžio grafitis ant apleisto "Respublikos" viešbučio gimnazistams sukelia daug daugiau minčių apie lietuvių kalbą nei ši skulptūra. Iš esmės šis kūrinys skirtas kitai amžiaus grupei", – nugalėtojų idėjas vertino menotyrininkė.

Jokiame konkurse tokių projektų niekas rimtai nesvarstytų. Todėl Kauno savivaldybės siūlymai tik verčia gūžčioti pečiais ir svarstyti, kas slypi už ekspertinės nuomonės nepaisymo, už skubotų ir nepagrįstų sprendimų, už paties principo "ne kokybė, o kiekybė.

Pasak L.Dovydaitytės, kritikos neatlaiko ir garbių skulptorių siūlomi paminklų A.J.Greimui bei L.Donskiui projektai. Jie abu atrodo kaip neišbaigti pirminių idėjų juodraščiai, pagal kuriuos net sunku įsivaizduoti rezultatą.

"Jokiame konkurse tokių projektų niekas rimtai nesvarstytų. Todėl Kauno savivaldybės siūlymai tik verčia gūžčioti pečiais ir svarstyti, kas slypi už ekspertinės nuomonės nepaisymo, už skubotų ir nepagrįstų sprendimų, už paties principo "ne kokybė, o kiekybė", – retoriškai kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, komisijos įvertinti menininko T.Vosyliaus projektai nėra stipriausia, ką jis gali sukurti. L.Dovydaitytė svarstė, kad galbūt konkursui pateiktose idėjose autorius kalba apie dalykus, kurie jam asmeniškai yra įdomūs, tačiau tai nebūtinai bus aktualu, kai tos idėjos bus perkeltos į viešąsias miesto erdves.

"Apskritai gaila, kad ir šiam autoriui, ir daugumai kitų kūryba būtinai reiškia ko nors pastatymą o ne įsiklausymą į aplinką, kurią kitą kartą užtenka tiesiog sutvarkyti. Ir būtinai norima statyti ne bet kur, o reprezentacinėse, centrinėse ar istoriškai, kultūriškai turtingose vietose, kurioms mažiausiai reikia mūsų įsikišimo. Kodėl niekas nesirenka nykios rajonų viešosios erdvės, kuriai tikrai reikalingi kūrybiški menininkų įsiveržimai?" –  pastebėjo menotyrininkė.

Komisijos pirmininkas: kritika nepagrįsta

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" komisijos pirmininkas Saulius Rimas tikino, kad nugalėtojų idėjos buvo vertinamos pagal iš anksto numatytus ir viešai paskelbtus kriterijus.

"Buvo vertinamas idėjos originalumas, estetiškumas, dermė su aplinka, medžiagiškumas, tvarumas, projekto ekonominis realumas", – sakė jis.

Pasak S.Rimo, esą buvo atsižvelgta į visų ekspertų pastabas dėl siūlomų alternatyvių vietų skulptūroms, per didelių sąmatų, skulptūrinių sprendimų originalumo, santykio miesto panoramoje, kūrinių šiuolaikiškumo ir aktualumo.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas atmetė komisijos narės kritiką ir  tikino, kad konkretaus laimėtojų skaičiaus atrinkti nebuvo privaloma.

"Manome, kad kaip ir idėjos, taip ir vietos mieste, vienos yra labiau reikšmingos ir reikalaujančios įdėmesnio žvilgsnio, kitos erdvės – kameriškesnės, minkštesnės, nereikalaujančios tokios griežtos atrankos ir tikrai vertos būti papildytos atrinktais akcentais", – dėl savivaldybės atrinktų penkių skulptūrų bandė aiškinti S.Rimas.

Kauno miesto savivaldybės atstovas patikino, jei skulptūra nesulauks bendruomenės palaikymo, bus pasiūlyta autoriui paieškoti kitos vietos arba iš viso atsisakyti pirminės idėjos.

"Iš anksto nereikėjo turėti sutikimų ar leidimų iš erdvės, kur siūloma statyti skulptūrą, šeimininkų. Tik idėjai nugalėjus, autorius privalo pateikti visus reikalingus suderinimus, sutikimus ir leidimus. Jeigu pritarimo ar leidimo nepavyktų gauti, autorius gali pasiūlyti kitą vietą. L.Šiupšinsko "Zen triušio" atvejis nėra išskirtinis. Bus atsižvelgta ir į Vytauto bažnyčios bendruomenės nuomonę", – komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Paklausus, ar, žvelgdami į L.Donskiui skirtos skulptūros eskizą, savivaldybės atstovai įsivaizduoja, kaip viskas atrodys realiai, specialistas patikino, kad "Kauno akcentai" – idėjų konkursas, tad yra vertinama pati idėja, ir nesvarbu, kaip ji pateikta. Anot S.Rimo, paraiškoje nėra apibrėžta, kokia raiškos priemone turi būti pateikta vizualizacija, ji gali būti pateikta ir piešta paprastu pieštuku, kaip buvo L.Donskio skulptūros atveju.

"Skulptūros L.Donskiui idėja mus įtikino. Kaip ji bus įgyvendinta, priklauso nuo idėjos autoriaus", – pridūrė jis.

Šiemet su idėjų autoriais bus pasirašytos sutartys, kuriose projektų įgyvendinimo terminas numatytas iki 2019 m. vidurio. Kada tiksliai bus realizuotos idėjos, priklausys tik nuo pačių pačių konkurso nugalėtojų.

Dvylika nugalėtojų

Komisija iš viso išrinko septynias skulptūrų idėjas. Vienbalsiai daugiausia balų skirta Tado Šimkaus idėjai "Gyvybės valtis", bendrovės "Membranos" – "Būsimas LR prezidentas" ir Dariaus Augulio įmonės idėjai "Saulės laivas". Komisija taip pat įvertino ir Tado Vosyliaus skulptūrų idėjas "Planeta X", "Bėgantis žmogus", "Molas" ir "Lenktynės".

Dar penkis projektus, kuriems bus skirtas finansavimas, išrinko Kauno miesto savivaldybė. Tai Luko Šiupšinsko "Kankorėžis" ir "Zen triušis", Stasio Žirgulio paminklas semiotikos pradininkui Lietuvoje Algirdui Juliui Greimui, Alfonso Vauros skulptūra Leonidui Donskiui ir bendrovės "Bermanta" paminklas Jonui Jablonskiui.