Laukia permainų

Ilgus metus Vytauto parkas merdėjo, o valdininkai tikino, kad nieko padaryti negali, nes parke esantys pastatai priklauso skirtingiems privatiems savininkams. Tačiau praėjusį mėnesį situacija pasikeitė.

"Kauno diena" skelbė, kad ant Vytauto parko karuselių buvo iškabinti savivaldybės raštai, jog iki rugsėjo 30 d. įvairios sūpynės turi būti nukeltos. "Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu, įspėjame Jus, kad per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos, Jūs privalote teisės aktų nustatyta tvarka nugriauti neįteisintą statinį (įrenginį), esantį ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių ir patenkantį į viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslų prioritetinę kultūros paveldo teritoriją – Kauno Žaliakalnio pirmosios dalies Vytauto parko kompleksą", – buvo skelbiama raštuose.

Žmonėms iš karto tai sukėlė klausimų, kaip pavyko iš privačių asmenų atgauti Vytauto parką bei koks laukia likimas. Prieš mėnesį Kauno miesto savivaldybės atstovai patikino, kad miestas ruošiasi parke esančių takelių ir aikštelių aplink karuseles tvarkymo darbams, todėl savininkus ir įpareigojo pašalinti karuselės.

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip pavyko pralaužti ledus ir pagaliau imtis Vytauto parko tvarkymo darbų. Ar tai reiškia, kad ši viešoji erdvė jau priklauso ne privatiems asmenims, o miestui? Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paaiškino, kokie teisiniai svertai leido iš mirties taško pajudinti Vytauto parko tvarkymo darbus.

"Paprastai kalbant, pradėjome kelti visus dokumentus, išsiaiškinome, kad privatizuoti buvo tik statiniai, o visi inžineriniai infrastruktūros elementai – betonuotos aikštelės, pėsčiųjų takai – ne. Jie vis dar priklauso miestui. Šiuos elementus įregistravome ir tikimės artimiausiu metu juos sutvarkyti, o per žiemą, kartu su kauniečiais nuspręsti, kaip ateityje turėtų atrodyti Vytauto parkas", – sakė pašnekovas.

Vytauto parke savininkai turėjo nusikelti karuseles, o miestas žada erdvę sutvarkyti. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Gerins infrastruktūrą

Kauno savivaldybė ir kitose miesto vietose numačiusi įvairių projektų, todėl nemažai tenka bendradarbiauti su privačių objektų savininkais. Siekdamas pagerinti infrastruktūrą, miestas visuomenės poreikiams perima ir kitus objektus.

Esame išpirkę kelis pastatus, sklypus, susijusius su Pietrytinio aplinkkelio tiesimu, tai visuomenei tikrai duos naudos.

"Šiuo metu perkami sklypai, kai kurie jų – su nekilnojamuoju turtu. Sklypai reikalingi tiesiant Pietrytinį aplinkkelį (Garliava–Ateities plentas–A1). Esame išpirkę kelis pastatus, sklypus susijusius su Pietrytinio aplinkkelio tiesimu, tai visuomenei tikrai duos naudos. Šiuo atveju gyventojai geranoriškai sutinka parduoti savo turtą.

Dažniausiai turto išpirkimas reikalingas tiesiant naujus kelius, statant tiltus, viadukus ir kitą susisiekimo infrastruktūrą, todėl dar vienas pavyzdys – H. Ir O.Minkovskių gatvės išplatinimas iki keturių eismo juostų, čia taip pat neapsieiname be turto nupirkimo iš gyventojų. Išplatinta gatvė tarnaus kaip svarbi jungtis su planuojamu statyti Kėdainių tiltu", – aiškino G.Petrauskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pastebėjo, kad ne visi privatūs asmenys lengvai atsisveikina su savo turtu ir perleidžia jį į miesto rankas. Dėl šios priežasties pasitaiko, kad miesto ketinimai turtą perimti visuomenės poreikiams, atsiduria teismuose.

"Problemų kyla tada, kai gyventojai nenori turto perleisti ar parduoti miestui, tuomet įsiveliama į teisminius ginčus ir visi procesai užtrunka gerokai ilgiau. Visuomenės poreikiams perimama tuomet, kai turto savininkas nesutinka jo parduoti. Greitesnė procedūra – įsigijimas. Tiek vienu, tiek kitu atveju turto savininkui atlyginama. Miestas mainais negali siūlyti nieko, tik pinigus. Pageidavimų nebūna – arba sutinka parduoti turtą, arba ne", – sakė G.Petrauskas.

Perimti objektai

Dalį objektų, kurie svarbūs miesto reikalams, Kaunas jau kurį laiką perėmęs. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Dainų slėnis. Dainų slėnio šeimininkas po Nepriklausomybės buvo ne miestas, o bendrovė "Vytauto parkas" ir jos direktorius Ričardas Šidlauskas.

Tiesa, jam žemė nepriklausė. 1992-aisiais už investicinius čekius buvo privatizuota Dainų slėnio asfalto danga, laiptai, suoliukai, turėklai. Savivaldybei anuomet pavyko išsaugoti tik sklypą, kuriame įkurta koncertų vieta. Tik 2013 m. pavyko susitarti su verslininku ir miestas atgavo šią viešąją erdvę ir gali pritaikyti visuomenės poreikiams.

"Dainų slėnis bus kapitaliai atnaujinamas, šiuo metu baigiama nupirkti statybų ranga" – apie artėjančias Dainų slėnio pertvarkas užsiminė G.Petrauskas.

Dainų slėnį privatūs asmenys miestui perdavė tik 2013 m. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Prieš gerą dešimtmetį Kaunas visuomenės poreikiams perėmė ir tris sporto objektus – "Inkaro", "Kelininko" ir "Gintaro" regbio stadionus. Tuomet baimintasi, kad verslininkai pradės kurtis šalia stadionų ir galiausiai veiklą išplės į pačių sporto zonų ribas.

Iš Turto banko perimti ir fortai. Jie dabar perleisti valdyti viešajai įstaigai "Kauno tvirtovės parkas". Ji siekia sutvarkyti fortus, įrengti skirtingas ekspozicijas ir taip pritraukti turistų.

Liko norai

Kauno istorijos puslapiuose yra įrašų ir apie tai, kaip miestas į savo rankas norėjo perimti ne su tiesioginiais visuomenės poreikiais susijusius objektus.

Vienas tokių pavyzdžių – centrinėje miesto dalyje stovintis nebaigtas statyti "Britanikos" viešbutis. 2013 m. buvo užregistruotas siūlymas šį objektą perimti visuomenės poreikiams, tačiau idėja liko neįgyvendinta ir pastatą toliau valdo privatūs asmenys.

"Viskas labai paprasta – tokių objektų miestui perimti nėra prasmės ir niekas neplanuoja to daryti. Savivaldybės funkcija nėra statyti viešbučius ar ofisus", – apie tai, kad nėra daugiau svarstymų į miesto rankas perimti ne miesto reikmėms skirtus objektus kalbėjo administracijos direktorius G.Petrauskas.