Reikia renovuoti

Daugiau nei devynerius metus Marvelės žirgyną pagal panaudos sutartį valdė Algis Stankevičius su bendraminčiais. Tačiau neseniai jis nusprendė nutraukti sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Tokio sprendimo priežastis – savo lėšomis jis nėra pajėgus renovuoti jau seniai byrančių žirgyno pastatų sienų.

"Tai yra tarybinių laikų paveldas. Reikalinga bendra žirgyno renovacija. Ilgosios arklidės sienos jau seniai byra, mes jas palopome, bet tai trumpalaikis sprendimas. Reikia ir stogus keisti, maniežo danga pasenusi. Pagrindinė problema ta, kad šie metai yra paskutiniai, kai reikia įrengti dengtą pūdimo aikštelę mėšlui laikyti – čia didžiausios investicijos", – reikalingus žirgyno remonto darbus vardijo A.Stankevičius.

Jo skaičiavimais, visai Marvelės žirgyno renovacijai reikėtų apie 600–700 tūkst. eurų, tačiau jam vienam tokia suma yra sunkiai įveikiama. Anot žirgyno valdytojo, pajamos gaunamos už narvų nuomą, duoda nedidelį pelną, todėl ir negali prisidėti prie renovacijos.

Pašnekovas užsiminė, kad Kauno miesto savivaldybė pagal įstatymus negali skirti paramos tiems, kurie patalpomis naudojasi pagal panaudos sutartį. Jei būtų sudaryta nuomos sutartis ir valdytojui reikėtų mokėti pinigus už tai, kad naudojasi žirgynu, tada iš miesto galėtų tikėtis kažkokios injekcijos, tačiau panaudos atveju renovacija turi rūpintis pats valdytojas.

"Kalbėjausi su Turto skyriaus vadovu, kuris lankė panaudos objektus. Man pasakė, kad tokiems objektams jie pagal įstatymus negali skirti pinigų, todėl aš papildomai raštiškai ir nesikreipiau. Per tą laiką, kai man buvo patikėta valdyti žirgyną, stebėjau ES šaukimus paramai gauti, tačiau europinių pinigų gavimą apsunkino tai, kad žirgynas priklauso miestui. Jei tai būtų kaimo teritorijoje, ko gero, jau turėtume sutvarkytą aplinką", – peripetijas aiškino A.Stankevičius.

Dėl prastos žirgyno būklės ir lėšų trūkumo panaudos sutartis su savivaldybe bus nutraukta anksčiau laiko. Žirgyno valdytojas sakė, kad sutartis galioja dar pusantrų metų, tačiau ją nutrauks jau birželio 1 d. Po šio laiko nebėra aišku, kas nutiks vieninteliam Kauno žirgynui.

Reikalingas objektas

Marvelėje žirgus laikanti ir vaikus joti mokanti trenerė Rima Naudžiūtė tikino, kas toliau bus su žirgynu, kol kas nežino. Anot jos, didelių pinigų nei ji, nei dabartinis valdytojas neturi.

"Čia reikia kosminių sumų remontui. Aš pati pastatų tikrai nepirksiu. Algis – taip pat. Būsime iki birželio mėnesio, o po to – nežinia", – žirgyno valdytojui antrino trenerė.

Vis dėlto abu Marvelės žirgyno atstovai įsitikinę, kad toks objektas Kaunui tikrai reikalingas. Čia nuolat sportuoja ne tik profesionalūs žokėjai, bet ir būrys vaikų stengiasi prisijaukinti žirgus. Šiuo metu žirgyne laikoma beveik 30 žirgų – tai taip pat parodo, kad čia nuolat vyksta veiksmas. Pats žirgynas įsikūręs patogioje vietoje, tad jei nebus kam pasirūpinti pastatais, teks rinktis atokesnius maniežus.

"Pas mus visada pilna. Dieną treniruojasi penkiakovininkai. Po pamokų pradeda rinktis ir vaikai. Jei nebus šio žirgyno, reikės tėvams vaikus vežti gerokai toliau nuo Kauno, – pastebėjo A.Stankevičius. – Ši bazė Kaunui reikalinga. Dislokacijos vieta taip pat gera, viduryje Lietuvos esantį žirgyną patogu pasiekti, tad iš kitų miestų atvažiuoti žmonėms labai paprasta."

Jei nebus šio žirgyno, reikės tėvams vaikus vežti gerokai toliau nuo Kauno.

(Nuotraukoje – A.Stankevičius)

Jis įsitikinęs, kad būtent dėl geros vietos, Marvelėje galėtų vykti ir žirgų varžybos, tačiau norint tokius renginius organizuoti, būtina renovuoti ir pritaikyti erdves pagal tarptautinius reikalavimus.

"Žinoma, tai nebūtų toks, kaip Prienuose esantis Harmonizavimo parkas. Tai galėtų būti paprastas, tačiau patrauklus žirgynas", – pridūrė dabartinis žirgyno valdytojas.

Du scenarijai

Kauno miesto savivaldybės atstovai ramina, kad žirgynas tikrai išliks. Šiuo metu sprendžiama, kaip jame pagerinti tiek žirgų laikymo, tiek sportininkų pasiruošimo sąlygas. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šiuo metu galimi du scenarijai, kurie lems tolesnę žirgyno ateitį.

"Visi garsiai sakome, kad žirgynas mieste reikalingas ir jo panaikinti mes nenorime, todėl svarstome kelis variantus, kaip jį išsaugoti. Vienas jų – pardavimas, tačiau su apribojimu, kad ten gali būti tik žirgynas ir nieko daugiau. Mums būtų priimtiniausias variantas, jei atsirastų privatus investuotojas ir savo lėšomis išsaugotų žirgyną ir apsiimtų mokyti vaikus", – aiškino G.Petrauskas.

Jis užsiminė, kad svarstomas ir kitas variantas – pats miestas galėtų investuoti į žirgyno renovaciją ir tada būtų ieškomas naujas objekto operatorius. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė yra užsakiusi turto vertinimo ekspertus, kurie įvertins esamą žirgyno vertę. Tuomet bus svarstoma, kiek realu miestui investuoti ir ar tai apsimokėtų. Administracijos direktorius tikino, kad turto vertinimo procedūra truks apie porą mėnesių.

Išgirdęs tokius savivaldybės planus, dabartinis žirgyno valdytojas tikino, kad tai yra geras sprendimas. Anot A.Stankevičiaus, pardavus žirgyną privatus verslas galėtų investuoti savo pinigus, o jei miestas norės nuomoti, galbūt konkurse dalyvaus ir jis pats.

"Turime didelės patirties, jei savivaldybė ieškos naujo žirgyno operatoriaus, manau, kad dalyvausime konkurse, nes žinome, kaip šiame žirgyne viskas atrodo ir veikia", – sakė vyras.