Per aštuonerius metus Kauno rajone labai pagerėjo geriamojo vandens kokybė: pastatytos vandens kokybės gerinimo stotys, nutiesta per šimtas kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Mažiau teršiama aplinka – pastatyti, atnaujinti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.

Nuotekos nepatenka į aplinką

Vis daugiau būstų prisijungia prie centralizuotos nuotekų sistemos. Sumažėjo aplinkos tarša: išplėtus centralizuotus nuotekų tinklus, per 2007–2013 m. jais naujai pradėjo naudotis 1 625 gyventojai. Šiuo laikotarpiu nutiesta 123 km naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. "Per aštuonerius metus į vandentvarkos projektus Kauno rajone investuota 66 mln litų. Tai – Europos Sąjungos (ES), Kauno rajono savivaldybės ir UAB "Giraitės vandenys" lėšos", – tvirtino bendrovės "Giraitės vandenys" direktorius Gitis Urbelis.

Ši įmonė didžiajai daliai Kauno rajono gyventojų tiekia geriamąjį vandenį, šalina nuotekas. Įmonės vadovas pastebi: centralizuotų nuotekų tinklų plėtra neleidžia nuotekoms patekti į aplinką, kaip kartais atsitinka gyventojams naudojant susidėvėjusias, nesandarias nuotekų išgrėbimo duobes. "Mums sparčiai plečiant vandentvarkos tinklus, Kauno rajone mažiau teršiama aplinka, gyventojams užtikrinamas nepertraukiamas centralizuoto higienos normas atitinkančio geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, o ES investicijomis skatinamas ūkio augimas atitinka darnaus vystymosi principus", – pastebėjo bendrovės direktorius.

Atitiks higienos normas

Įmonė "Giraitės vandenys" geriamąjį vandenį Kauno rajone tiekia iš 68 vandenviečių. Per 2007–2014 m. vandens kokybės gerinimo įrenginiai pastatyti 23 vandenvietėse.

"Tokie įrenginiai reikalingi ne visur – kai kur, pavyzdžiui, Raudondvario, Bubių, Didžiųjų Lapių vandenvietėse vanduo iš artezinių gręžinių natūraliai neviršija leistinų higienos normų reikalavimų. Kokybiškas geriamasis vanduo šiose gyvenvietėse gyventojams tiekiamas tiesiai iš gręžinių", – sakė G.Urbelis.

Įgyvendinus 2007–2013 m. ES finansinės paramos projektus, Kauno rajone labai sumažėjo vandenviečių, kuriose viršijamos geležies normos. "Giraitės vandenų" aptarnaujamoje Kauno rajono teritorijoje geležies normos geriamajame vandenyje šiuo metu yra viršijamos vienuolikoje vandenviečių (Zapyškio, Juragių, Padauguvos, Netonių, Pažėrų, Piepalių, Margininkų, Stanaičių, Saulėtekių, Purviškių, Kaniūkų). "Vandens kokybės gerinimo įrenginius šiose vandenvietėse planuojame įrengti 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Tikimės, kad po penkerių šešerių metų visas įmonės tiekiamas geriamasis vanduo atitiks higienos normas", – vylėsi vandentvarkos įmonės vadovas.

Šulinių vanduo – užterštas

Gyventojams, kuriems sudarytos sąlygos, patariama prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų. "Juk šulinių vanduo Lietuvoje dažnai yra nekokybiškas, užterštas nitratais. Be to, 2014 m. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Pakeitimo Įstatymas, kuriuo reikalaujama, kad gyventojai per 12 mėnesių prijungtų jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešosios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai yra sudaryta tokia galimybė ir nustatoma, kad asmens vykdomas individualusis geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų", – įstatymą citavo "Giraitės vandenų" direktorius.

Įgyvendinant projektus įdiegti ES reikalavimai nuotekoms išvalyti, t.y. šešiuose rajono miesteliuose ir kaimuose pastatyti arba atnaujinti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų vandenyje labai sumažinantys azoto, fosforo, kitų medžiagų žalingus aplinkai kiekius.

Didžiausi vandentvarkos projektai Kauno rajone įgyvendinti, daugiausia lėšų investuota vykdant ES remiamus projektus. Pagal 2007–2013 m. ES sanglaudos fondo paramos programą Kauno rajono savivaldybės administracija ir "Giraitės vandenys" įgyvendino tris projektus. Projektui "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Ežerėlyje, Neveronyse, Šlienavoje)" įgyvendinti gauta 5,4 mln. litų ES parama, 1,8 mln litų skyrė Kauno rajono savivaldybė.

Pagal šį projektą nutiesta 5 km, rekonstruota 0,3 km nuotekų tinklų, pastatytos septynios nuotekų siurblinės, sudarytos sąlygos gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų. "Daugelis gyventojų, kuriems sudaromos galimybės, prisijungia prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Plėsdami centralizuotus vandentvarkos tinklus, teikiame gyventojams nemokamas konsultacijas, rekomenduojame atestuotus projektuotojus ir rangovus. Gyventojams prašant, sudarome sąlygas už įvadų ir išvadų įrengimo darbus apmokėti dalimis per vienus metus", – tvirtino "Giraitės vandenų" direktoriaus pavaduotojas vandentvarkai Česlovas Vladička.

Mažina upių taršą

Pernai baigtas įgyvendinti projektas "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)". Bendra projekto vertė – 26 mln. litų, iš jų ES parama – 24 mln. litų.

Pagal šį projektą minėtuose miesteliuose nutiesta 45 km nuotekų ir 30 km vandentiekio tinklų, iškilo keturiolika nuotekų siurblinių, rekonstruoti Neveronių nuotekų valymo įrenginiai. Rekonstravus jų įrangą, įdiegtas dumblo apdorojimas, mechaninio valymo grandis, įdiegtas azoto ir fosforo šalinimas, atlikti kiti rekonstrukcijos darbai. Po rekonstrukcijos nuotekų valymo įrenginių pajėgumai išplėsti iki 1000 m³ per parą, dabar į šiuos įrenginius patenka papildomai 680 gyventojų nuotekos.

Baigiamas įgyvendinti projektas "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje)". Projekto biudžetas – 28,5 mln. litų, iš jų ES parama – 24 mln. litų. Minėtose vietovėse nutiesta 14,8 km vandentiekio ir 32,5 km nuotekų tinklų, netrukus gyventojai galės prie jų prisijungti. Zapyškyje baigta nuotekų valymo įrenginių statyba (našumas –320 m³ per parą), Karmėlavoje (1029 m³ per parą) ir Raudondvaryje (770 m³ per parą) – rekonstrukcijos darbai, šiuo metu čia atliekami paleidimo ir derinimo darbai. Rekonstruotų ir naujai iškilusių valymo įrenginių pajėgumų užtenka visiems šių vietovių gyventojams.

Minėtais ES sanglaudos fondo projektais įgyvendintos ES direktyvos mažinti hidrologinio upių tinklo taršą, įgyvendinti ES reikalavimai nuotekoms išvalyti, sumažinta Nemuno upės aukštupio baseino hidrologinio upių tinklo tarša, gyventojams užtikrintas kokybiško geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

Iš čiaupo tekėjo "kava"

Keletas projektų įgyvendinta kartu su bendruomenių centrais. Įmonė "Giraitės vandenys", bendradarbiaudama su savivaldybe ir Liučiūnų krašto bendruomenės centru, 2012 m. pastatė vandens gerinimo įrenginius Liučiūnų vandenvietėje.

Nuosavame name Liučiūnų kaime gyvenanti Marytė Rastauskienė džiaugėsi, kad, pastačius vandens gerinimo įrenginius, labai pagerėjo centralizuotai tiekiamo vandens kokybė – geriamasis vanduo pagaliau atitinka higienos normas. "Anksčiau liučiūniškiai juokaudavo, kad mes tiesiai iš čiaupo galime kavos įsipilti – bėgdavo rudas vanduo. Prieš penkerius metus atliktas geriamojo vandens tyrimas parodė, kad amonio ir geležies kiekis vandenyje viršijo normą kelias dešimtis kartų. Gyventojai, kurie turėjo galimybę, geriamąjį vandenį pirkdavo parduotuvėse, kiti atsiveždavo ar naudodavo šulinio vandenį, – prisiminė Liučiūnų krašto bendruomenės centro pirmininkė. – Kas neturėjo tokių galimybių, naudojo užterštą ir kenksmingą sveikatai vandenį. Skalbinius taip pat dažniau šulinio, tvenkinio ar lietaus vandeniu skalbdavome. Išskalbus baltą drabužį centralizuotai tiekiamu vandeniu, jis tapdavo rudas. O dabar geriame skanų, įprastos spalvos vandenį iš čiaupo." Liučiūnų krašto bendruomenės narių įnašas į projektą – talkos, per kurias sutvarkyta statybvietės aplinka, atlikti apželdinimo darbai. M.Rastauskienė užsiminė, kad dabar liučiūniškiai laukia galimybės naudotis centralizuotais nuotekų šalinimo tinklais.

Analogiška Liučiūnams geriamojo vandens gerinimo stotis pastatyta Daugėliškių vandenvietėje, kurioje geležies ir amonio kiekis vandenyje anksčiau taip pat labai viršijo normą. Iki įgyvendinant projektą, Patamulšėlio kaime nebuvo centralizuotų vandentiekio tinklų, vanduo šachtiniuose šuliniuose buvo užterštas nitratais, nitritais ir viršijo normatyvus iki dešimties kartų. Projekto lėšomis įrengtas artezinis gręžinys, pastatyta vandens gerinimo stotis, nutiesta 0,9 km naujų vandentiekio tinklų. Šiuo metu visi Patamulšėlio kaimo gyventojai gali naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu.

Projektams įgyvendinti sudaryta trišalė sutartis tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros, Kauno rajono vietos veiklos grupės ir bendrovės "Giraitės vandenys". Darbai iki 90 proc. finansuoti ES fondo žemės ūkio plėtrai.

Investavo savo lėšas

Kai kurie mažesnės apimties vandentvarkos projektai 2007–2013 m. finansuoti vien Kauno rajono savivaldybės administracijos ir bendrovės "Giraitės vandenys" lėšomis. Jais gerinta geriamojo vandens kokybė ir plėstos nuotekų šalinimo paslaugos. Įgyvendinus šiuos projektus, buvo pastatyta Giraitės vandens siurblinė (0,2 mln. litų), išplėstos Panevėžiuko vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos (0,9 mln. litų), rekonstruoti Voškonių ir Užliedžių nuotekų valymo įrenginiai (1,5 mln. litų). Valymo įrenginiuose atnaujinta technologinė įranga, padidintas valyklos našumas, panaikinti blogi kvapai. Išleidžiamų nuotekų kokybė atitinka Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
Pastačius keturias naujas vandens gerinimo stotis (1,7 mln. litų), Pagynės, Boniškių, Čekiškės ir Muniškių kaimų gyventojams tiekiamas higienos normas atitinkantis vanduo.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos išplėtimo darbai Panevėžiuke baigėsi prieš metus. Gyvenvietėje nutiesti centralizuoti kanalizacijos tinklai, atnaujinti vandentiekio tinklai. Išplėtus vandens tiekimo sistemą, į Nevėžio gatvės tris daugiabučius namus (Nr. 53, 59 ir 61) atvesti nauji vandentiekio tinklai, daugiabučiai namai prijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tiekiamas geriamasis vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Nevėžio gatvės 61-ojo namo gyventojas Saulius Janušauskas pasakojo, kad anksčiau, iki atnaujinant vandentiekio tinklus, dviaukščio daugiabučio antrojo aukšto gyventojai ne visada turėdavo vandens. "Mes su žmona gyvename antrame aukšte. Kol vanduo buvo tiekiamas iš senojo vandentiekio bokšto, jei daugiau pirmo aukšto gyventojų leisdavo vandenį, pas mus iš čiaupo nė lašas neišbėgdavo – trūko spaudimo. O kai bėgdavo, tai buvo tokio geležies skonio. Kanalizacija mūsų daugiabutyje buvo vietinė – viskas nutekėdavo kažkur į griovius. Dabar ir vandens visą laiką užtenka, ir skonis geras, ir kanalizacijos problemos išspręstos", – tvirtino vyras.

Planuojama, kad 2015 m. Kauno rajone prie paklotų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungs didžioji dalis gyventojų, kuriems bus sudarytos galimybės tai padaryti.