Žuvusiųjų mažėja

Per metus autoavarijos pasaulyje pasiglemžia daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybę, o nuo 20 iki 50 mln. yra rimtai sužalojami. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos išliks, 2030 m. žuvusiųjų keliuose skaičius gali išaugti iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.

Skaudžiausia suvokti, kad visų žūčių ir sužalojimų keliuose buvo galima išvengti. Siekdama pagerinti eismo saugumą, 2009 m. Pasaulio kelių eismo saugumo komisija paskelbė Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. veiksmų planą. Lietuva taip pat prisideda prie šios iniciatyvos. Per Saugaus eismo dekadą siekiama skatinti Lietuvos visuomenę imtis naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei išsaugoti. Svarbiausias šios dekados darbas – sumažinti žūčių ir sužeistųjų keliuose skaičių iki 2020 m.

Lietuva neretai kritikuojama už tai, kad žūstančiųjų keliuose skaičius yra vienas didžiausių Europoje, tačiau kasmet per avarijas žuvusių asmenų skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 1980 m. keliuose įvyko net 6192 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 836 žmonės, o 2015 m. šie skaičiai pasikeitė itin ženkliai iki 2605 eismo įvykių ir 241 žuvusiojo. Taigi žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Lygindami 2014-uosius ir 2015-uosius metus, matome, kad kasmet žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja beveik 10 proc. 2016-ieji taip pat neturėtų būti išimtis. Kol kas šiemet žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginti su praėjusiais metais, mažesnis daugiau kaip 20 proc.

Atsakingas kiekvienas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis teigia, kad Lietuvos keliai modernėja kasmet – juose diegiami naujausi inžineriniai sprendimai, tačiau, kad ir kokios tobulos saugos priemonės būtų įdiegtos, pirmiausia savo ir kitų saugumu kelyje turime rūpintys mes patys. „Pagrindinė didžiausios dalies eismo nelaimių priežastis yra žmogiškasis faktorius. Automobilių gamintojai į automobilius diegia išmaniausias sistemas, kurios padeda išvengti eismo nelaimių, kelius prižiūrinčios institucijos ne tik tobulina kelius, kad jie taptų saugesni, tačiau ir viešojoje erdvėje kalba apie saugų eismą, tačiau eismo dalyviai keliuose vis tiek elgiasi neapdairiai“, – pastebi V. Žuraulis. Pasak jo, automobilių vairuotojai supranta dalyvaujantys eisme, o pėstieji ir dviratininkai neretai tai pamiršta. „Reikėtų suprasti, kad vos uždaręs buto, namo laiptinės duris ir žengęs į gatvę pradedi dalyvauti eisme. Dalyvauti tikrąja to žodžio prasme“, – dėstė mintis pašnekovas.

Jam antrino ir ilgametę vairavimo patirtį turintis Artūras Pakėnas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabar žmonių, dalyvaujančių eisme, galvose sukasi begalė minčių, tačiau beveik nė viena jų nėra apie tai, kaip saugiai elgtis eisme. „Dažnas prie vairo svarsto, ką veiks parvažiavęs namo, kokias prekes rinksis parduotuvėje, kokį filmą pažiūrės, tačiau tikrai nepagalvoja, ar savo elgesiu kelyje nesukelia avarinės situacijos ir nekelia pavojaus kitiems, greta esantiems eismo dalyviams“, – svarstė A.Pakėnas. Anot vairavimo eksperto, vairavimas yra socialinis reiškinys, todėl turime būti socialiai atsakingi ne tik laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, tačiau ir susikaupdami prie vairo, kad nesuklystume patys ir laiku pamatytume galbūt klystantį kitą vairuotoją. „Kai visi atidžiau pradėsime analizuoti savo elgesį kelyje ir galvoti, ar savo veiksmais nesukeliame papildomų rūpesčių kitam eismo dalyviui, tuomet galėsime kalbėti ir apie kitokią eismo saugumo situaciją Lietuvoje“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Maži reikšmingi darbai

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas sekmadienį visus ragina ne tik maldoje prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose ir palaikyti jų artimuosius, tačiau kartu sukaupti visas savo jėgas ir padaryti tai, kas priklauso nuo kiekvieno mūsų, kad užbėgtume kraupioms nelaimėms už akių ir išvengtume nereikalingų mirčių.

„Pirmiausia kiekvienas mūsų turime stengtis saugotis patys ir saugoti vieni kitus. Jeigu dėl mūsų neatsakingo elgesio kitas žmogus padaro avariją, jam tai tragedija visam gyvenimui. Neatsakingas elgesys yra didelė nuodėmė, todėl taip besielgiantieji neturėtų galvoti, kad viską daro gerai“, – teigė A.Toliatas. Jis atkreipė dėmesį, kad ne viena institucija suvienijo jėgas, kad eismo situacija Lietuvoje keistųsi į gera ir toks darbas, pasak kunigo, yra labai prasmingas ir vertingas

A. Toliato teigimu, reikia labai nedaug, kad situacija pasikeistų. „Saugokime vieni kitus kelyje, padarykime, kad geras elgesys kelyje taptų madingas“, – ragino policijos kapelionas. Pasak jo, reikia labai paprastų dalykų – išeinant į gatvę nepamiršti užsisegti atšvaito, neskubėti kelyje, nepasiduoti piktumui ar keršto jausmui susidūrus su nekultūringu kitų eismo dalyvių elgesiu ir taip kiekvienas prisidėsime prie to, kad visi sėkmingai pasiektume savo namus.