Kauno miesto savivaldybės ir bendrovės „Kauno energija“ teisininkai šiuo metu rengia ieškinį Kauno termofikacinei elektrinei dėl 17 mln. litų netesybų. Energetikai pažeidimų nepripažįsta ir žada rimtą kovą.

Kauno miesto savivaldybė vakar pirmąkart viešai išgirdo apie Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) planus statyti naują šiluminę elektrinę. Atsakyti į politikų klausimus į Kolegijos posėdį atvyko naujos, specialiai šio objekto statyboms įkurtos bendrovės „Kauno elektrinė“ direktorius Rimantas Stonys.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad iki šiol miesto vadovams nebuvo pateikta jokios oficialios informacijos apie naująjį objektą, esą dėl to kyla daug klausimų.

 „Tvyro daug neaiškumų, interpretuojama, politikuojama apie naująją elektrinę, - pripažino R.Stonys. - Akivaizdu, kad trūksta informacijos ir jos mes suteiksime“.

Esą naujosios bendrovės „Kauno energija“ steigimo tikslas yra įgyvendinti KTE investicinį projektą - iki 2013 m. pastatyti naują, beveik milijardo litų vertės šiluminę elektrinę. 51 proc. „Kauno elektrinės“ akcijų valdo Rusijos bendrovės „Gazprom“ dukterinė įmonė KTE, 49 proc. - Lietuvos ir Europos Sąjungos investuotojai.

Paklausęs R.Stonio, kada KTE sumokės 17 mln. litų netesybų, apie kurias pastaruoju metu daug kalbama, vicemeras Stanislovas Buškevičius sulaukė netikėti atkirčio: „O kada Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti vykdyti sutarties punktus, kurių kol kas nevykdo?“

R.Stonio nuomone, jokių netesybų KTE mokėti neprivalo, nes iš esmės įsipareigojimus vykdo. Esą KTE įvykdė įsipareigojimą, numatytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje - penkerius metus nedidino parduodamos šilumos kainų. Pagal investicijų sutartį buvo numatyta pirmajame etape investuoti 135 mln. litų, pastatyti 80 MW galios naują elektrinę, o per penkiolika metų investicijos turėtų siekti 400 mln. litų. Vykdyti pastarąjį investicinį įsipareigojimą kol kas KTE sekasi sunkiai - iki 2009 m. į elektrinę investuota 69,3 mln. litų.

„Ar geriau būtų, jei būtume iškloję visą elektrinės teritoriją auksinėmis plytelėmis? Juk tokiu atveju investicinį įsipareigojimą būtume įvykdę, - ironizavo R.Stonys. - Geriau statyti tokią elektrinę, kokios miestui tikrai reikia, bet vėliau“.

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad 17 mln. litų netesybos kokia nors forma turi būti išieškotos iš KTE. Esą šiuo metu „Kauno energijos“ ir savivaldybės teisininkai rengia ieškinį. KTE netesybas galėtų sumokėti netiesiogiai - mažindama parduodamos šilumos kainą arba investuodama į nusidėvėjusią „Kauno energijos“ infrastruktūrą.

KTE užsakymų buvo atlikta septyniolika studijų, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai. Nuspręsta statyti 350 MW galios objektą, kombinuoto ciklo kogeneracinę jėgainę. Jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, atlikta kabelinės trasos parinkimo galiai išduoti studija.

„Pradėjome derybas su bankais dėl projekto finansavimo. Ateina Vakarų investuotojai, tikėtina, kad pritrauksime rimtus Europos fondus, kurie projekte dalyvaus kaip akcininkai, tokiu atveju „Gazprom“ nebebus toks monstras“, - sakė R.Stonys.

Anot jo, šių metų gegužę planuojama išrinkti techninį konsultantą, o rugpjūtį - skelbti konkursą elektrinės statybai. 2010 m. vasarį planuojama pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Nuo 2010 m. birželio iki 2012 m. spalio turėtų būti statoma naujoji elektrinė, o tų pačių metų lapkritį - gruodį atlikti elektrinės bandymo ir derinimo darbai. Nuo 2013 m. sausio planuojama pradėti eksploatuoti elektrinę.

 R.Stonys garantuoja, kad pastačius naująją elektrinę šilumos gamybos kainos Kaune bus mažiausios šalyje. Tai lems moderni šilumos gamybos įranga. Skaičiuojama, kad energijos gamybos kaštai sumažės daugiau kaip 20 procentų. Dabartiniams KTE įrengimams yra daugiau kaip 34 metai.

KTE 2003 m. iš „Kauno energijos“ už 116,5 mln. litų įsigijo konsorciumas, kurį sudaro Rusijos bendrovė "Gazprom", "Dujotekana" ir JAV įmonė "Clement Power Venture Inc.".

Plačiau skaitykite ketvirtadienį "Kauno dienoje".