Tikriausiai žmogui reikia
Žmonės – tokie sutvėrimai, jie girdi tai, ką nori. Kai pasakau "Koronos karštoji linija", kiekvienas supranta savaip: vieniems tai naujas numeris kvailai pasismaginti susivertus vieną ar kitą butelaitį, kitiems tiesiog kyla nenumaldomas noras paplepėti apie šį bei tą, treti galvoja, kad tie, kurie atsiliepia, privalo atsakyti į visus pasaulyje kylančius klausimus, o kai kam netgi atrodo, kad karštojoje teikia sekso paslaugas telefonu.
Ačiū Dievui, Koronos karštosios linijos konsultantai dirba anonimiškai. O dauguma skambučių – apie nelemtąją koroną: ar aš nesergu?
Kiekvieną kartą paspaudusi atsiliepimo mygtuką ir ištarusi frazę "Sveikatos vartai Koronos karštoji linija. Klausome jūsų" nežinau, ko galiu tikėtis. Gal pašnekovas išties rimtai negaluoja. Gal jį ištiko panikos priepuolis, ir jis dūsta visai ne dėl koronaviruso. Gal vienišam žmogui tai vienintelė galimybė su kuo nors pasikalbėti ir išsklaidyti nerimą ar abejones.
Žinoma, kažkas ir debilais išvadins, ir keiksmažodžių tiradą paleis, ir gyventi mokys, ir valdžią koneveiks… Baigusi savo darbą, einu ten, sėdžiu po penkias valandas (o kai kas – ir po 10 valandų) ir atsiliepinėju – juk jeigu skambina, tikriausiai žmogui labai labai reikia.
Kartoju dešimtis kartų
Prisijungiau prie Koronos karštosios linijos konsultantų antrąją jos veikimo savaitę. Situacija dėl koronaviruso tuo metu ir pasaulyje, ir Lietuvoje keitėsi kone kas valandą. Tvarkos ir taisyklės, kaip reikia elgtis, – dar dažniau.
Tuo metu dėl koronaviruso tyrimų mobiliuosiuose mėginių paėmimo punktuose dar buvo galima registruoti tik tuos, kurie sugrįžo iš užsienio ir / arba turėjo tiesioginį kontaktą su asmeniu, kuriam jau diagnozuotas COVID-19, bei kuriam pasireiškė bent vienas iš simptomų: karščiavimas, kosulys, dusulys, gerklės skausmas. Kompiuterio ekrane prieš akis – aiškus algoritmas: pateikiu klausimus skambinančiam, pagal jo atsakymus sužymiu ir jau žinau, ar galiu jį registruoti dėl tyrimo mobiliajame punkte, ar turiu pasiūlyti konsultuotis su savo šeimos gydytoju, stebėti savo sveikatą ir laikytis saviizoliacijos taisyklių.
Girdžiu, kaip nuotaika keičiasi. "Ačiū jums labai, nuraminote."
Dauguma žmonių – paprasti ir nuoširdūs, išsigandę, net panikuojantys ir patys suprantantys, kad dėl to darosi sunkiau kvėpuoti. Pakanka tiesiog pasikalbėti, nuraminti, pasiūlyti kokių nors malonių veiklų ar užsiėmimų, ir jau girdžiu, kaip nuotaika keičiasi. "Ačiū jums labai, nuraminote", – galiausiai pasigirsta ausinėse.
Dešimtis kartų per budėjimo pamainą kartoju, kaip svarbu laikytis higienos, plauti ir dezinfekuoti rankas, palaikyti švarą namuose ir darbo vietoje, vėdinti patalpas. Kantriai aiškinu, kokios yra saviizoliacijos taisyklės ir primenu, kad tai ne tas pats kaip karantinas. Kai kurie bando ginčytis, nes taisyklės juk nepatinka daug kam. Belieka griežtai pasakyti – jūs privalote išklausyti, suprasti ir žinoti.
"Man sutriko koordinacija", – sunkiai ištaria paskambinęs vyras. Jau aišku – tai ne koronaviruso reikalai, reikalinga skubi medikų pagalba, tad tiesiogiai jungiu su Greitosios medicinos pagalbos stotimi. Tikiu, žmogumi bus tinkamai pasirūpinta. Tokiais atvejais išties pajuntu, kaip širdis ima plakti greičiau, – nesu medikė, o sprendimus reikia priimti čia ir dabar. Tad didžiausias gėris – šalia esantys Greitosios paramedikai. Užtenka pakelti ranką, ir jie atskuba pakonsultuoti, padeda atsakyti į keblesnius skambinančiųjų klausimus, reikalui esant – perima pokalbį.
Jūs privalote!
Per pirmąjį budėjimą pasipylė pašnekovų, kurie prisistatė esą medikai. Po pirmų dviejų tokių pokalbių buvo akivaizdu – piktesnių pašnekovų tikriausiai nebus. Gydytojais prisistatę skambinusieji reikalavo būtinai registruoti dėl tyrimo, nurodinėjo, kaip reikia elgtis, širdo, barėsi, keikėsi, kai kurie aiškino pasidarę kažkokius savo tyrimus, kurie buvę teigiami, todėl jiems dabar būtinai reikia oficialaus patvirtinimo…
"Aš esu gydytoja, jūs mane privalote užregistruoti dėl tyrimo!" – piktai įsakmiu tonu išdėsto moteriškas balsas. Klausiu, kuo skundžiatės ir kokie požymiai jums pasireiškė? "Kokias nesąmones čia klausinėjate? Aš blogai jaučiuosi, bet man reikia į darbą, reikalauju užregistruoti dėl tyrimo", – grūmoja moteris. "Ponia, jeigu jūs esate gydytoja ir blogai jaučiatės, pati žinote, kad negalite eiti į darbą", – bandau mandagiai priminti, tačiau ausinėse pasigirsta priekaištai dėl "debiliškos tvarkos" ir visų kitų gyvenimo negandų, kol galiausiai pašnekovė išjungia pokalbį.
"Aš esu gydytojas, žinau, kad man nieko nėra, bet jūs turite man tai patvirtinti", – išdėsto Koronos karštosios linijos numerį surinkęs pašnekovas.
Iš tiesų patyriau šoką. Ateidama savanoriauti į Koronos karštąją liniją buvau įsitikinusi, kad esant šiai visiems nelengvai situacijai, kai nepažįstamas virusas ima plisti, didžiausias autoritetas yra gydytojai. Jie geriausiai išmano žmogaus anatomiją, jie konsultuoja ir gydo įvairiomis ligomis (taip pat – ir virusinėmis) sergančius žmones, jais visada besąlygiškai pasitikiu, kai sunegaluoju. O čia medikais prisistatantys žmonės lieja savo įtūžį ant savanorės, kuri tikrai ne pati sugalvojo registravimo dėl tyrimų tvarką, privalomą 14 dienų saviizoliaciją ir kitus dalykus. Čia tas pats, kaip prekybos centre kasininkę išplūsti dėl sumažėjusios pieno pakuotės arba pabrangusių ikrų.
Taip, žinau ir suprantu, gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai dabar dirba itin sunkiomis sąlygomis, gydymo įstaigose trūksta apsisaugojimo priemonių, ir jie patys rizikuoja susirgti, nėra pagrįstų mokslinių tyrimų apie koronavirusą, nėra skiepų ir vaistų. Bet ne Koronos karštosios linijos konsultantai savanoriai dėl to kalti ir ne jie šiuos klausimus sprendžia. Mes juk ateiname padėti... Ir norime, kad būtų sveiki tiek gydytojai, tiek jų pacientai.
Tiesą sakant, tą vakarą prieš akis iškilo garsiojo karikatūristo Herlufo Bidstrupo karikatūra: įsiutęs vadovas spiria pavaldiniui, tas – dar žemesniam, kol galiausiai spyrį gauna niekuo dėtas šuo. Tiesa, karikatūros finalas – su moralu: įsiutęs šuo dantimis įsisega piktam vadovui į sėdimąją.
Numirsiu iš bado
Eidama į kitą pamainą po poros dienų labiausiai nerimavau dėl tokių skambučių, tačiau situacija jau buvo pasikeitusi ir laukė nauji iššūkiai.
Tądien galvos skausmu tapo grįžusieji iš užsienio, kuriuos nuspręsta iš karto izoliuoti savivaldybės paskirtose patalpose. "Klausykit, man silpna, aš tuoj nualpsiu", – šiaurės aukštaičių tarmės perliukų pažeria pašnekovas. Toks skundas nuskamba grėsmingai, tad skubu teirautis, kas nutiko. Pasirodo, vyras, iš balso galima spėti, gana jaunas, iš oro uosto sostinėje buvo nuvežtas į viešbutį, kur privalo saviizoliuotis, kol jo savivaldybė pasirūpins pervežimu į saviizoliacijos vietą gimtajame mieste. "Tai kaip suprast? Aš čia dabar turėsiu ne nuo koronos, o iš bado numirt? Žadėjo visko duot, valgyt atvežt, nieko negavau, badauju, man bloga. Aš jau kelias valandas čia sėdžiu, manęs dar net neapžiūrėjo gydytoja", – skundžiasi jis. Aiškinu, kad jis pateko ne į ligoninę, ir gydytojas tikrai neprivalo jo apžiūrėti, o visais kitais klausimais turėtų kreiptis į viešbutyje esančius atsakingus asmenis.
Klausiu, ar dar turite klausimų apie koronavirusą? O jis aukštaitiška tarme išpyškina: "Turiu. Kada man duos valgyt, nes tuoj nualpsiu." Belieka padėkoti už skambutį ir baigti pokalbį. Gerai, kad jau kitą dieną priverstinis vežimas į saviizoliacijos vietas buvo pakeistas – sumažėjo nepatenkintų tokia tvarka srautas.
Tiesa, skambučių dėl to nė kiek nesumažėjo – prasidėjo grįžtančių iš užsienio patikrinimai oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste, kai kurių miestų autobusų stotyse. Registracija patikrinimui – Koronos karštojoje linijoje: keltas "Viktorija" "Tenerifė", "Stanstedas" ir t.t. Tai grįžtančių raktiniai žodžiai – pagal juos reikia registruoti į specialius patikros punktus jų grįžimo vietoje. Tada jau giliai įkvepiu ir žinau, kad atsikvėpti nebus kada. Visa patalpa, kurioje skambučius priima gausus būrys paramedikų ir savanorių, dūzgia kaip bičių avilys, o kompiuterio ekrane matau, kad eilėje dar laukia nesibaigianti virtinė skambinančių.
Po 22 val. skambintojų mąžta. Retą tylos minutę netgi tampa nejauku. "Gal kas nors ką nors pakalbėkite?" – atsargiai kreipiuosi į kolegas aplinkui. Ir visi prapliumpa juoktis.
Tai kaip suprast? Aš čia dabar turėsiu ne nuo koronos, o iš bado numirt?
Pokalbių nuotrupos
"Labas, vaikeli, ar čia šiltoji linija?" – pasigirsta ausinėse. "Ne, ponia, čia Koronos karštoji linija", – paaiškinu. "O tai man rytoj užsiregistruoti į tyrimą reikia skambinti į tą šiltąją liniją?" – neatlyžta skambinančioji. Ir juokinga, ir paaiškinti žmogui reikia.
Skambina, iš balso galima spėti, garbaus amžiaus moteris ir sako: gyvenu su sūnum, kuris geria, nuo Kalėdų dar nebuvo išsiblaivęs. Ką man daryti? Jeigu iškviesiu policiją, ar paskui jis grįš blaivas?" Ačiū Dievui, jai ne koronavirusas. Bet po tokio pokalbio – tik liūdniau...
Susirūpinęs vyras informuoja, kad jo sekso partnerė kažkuo persirgo su aukšta temperatūra, tikrintis atsisako. "Aš dabar viduriuoju. Man būtinai reikia koronos tyrimo, ar jūs suprantat?" – griežtai klausia Koronos karštosios linijos pašnekovas. Viską suprantu, deja, negaliu registruoti dėl tyrimo.
O prie gretimo stalo dirbančiam mano vyrui tikrai karšta – jo pašnekovė neskuba kalbėti, o galiausiai pašnibždomis sako: "Aš tavęs noriu!"
Į mėginių paėmimo punktą galima važiuoti tik nuosavu automobiliu. Daugelyje savivaldybių neturintys savo transporto priemonės yra pavežami, tačiau ir šiuo klausimu žmonių fantazija – beribė. "Jeigu aš įlįsiu į kokį maišą, ant galvos užsimausiu kitą maišą ir į tą punktą atvažiuosiu dviračiu, ar mane priims?" – teiraujasi pašnekovas.
Viena iš Koronos karštosios linijos savanorių koordinatorių šaulė Jolanta Rutkauskienė sako, kad dėl kai kurių skambučių tikrai nusvyra rankos, todėl ragina pagalvoti, ar tikrai reikia rinkti šį numerį. "1808 numeris – ne pasilinksminimo vieta ir tikrai nesukurta jūsų slogai ar nusičiaudėjimui gydyti! Užgulate linijas, kai galbūt kažkam tikrai labai blogai, ir jie nebegali prisiskambinti! Savanorius surinkti labai sunku ir be galo sunkus šių žmonių darbas, pasiaukojant tam, kad išklausytų dažno net nepagrįstus skambučius. Tai ne žaidimas ir ne atsipalaidavimo vieta. Skambinti reikia, kai pakyla temperatūra, kai kosite ar dūstate, skauda gerklę, sunkėja kvėpavimas. Ir svarbiausia – nepanikuokite! Išlikime ramūs ir sąmoningi", – kviečia savanorių koordinatorė.
Klausimas: kodėl?
Daug kas manęs klausia, ar nebijau užsikrėsti – juk dabar daug saugiau būtų tiesiog sėdėti namie.
Bijau tikriausiai ne mažiau nei dauguma žmonių.
Kodėl savanoriauju Koronos karštojoje linijoje? Tiesiog šeimoje pasitarę nusprendėme – kol esame sveiki, padėsime kitiems. Į Koronos karštąją liniją važiuoja ir mano vyras, ir studentė dukra.
Gerus darbus artimui kviečia daryti mano tikėjimas – esu katalikė. Ir pareiga Tėvynei – esu šaulė, todėl ši tarnystė – Tėvynės labui ir artimui. O gyvena žmogus tiek, kiek Dievas duoda, ar ne?
Pastaba: tekste pokalbių citatos parinktos atsitiktinai ir pateiktos taip, kas neatskleistų skambinančiojo tapatybės.
Komentaras
Nerijus Mikelionis, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius
Numeriu 1808 gali skambinti ir registruotis dėl koronaviruso tyrimo turintys ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomų. Viena problema: tyrimų skaičius yra ribotas. Ir vietų skaičių mobiliuosiuose tyrimų paėmimo punktuose reguliuoja ne 1808 linija. Mes tik registruojame sistemoje tiek žmonių, kiek mums leidžia. Vietų skaičių mums praneša mobilieji punktai, kurie patys vertina, kiek turi terpių tyrimams ir kiek galės priimti žmonių. Todėl mes Karštojoje linijoje negalime registruoti visų iš eilės.
Koronos karštoji linija buvo įkurta mūsų iniciatyva suprantant poreikį ir siekiant suteikti žmonėms informacijos, taip pat siekiant apsaugoti sveikatos sistemą nuo nepakeliamo krūvio – prieš kovo 13 d. Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė tiesiog sprogo nuo skambučių kiekio.
1808 yra vartai į sveikatos sistemą – čia žmonėms paaiškinama, kur kreiptis, kad gautų paslaugą, kokios jiems reikia: registruotis dėl koronaviruso tyrimo arba į gydytojo konsultaciją telefonu ar nusiųsti į greitosios medicinos pagalbos dispečerinę, jeigu žmogaus būklė yra bloga.
Nuo kovo 13 d. Koronos karštoji linija priėmė daugiau kaip 130 tūkst. skambučių. Per parą sulaukiame 5–7 tūkst. skambučių. Tai yra normalus srautas, su kuriuo mes susitvarkome. Išskirtinė diena buvo pirmadienis, kai sulaukėme beveik 15 tūkst. skambučių į 34 darbo vietas – tiek žmonių vienu metu priima skambučius tel. 1808. Savaitgalį žmonės poilsiavo ir buvo išvažiavę karantinuotis kur nors į gamtą ar į širdžiai mielas vietas, o pirmadienį visi jautė pareigą paskambinti 1808 ir piktintis, kodėl tenka palaukti, kodėl nepavyksta prisiskambinti ar jų neužregistruoja. Tikrai prašome žmonių pagalvoti prieš skambinant, ar jiems tikrai pasireiškė mano jau išvardyti simptomai, ir suprasti, kad ne mes reguliuojame tyrimų skaičių mobiliuosiuose punktuose.
O Koronos karštojoje linijoje dirbantiems savanoriams, šauliams ir visiems kitiems, kurie prie to prisideda, noriu nulenkti galvą ir padėkoti, kad jie ateina ir padeda mums susitvarkyti su tuo skambučių srautu. Tai tikrai ne vieta pramogai, tai – sunkus darbas.
Rita Kybartienė,
profesijos mokytoja, šaulė, keturių sūnų mama ir dviejų anūkių močiutė
Pradėjau savanoriauti nuo pirmųjų Karštosios koronos linijos veikimo dienų. Pirmą vakarą budėjau iki 23.30 val., o kitą rytą 7 val. vėl buvau ten. Stebino, kad numerį 1808 turbūt greičiausiai įsidėmėjo tie žmonės, kuriems jo net nereikia: skambino girti, pašaipiai nusiteikę, užduodantys kvailus klausimus. Toks įspūdis, kad jie tiesiog neturi ką veikti ir ta linija jiems – nauja pramoga. Žinoma, tomis dienomis visuomenė dar labai atmestinai žiūrėjo į tą virusą ir negalvojo, kad viskas klostytis taip rimtai. Žinoma, buvo ir tikslingų skambučių, bet sergančių ar pajutusių požymius dar buvo nedaug, tad pirmosiomis dienomis daugiausia kreipėsi baimės ir pasimetimo apimti žmonės, klausiantys, kaip būtų, jeigu būtų. Iš užsienio grįžę piliečiai skambindavo ir piktindavosi dėl privalomos saviizoliacijos, neva aš sveikas ir man to nereikia, todėl išbūti namie 14 dienų – neįmanoma misija. Buvo ir policijos, ir gyventojų skambučių apie saviizoliacijos taisyklių nepaisymą. Kartais skambindavo žmonės, kurie galvojo, kad mes iš karto važiuojame į vietą ir tvarką darome, vos ne kaip policijos pareigūnai ar ugniagesiai, bet Koronos karštosios linijos paskirtis kitokia. Žinoma, kasdien vis daugėjo tikslingų skambučių. Kartais ir psichologinės pagalbos žmonėms reikėjo ar greitąją medicinos pagalbą iškviesti, nes mažas vaikutis sukarščiavo. Ir vaistinių telefono numerių teko ieškoti, ir kitaip padėti, bet aš manau, kad tai daryti irgi reikia. Skambino vienas labai piktas vyras, kuris grįžęs iš užsienio buvo nuvežtas saviizoliacijai į viešbutį. Jis paskambinęs pareiškė, kad yra kalinys ir skambina iš kalėjimo, paskui prasidėjo maivymasis, kam tas asmens kodas, tu uždarei mane į kalėjimą ir pan. Ir žmogus nesupranta, kad viso to ne man reikia, o viskas yra dėl jo sveikatos ir saugumo, dėl jo artimųjų saugumo. Galiausiai man pavyko jį užregistruoti dėl tyrimo. Po to skambino vaikinas iš to paties saviizoliacijai skirto viešbučio, jis su viskuo sutiko ir pasakė, kad labiausiai nori likti tame viešbutyje visą saviizoliacijos laiką, nes namie – šeima ir jis nori apsaugoti artimuosius. Štai ir pavyzdžiai: vienas jaučiasi kalinys, o kitas džiaugiasi ir prašo jį ten palikti, nors mes tokių dalykų net nesprendžiame. Buvo ir linksmų skambučių. Skambino susijaudinusi moteris ir sako: "Grįžta iš užsienio mano vyras. Ką man daryti? Duokit kokį nors numerį, kur aš galėčiau jį padėt?" Tą pačią dieną paskambino vyras, kurio žmona namo nepriima grįžusio. Paaiškinau, kad jis privalo izoliuotis, ir aš galiu suteikti savivaldybės telefono numerį, kad skirtų vietą saviizoliacijai. "Ai, ne, į valdiškus namus aš neisiu, kur man čia tada sugalvoti? – svarstė jis, o aš tada ir sakau jam: "Tada eikit pas kaimynę." Pajuokavome, paaiškėjo, kad turi sodybą, kurioje izoliuosis. Kodėl tada skambino? Gal neramu buvo? Gal pasiguosti reikėjo, kad žmona nepriima? Gal tik tiek tereikėjo žmogui. Namo grįžusi po budėjimų miegu ramiai. Turiu nemenkos darbo su neįgaliaisiais patirties, moku nepriimti blogų emocijų, bet save galiu atiduoti kitiem tiek, kiek reikia. Galiu pabūti psichologe, galiu paguosti ar patarti. Esu iš tų žmonių, kurie negali sėdėti namie. Kai paskelbė karantiną, vaikai džiaugėsi, kad dabar jau mama bus namie. Nepavyko. Jeigu galiu būti kažkur reikalinga, aš ten ir būsiu. Jeigu reikės, ir prie kompiuterio namie galiu sėdėti ir kam nors ką nors gero padaryti.
1808
Koronos karštoji linija įsteigta šių metų kovo 13 d.
Koronos karštoji linija veikia Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje – čia paramedikai, šauliai ir savanoriai atsiliepia į gyventojų skambučius.
Numeriu 1808 skambinti raginama pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar pasunkėjusiam kvėpavimui.
Paskambinę į Koronos karštąją liniją gyventojai konsultuojami pagal specialų sudarytą, struktūrizuotą, skaitmeninį algoritmą, pritaikytą priimti ir apdoroti iškvietimus, nustatyti reikiamą pagalbos lygį ir rekomendacijas.
Jei žmogus registruojamas dėl koronaviruso tyrimo mobiliajame tyrimų paėmimo punkte, jis konsultantui turi pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobiliojo telefono numerį, taip pat nurodyti savivaldybę, iš kurios skambina.
Linijos konsultantai pataria saviizoliacijos, COVID-19 prevencijos ir kitais klausimais. Esant poreikiui, skambinantysis sujungiamas su GMP dispečerine.
1808 numeriu galima skambinti visoje Lietuvoje visą parą nemokamai iš visų tinklų.
Naujausi komentarai