Valstybės stuburas

Dviejų miestų tarybos dvimiesčio idėją patvirtino prieš 15 metų. Tačiau buvęs Vilniaus meras ir dvipolio idėjos autorius Artūras Zuokas tvirtino, kad šis projektas šiandien aktualus ne mažiau nei tada: "Jei Kaunas ir Vilnius dirbtų kartu – pasiekimai būtų ženkliai didesni ir patiems miestams, ir pačiai valstybei. Kaunas ir Vilnius yra valstybės ekonominis stuburas. Mažas pavyzdys – jei Vilnius ir Kaunas perka autobusus, suvienijus viešuosius pirkimus ir įsigyjant didesnį kiekį autobusų abu miestai juos gautų už žemesnę kainą."

Pasak A.Zuoko, Kaunui bei Vilniui reikėtų ir toliau galvoti apie bendrus projektus, kurie skatintų dar didesnį abiejų miestų artumą.

"Tai ne tik 120 km per valandą greitis autostradoje, kuris, beje, galėtų būti ir didesnis. Ne tik greitesnis traukinys. Vilnius reklamuojasi kaip G taškas. Bet jis labai mažas ir rasti jį Europos žemėlapyje velniškai sunku. Tad kalbant apie Kauno ir Vilniaus dvimiestį ir buvo idėja parodyti Europai Kauno ir Vilniaus regioną, kuriame yra 1,5 mln. gyventojų", – kalbėjo buvęs sostinės meras.

Kur tas milijonas?

Susitikimuose su investuotojais, pasak dabartinio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, paprastai tenka išgirsti klausimą, ar Vilniuje yra pakankamai žmonių.

"Vilniuje oficialiai yra 550 tūkst. gyventojų, realiai – apie 650 tūkst. Kyla klausimas, ar pakankamai, nes per du miestus būtų daugiau nei milijonas. Ir realiai – bent jau Vilniuje – tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko dalis investuotojų pasirinkdavo, pavyzdžiui, Bukareštą arba Varšuvą, kur lengviau pasamdyti du tūkstančius žmonių iš karto. Tai būtų sunku tiek Vilniuje, tiek Kaune", – sakė R.Šimašius.

Vilniuje oficialiai yra 550 tūkst. gyventojų, realiai – apie 650 tūkst. Per du miestus būtų daugiau nei milijonas.

Jo nuomone, tą supranta ir jis, ir Kauno miesto meras, tačiau "neužtenka vien kalbų". Dvimiesčio idėją prisiminęs R.Šimašius teigė, jog tąsyk jai buvo išleista nemažai pinigų, tačiau naudos – ne kažin kiek. Tad prie dvimiesčio idėjos įgyvendinimo kol kas labiausiai prisideda bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" – traukiniu dabar vieną miestą nuo kito teskiria 45 minutės, o ateityje numatoma "tilpti" į 35 minutes.

"Man atrodo, kad tai labai svarus žingsnis, nes kai bus supratimas, kad žmogus gali įlipti į traukinį Kaune, nuvažiuoti į Vilnių apsilankyti teatre ir grįžti atgal, daliai žmonių tai taptų vienu miestu", – teigė R.Šimašius.

A.Zuokas atsikirto

Dabartinio mero kritika dėl dvimiesčio idėjos nepatiko A.Zuokui. "Kai turi idėjų ir bandai įgyvendinti – visko šimtu procentu nepadarai. Kai kurie žmonės, kurie nelabai ką turi ir nelabai ką daro, o visą laiką turi neigiamą nuomonę ir kritikuoja. Esminiai dvimiesčio sprendimai: padidintas Kauno oro uosto keleivių skaičius, kai pagal dvimiesčio programą buvo nuspręsta pirkti reklamą iš oro linijų, laisvos ekonominės zonos koncentracija Kaune, nutarimas, kad Vyriausybės programoje atsirastų geresnė autostrada ir geležinkelis. Visa tai yra dvimiesčio nuopelnai. Dar vienas projektas – "Fluxus ministerija", kai vienas didžiausių Lietuvoje grafičių darbų "Senelis išminčius", kurį pats ir inicijavau, yra Kaune. Dabar, kai apie Kauną rašo užsienio žiniasklaida, dažniausiai būna iliustruojama "Senelio išminčiaus" nuotrauka. Tad gal geriau kalbėti apie tai, kas vyksta dabar, o ne vertinti tuos, kurie darė, ir kritikuoti, kas nepadaryta", – kalbėjo A.Zuokas.

Tačiau faktą, jog Vilniuje atsisakyta kurti laisvąją ekonominę zoną, R.Šimašius vadina ne pliusu, o minusu. Anot jo, tai – viena iš priežasčių, dėl ko investuotojai pasirinko kitas valstybes, o ne Lietuvą: "Nes Vilniuje tokios zonos nėra. Ir dabar aš žinau, kas už tai atsakingas."

Jei Kaunas ir Vilnius dirbtų kartu – pasiekimai būtų ženkliai didesni ir patiems miestams, ir pačiai valstybei.

Nors dauguma diskusijos dalyvių pritarė, kad dirbtinai dvimiesčio idėjos gaivinti nereikia, kai kurie klausimai, kalbant apie gyventojų patogumą, turėtų būti išspręsti. Vienas iš pavyzdžių – vieninga viešojo transporto bilieto sistema.

"Jei merai kryptingai dirbtų, daugelį sprendimų, kurie sujungtų miestų gyvenimus, būtų įmanoma įgyvendinti. Bendra bilieto sistema, bendros parkavimo aplikacijos – tai priartintų Kauną prie Vilniaus ar Vilnių prie Kauno. Galima to nevadinti dvimiesčiu. Bet dėl tokio bendradarbiavimo laimėtų vilniečiai, kauniečiai ir Lietuvos ekonomika. Kalbant apie skaičius, Kaunui dar daug kur reikia vytis Vilnių. Pavyzdžiui, Kaunas į valstybės biudžetą sumoka 20 kartų mažiau gyventojų pajamų mokesčio", – teigė A.Zuokas.