Kauno valdžia nenuleidžia rankų – dėl to, kad Lietuvos kelių direkcija, miesto valdininkų teigimu, neteisingai skirsto lėšas gatvių tvarkymui, jie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pirmasis Kauno valdžios skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas spalio pabaigoje, tačiau jis net nebuvo nagrinėtas. Teismas jį atmetė, aiškindamas, kad prašoma įvertinti Vyriausybės veiklą, tačiau tai nėra teismo kompetencija.

Anot savivaldybės, Vilniaus apygardos administracinis teismas apsiribojo formaliu Kauno savivaldybės skundo vertinimu, nepagrįstai sprendė dėl ginčo dalyko, ir, atsisakęs priimti skundą, neišaiškino, kokiu būdu ir kur kreipiantis savivaldybė gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą dėl administracinio akto apskundimo. Dėl šių aplinkybių savivaldybės teisė į teisminę gynybą esą buvo šiurkščiai pažeista.

Portalui kaunodiena.lt Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė, kad lapkričio 14 d. teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Vilniaus teismas politikuoja. Mums nesuprantama teismo motyvacija nepriimti nagrinėti mūsų skundo, – supykęs sakė D. Ratkelis, beje, turintis teisininko išsilavinimą. – Savivaldybė nė neketina skųsti Vyriausybės nutarimų, mes nepritariame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymui, kaip turėtų būti skirstomos lėšos kelių remontui “.

Taigi Kauno valdžia nusprendė siekti, kad teismas priimtų ir išnagrinėtų savivaldybės skundą. 

Savivaldybė teismo prašė įpareigoti Lietuvos kelių direkciją pakeisti priimtą įsakymą dėl lėšų skirstymo bei skirti Kauno vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir taisyti lėšas vadovaujantis proporcingumo principu. Pagrindiniu kriterijumi, pasak savivaldybės, turėtų būti laikomas ne savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra šiuo metu, o bendras kelių ir gatvių ilgis, jų apkrovą bei savivaldybėje įregistruotų automobilių skaičius.

Kokiais tiksliais kriterijais remiantis Vyriausybė skirsto lėšas, anot savivaldybės, nėra aišku. Miesto gatvių taisymui skiriama iki 20 proc. Kelių fondo lėšų, iš kurių miestų gatvėms atitenka tik 35 proc., tuo tarpu rajonų savivaldybėms – net 65 proc., nors didžioji rajonų savivaldybių gyventojų dalis didžiąją laiko dalį praleidžia miestuose.

Skirstant lėšas savivaldybėms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti bei taisyti Vilniui šiemet skirta net 59 proc. daugiau lėšų nei Kaunui, nors remiantis Statistikos departamento duomenimis gatvių tankis Kaune yra dvigubai didesnis nei Vilniuje. Pernai Kaune 1 tūkst. gyventojų tenkantis lengvųjų automobilių skaičius siekė 547, tuo metu Vilniuje – 474.

Kauno savivaldybė šiemet iš Kelių direkcijos gavo 10,5 mln. gatvių remontui, nors Kauno degalinės sumoka daugiau kaip 200 mln. litų kuro akcizo.