Kauno verslams nestinga iššūkių, bet jau matosi šviesa

– Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena Kauno verslas?

– Gyvename laukimo nuotaikomis. Per pandemiją patirti nuostoliai, įsiskolinimai daliai įmonių vis dar tęsiasi, reikia juos padengti. Tuo metu paskolų buvo suteikta ne investicijoms ir plėtrai, o vartojimui, dabar lėšos reikalingos investicijoms. Aukštos skolinimosi palūkanos sąlygoja tai, kad kai kurie sektoriai visai negali gauti paskolų, o jei gauna, tai didele pelno dalimi padengiamos palūkanos, todėl, deja, dalis įmonių skelbia bankrotą.

Taip pat nežinomybės prideda ir šiuo metu vykstantys karai Ukrainoje ir Izraelyje. Tai labai veikia verslą – dvigubos paskirties prekėms taikomos sankcijos, vyksta rinkų pasikeitimai. Be to, visoje Europoje sumažėjęs vartojimas, o Lietuvos didžiausia eksporto dalis nukreipta būtent į ES šalis, tad bendrovėms tikrai nestinga iššūkių.

Šis laikotarpis nelabai prognozuojamas dėl karo eigos ir tai kelia nerimą. Tačiau infliacijos mažėjimas ir Europos centrinio banko tikėtinas palūkanų mažinimas visgi suteikia optimizmo. Verslai jau bando skolintis, įvertindami, kad paskolos bus pigesnės ir daugiau pinigų bus galima skirti plėtrai, o ne tiesiog apyvartai palaikyti. Jau galima pradėti kalbėti apie įmonių atsinaujinimą, plėtrą, gamyklų statybas. Nors nemažai verslų dar laukia, bet šviesa tikrai matosi. Reikia balansuoti ir viskas bus gerai.

– Kokie verslo sektoriai šiuo metu sunkiai išgyvena, o kokiems – sėkmės metai?

– Pavyzdžiui, įvažiuojamasis turizmo sektorius – visiškai užsidaręs, išvažiuojamasis – klesti, nes lietuviai vyksta visur, kur tik gali. Tačiau Lietuvos viešbučiams ir restoranams tikrai dabar sunkus metas, nes turistų atvyksta labai nedaug, jie pavieniai. Japonija, Pietų Korėja, Honkongas, Kinija – iš šių šalių visai nevažiuoja, nes mano, kad esame kare. Jei, pavyzdžiui, Lenkijos pilietis per Lietuvą pravažiuoja, jis nėra tas tikrasis turistas.

Sunkmetį jaučia pramonės įmonės, ypač tradicinė pramonė, pavyzdžiui, drabužių siuvimo, medienos ir baldų pramonė, tačiau ji po truputį atsigauna. Sudėtinga verslams, kurie eksportuoja, nes ekonomikos sąstingis tęsiasi jau dvejus metus ir užsakovai iš Vokietijos ar Skandinavijos mažina užsakymų skaičių. Esame maža valstybė ir pramonės gyvybingumas priklauso nuo tarptautinių rinkų.

Yra įmonių, kurios įsigijo žaliavų, bet dėl karo jų pristatymai vėluoja, ar investavo į brangią techniką, tačiau sumažėjus užsakymų, ji neatsiperka. Aišku, tos investicijos atsipirks vėliau, tačiau dabar reikia ieškoti būdų, kaip išgyventi šiuo metu.

Žinoma, yra ir verslų, kuriems dabar sekasi. Tai – informacinių technologijų bendrovės, kuriančios aukštą pridėtinę vertę. Taip pat karinė pramonė.

Ilgametė praktika rodo, kad po bet kokių krizių ateina klestėjimo laikas. Dabar reikia išlaukti.

– Kas dabar galėtų padėti verslui išsilaikyti? Vyriausybė? Bankai?

– Vieninteliai, kas iš tiesų puikiai gyvena, yra bankai. Mitas, kad sumažinus galimybes atsiskaityti grynaisiais, sumažės šešėlis. Nes kas jame dirbo, tas ir liko, o bankai gali toliau lobti padidinę paslaugų įkainius, ribodami grynųjų pinigų išėmimą.

Kalbant apie kitokią pagalbą, manau, mokesčių atidėti nereikia. Ilgametė praktika rodo, kad po bet kokių krizių ateina klestėjimo laikas. Dabar reikia išlaukti.

– Kas įdomaus ir svarbaus Kauno verslo sektoriuje įvyko per keletą metų?

– Plečiasi ir gerėja pati Kauno infrastruktūra. Jau priimtas sprendimas dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtros, tad čia jau yra įmonių, kurios žada investuoti. Taip pat plečiasi Kauno oro uostas, atsidarys „Mokslo sala“, tvarkomi ir statomi nauji tiltai. Žmonių į miestą pritrauks ir visas Ąžuolyno sporto kompleksas.

Kaune gyvenimas tikrai nestovi vietoje. Verslai gauna įvairių projektų iš miesto valdžios. Kalbu ne tik apie gatves ar naujų pastatų statymą, tačiau gerai veikia ir paveldotvarkos programa, kuri leidžia atnaujinti fasadus. Visa tai ne tik duoda darbo, bet ir gražina miestą, o tai suteikia ilgalaikę naudą.

Iššūkiai: pasak Z. Dargevičiaus, pastarieji metai verslams buvo sudėtingi, tačiau jau matyti geresni laikai. Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaip Kauno PPAR padeda verslui augti?

– Rūmai ir yra tam, kad išgirstų verslo problemas ir padėtų jas spręsti. Mes esame tarpininkai tarp valdžios ir verslo bei mokslo. Džiugu, kad Rūmų bendruomenė nuolat auga ir dabar turime beveik 930 narių. Šiuo metu esame didžiausia verslo organizacija šalyje, veikianti regione, kuri padeda visapusiškai bendradarbiauti. Kauno rūmuose nuolat vyksta verslo bendruomenės renginių, jų metu pristatome naujus narius ir jų veiklas, taip pat labai aktyvūs ir Rūmuose veikiantys specialistams skirti klubai.

Be to, rengiame susitikimus su savivaldybių, ministerijų, valstybinių institucijų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan.) atstovais, per juos verslininkai gali tiesiogiai užduoti jiems rūpimų klausimų ir gauti reikiamų atsakymų.

Mums labai svarbu, kad Rūmuose būtų ir aukštosios, ir profesinio mokymo mokyklos, nes be naujų technologijų, be mokslo indėlio į verslą, šis taptų nekonkurencingas. Nuolat reikia tobulinti produkciją, ieškoti inovacijų, kad būtume išskirtiniai ir priekyje kitų. Taip pat mokslas padeda mažinti sąnaudas, optimizuoti gamybos procesą ar aprūpinti verslus kvalifikuotais darbuotojais. Todėl Rūmų nariai gali bendradarbiauti su universitetais ir taip atrasti naujų galimybių.

– Ar lengva išlaikyti tokią didelę bendruomenę?

– Yra iššūkių, todėl per naują kadenciją planuojame įgyvendinti keletą struktūrinių pokyčių, kad būtų galima dar geriau atliepti verslo lūkesčius. Aišku, pokyčiai nebus drastiški, tačiau leis dar efektyviau veikti.

Džiaugiamės matydami, kad labai pasiteisino regionuose įsteigtos atstovybės. Tai leidžia verslui būti arčiau vietos valdžios ir ieškoti būdų, kaip efektyviau gerinti veiklą, gražinti miestus, turėti prasmingų diskusijų ir pan. Taip atsiranda bendradarbiavimas, visi žino, kas vyksta, kokie projektai skelbiami, kur reikia kokios pagalbos.

– Kokia Kauno verslo ateitis?

– Atsižvelgiant į istorinius laikus, Kauno verslas visada buvo aktyvus. Šis miestas – tikrai Lietuvos pramonės centras, o Kauno LEZ plėtra tik dar labiau išplės galimybes čia burtis aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams. Jau ir esamų gamyklų plėtra rodo, kad Kaunas iš tiesų klestės.