„Miesto želdiniai iš pagrindų atnaujinami ten, kur vykdomi kapitalinio remonto darbai, tvarkomos požeminės komunikacijos, gatvės ir šaligatviai. Dėl to kai kuriuos medžius netgi tenka perkelti į naujas vietas, kad jie nekenktų geram matomumui sankryžose, neužstotų kelio ženklų ir nekliudytų eismui“, – aiškina Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu medžiai Kaune sodinami netgi ten, kur anksčiau jų išvis nebuvo. Vienas tokių pavyzdžių – Europos prospektas.

„Birštono gatvėje sidabrinės liepos jau atsodintos ten, kur buvo galima, o kitur tai kirtosi su kultūros paveldo sprendiniais. Vytauto prospekte, vos tik pasibaigs visi gatvės ir infrastruktūros remonto darbai, bus atsodinta gerokai daugiau medžių: vietoje 170 sužaliuos net 250 naujų liepaičių“, – užtikrina valdininkė.

R. Savickienės tvirtinimu, sovietmečiu sodinti medžiai nebuvo pritaikyti augti miesto sąlygomis, todėl daugelis senųjų želdinių Kaune gerokai sunykę, pažeisti ir ligoti.

„Kauno siekis, kad mieste augantys medžiai būtų sveiki ir gyvybingi. Visi išpjauti medžiai Kaune atsodinami naujais. Antai Nepriklausomybės aikštėje greta Soboro pasodinti suaugę ąžuolai ir raudonlapiai klevai, atgabenti net iš Nyderlandų medelyno, kur jie buvo auginami beveik 26 metus“, – sako Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Ji tikina, kad želdinių būklę Kaune nuolat stebi, vertina bei pasiūlymus dėl jų tvarkymo teikia VDU botanikos sodo moksliniai darbuotojai. 

„Tempai, kuriais  Kauno centro gatvėse iškertami  medžiai  ir  jos  verčiamos  autostradomis, gąsdina... Senamiestyje  greitai  išvis  neliks  jokios  žalumos, nes  kiekvienas skveras, kiekvienas žalias lopinėlis užstatomas... Yra apie ką pagalvoti, susėdus vasaros dieną ant karštų kaip keptuvės suoliukų be jokio pavėsio rekonstruotoje Nepriklausomybės aikštėje“, – išplatintame laiške rašo G. Padegimas.