Kokios stadiono detalės galėjo atgimti antram gyvenimui?

Užvirė diskusija

Jau visą mėnesį S.Dariaus ir S.Girėno stadione darbuojasi statybininkai. Iš pradžių išardytos kėdės, dabar sunkioji technika griauna tribūnas ir ruošia vietą naujų statyboms. Intensyvius darbus stebintys kauniečiai susirūpino, ar nebuvo galima tam tikrų stadiono elementų išardyti ir panaudoti antrą kartą.

Viešojoje erdvėje užvirė diskusija, į kurią įsitraukė ne tik miestiečiai, bet ir Kauno tarybos nariai. Kauniečių ir politikų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad buvo galima pasinaudoti geraisiais užsienio pavyzdžiais ir leisti nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovams prieš pradedant griovimo darbus pasiimti tai, ką jie galėtų panaudoti antrą kartą. Žmonės tikino, kad tvarkingai išardytą santechniką būtų priglaudusi ne viena organizacija. Antram gyvenimui esą galėjo būti prikeltos ir stadiono kėdės. Politikai tikino, kad nieko vertingo jau nebuvo likę.

"Prieš aštuonerius metus viename JAV stadione NVO subūrė savanorius, kurie išrinko krėslus ir kitas perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamas medžiagas, bei jas prikėlė antram gyvenimui, gal kažką panašaus galima padaryti ir Kaune", – miesto savivaldybės socialinio tinklo "Facebook" rašė Mindaugas Danys. Jis kartu pridėjo ir vaizdo medžiagą, kurioje parodyta, kad stadiono kėdės buvo restauruotos ir panaudotos viešojo transporto stotelėse, kur seniau nebūdavo jokių suoliukų, tad dabar keleiviai patogiai gali laukti autobusų.

Kiti kauniečiai antrino, kad buvo galima ir kitas detales panaudoti dar kartą, tačiau miesto politikai aiškino priešingai. "Ar tu matei tas UV (ultravioletiniai spinduliai – red. past.) sugraužtas, nutriušusias ir suaižėjusias plastikines kėdutes? Nieko ten tinkamo nebuvo, o jau ir nebeliko", – sakė Kauno tarybos narys, visuomeninio komiteto "Vieningas Kaunas" atstovas Visvaldas Varžinskas.

Atsakingas požiūris

Socialinės iniciatyvos "Kūrybos kampas 360" įkūrėjas Giedrius Bučas "Kauno dienai" tikino, kad kol kas pas mus nėra praktikos skatinti antrinį žaliavų panaudojimą. Tik retais atvejais įvairios detalės prikeliamos antram gyvenimui.

"Yra objektų, kurie tvarkomi, perdaromi, tačiau dažnai išmetama labai daug gerų daiktų, kuriuos būtų galima panaudoti vaikų darželiuose ar kitose įstaigose. Kartais žmonės ieško elementarių daiktų, apdailos medžiagų, baldų, kurie, nors ir seni, tačiau kažkam gali būti naudingi. Juk yra ir šeimų, kurios neturi lėšų, tačiau iš tokių objektų medžiagų galėtų kažką pasigaminti. Manau, kad savivaldybė apie tai galėtų pagalvoti prieš sudarydama sutartis su rangovais", – nuomonę išsakė G.Bučas.

Kartais žmonės ieško elementarių daiktų, apdailos medžiagų, baldų, kurie, nors ir seni, tačiau kažkam gali būti naudingi.

Jis tikino, kad spalvotas S.Dariaus ir S.Girėno stadiono kėdutes buvo galima panaudoti sukuriant pramogų erdves vaikams. "Žinoma, sunku taip tiesiog vertinti, kokios būklės buvo tos kėdutės. Tačiau tikrai manau, kad bent dalį jų buvo galima panaudoti kitur. Mes esame darę vieną projektą su panašiomis kėdutėmis. Vaikų darželyje iš tų kėdučių, palečių ir kitų daiktų lauke sukonstravome automobilį. Ten yra šešios ar aštuonios vietos atsisėsti, kiekvienas vaikas turi po vairą. Vaikams pažaisti tokios vietos yra labai smagios. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau pagalvojus tikrai galima įvairių idėjų įgyvendinti", – tikino G.Bučas.

Antrinio rūšiavimo idėjos propaguotojas tikino, kad mieste trūksta vietų, kur žmonės patys galėtų atvežti nereikalingus daiktus, o kiti – juos pasiimti. Anot G.Bučo, dabar veikiančiose stambiagabaričių atliekų aikštelėse galėtų būti įrengta vieta, kur žmonės galėtų atvežti nebenaudojamus baldus, įrankius ar kitus daiktus, o kiti – išsirinkti, ko reikia, ir parsivežti į namus. Pašnekovas sakė, kad būtų galima daiktus minimaliai paremontuoti ir parduoti už simbolinę kainą, kuri padengtų tvarkymo kaštus. Taip žmonės būtų dar labiau skatinami atsakingai rinktis daiktus ir neišmesti to, kas kitam gali būti naudinga.

"Aš pats matau, kad į tas aikšteles atvežama nemažai gerų daiktų, tačiau dabar nėra sistemos, kad daiktai būtų gražiai sudėti, ir teisiškai nėra galimybės daiktų atiduoti. Tad miestas galėtų apie tai pagalvoti ir skatinti pasiimti, nes tai nėra gėda. Aš už tai, kad daiktus galima naudoti, jei jie dar yra tinkami", – sakė G.Bučas.

Ar ką nors išsaugojo?

Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius tikino, kad visomis detalėmis, kurios galėtų būti panaudotos antrą kartą, turėjo pasirūpinti stadioną prižiūrintis S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras.

"Jie turėjo mėnesį laiko, iki kol prasidės statybos darbai, pasiimti tai, kas jiems reikalinga. Galbūt kažkas atvažiavo pasiėmė tualetus ar šviestuvus. Ką kas pasiėmė, aš nežinau, nes tai yra S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro buhalterinėje apskaitoje. Mes pasakėme, kad visko, ko jiems nereikės, rangovai išveš", – paaiškino specialistas.

Jis pažymėjo, kad pati savivaldybė kitose savo valdomose įstaigose nieko negalėjo panaudoti, nes ten turi būti dedami sertifikuoti daiktai, turintys garantiją. "Mes viską darome oficialiai. Kai ateina statybininkai, prašome, kad atvežtų visas medžiagas, kurios turi sertifikatus, garantiją ir pan. Dabar pasamdę kokioje mokykloje rangovą, negalime jam pasakyti, kad jis važiuos į stadioną, išmontuos seną kriauklę ar unitazą ir pastatys mokykloje bei dar duos garantiją. Tai tiesiog neįmanoma. Tokius daiktus sau gali prisitaikyti nebent NVO", – apie tai, kodėl pati savivaldybė nesiima išsaugoti dar gerų daiktų, kalbėjo V.Abramavičius.