Pereiti į pagrindinį turinį

Kur dėti kosinčius vaikus?

Nors higienos normų pakeitimai patvirtinti prieš metus, mažai kas tepasikeitė – darželinukų tėvai tebeširsta, o ugdymo įstaigas, kurias lanko jų atžalos, vadina ligų židiniais.

Bėda: neatsakingų tėvų rankose, anot Nijolės, atsiduria ir savi, ir svetimi vaikai.
Bėda: neatsakingų tėvų rankose, anot Nijolės, atsiduria ir savi, ir svetimi vaikai. / Vytauto Petriko nuotr.

Susirgo visa šeima

Praėjusių metų rudenį įsigaliojo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis sloguojantiems ir kosintiems vaikams eiti į ugdymo įstaigas. Alerginėmis, neužkrečiamomis ligomis, kurias neretai lydi peršalimui būdingi simptomai, sergančių vaikų tėvai atsiduso kur kas lengviau – situacijos, kai, pasireiškus alerginei slogai ar akių ašarojimui, jų vaikai buvo išprašyti iš darželio, daugiau nesikartos.

Tiesa, įsakymas žalią šviesą uždegė ne tik šių vaikų tėvams, bet ir tiems, kuriems stinga atsakomybės.

"Nors nuolat girdime priminimus, kad karščiuojantys, viduriuojantys, vemiantys vaikai negali būti vedami į ugdymo įstaigas, tėvams nė motais. Ką jau kalbėti apie kosulį ar slogą! Iš vakaro sugirdo antibiotikų, o ryte veda į darželius", – į redakciją paskambinusi kaunietė Nijolė piktinosi tėvais, kuriems nusispjauti ir ant savų vaikų, ir ant ant aplinkinių.

Dėl suaugusiųjų abejingumo ir atsainaus požiūrio, kaip teigė moteris, nukentėjo ne tik jos trejų su puse metų anūkė, lankanti vieną miesto lopšelių-darželių, bet ir visas būrys suaugusiųjų.

"Maždaug prieš mėnesį anūkė susirgo. Ėmė smarkiai kosėti, karščiuoti. Praėjus kelioms dienoms blogai pasijutau ir aš, ir mano vyras, ir kelias dienas svečiuose viešėjusi sesuo. Man buvo nustatyta viršutinių takų virusinė infekcija, seseriai – virusinis plaučių uždegimas. Be antibiotikų ji neapsiėjo. Lengviausiai išsisuko vyras, – ponia Nijolė neabejojo, kad užsikrėtė nuo anūkės, gyvenančios po vienu stogu. – Dukra kelias dienas iš eilės atvedusi mergaitę į darželį matė, kad grupėje sėdėjo sloguojantys ir smarkiai kosėjantys vaikai. Matys, tiek ir tereikėjo, kad bacilas namo parneštų."

Piktinasi požiūriu

Šią savaitę ponia Nijolė ir vėl sunegalavo. Tiesa, kaip ir praėjusį kartą, pirmiausiai blogai pasijuto jos anūkė. Mergaitei ėmė smarkiai traiškanoti akys, pakilo temperatūra.

"Užburtas ratas – savaitę vaikas eina į darželį, dvi savaites gydosi. Tiesa pasakius, su siaubu žiūriu į kalendorių. Žiema juk dar neprasidėjo, o ligų maratonas nesibaigia. Su tokia tėvų logika, jis tęsis iki pat pavasario", – kaunietė stebėjosi, kad dalis suaugusiųjų sirguliuojančius vaikus į ugdymo įstaigas veda tikėdami, kad jie išvaikščios ligą.

Deja, dažniausiai scenarijus būna kitoks – vaikams, kurių imunitetas silpnesnis, nekalta sloga gali baigtis ir bronchitu, ir plaučių uždegimu.

Rūpestinga močiutė teisybės bandė ieškoti įvairiose institucijose. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas į klausimą, ar normalu, kad šnirpščiantys ir kosintys vaikai vedami į darželius, anot ponios Nijolės, nieko konkretaus nepasakė. Kaip ir Kauno miesto savivaldybė.

"Paskambinau dar kažkam iš Seimo. Man aiškino, kad darželiuose turi būti atsakingas medicinos personalas. Kiek aš žinau, tokio nėra", – kaunietė tęsė kryžiaus kelius.

Konsultavosi su medike

Ponia Nijolė kalbėjo su ugdymo įstaigos, kurią lanko anūkė, administracija. Ši užtikrino, kad visi tėvai supažindinti su galiojančiomis higienos normomis – žino, kokiais atvejais vaikai į lopšelį-darželį nebus įleidžiami ir kad sloguojančių ar kosinčių vaikų auklėtojos negydys, vaistų negirdys. Tai tėvų, bet ne auklėtojų pareiga. Konfliktinių situacijų dėl to esą nebuvo nei anksčiau, nei dabar.

Moteris konsultavosi ir su savo šeimos gydytoja. Teiravosi, kada, jos manymu, vaikas gali būti vedamas į ugdymo įstaigą, o kada privalo likti namuose prižiūrimas tėvų ar auklių.

"Kaip man paaiškino, viskas priklauso nuo to, kokios kilmės yra sloga ar kosulys. Jeigu virusinės ar bakterinės, vadinasi, kyla rizika užkrėsti kitus, todėl toks vaikas neturėtų lankyti ugdymo įstaigos", – šeimos gydytoja, pasak pašnekovės, pridūrė dar ir tai, kad vaikams, kol išsivalo plaučiai, kosulys neretai užsitęsia. Procesas gali trukti net iki mėnesio.

Nedarbingumo pažyma, kaip žinome, tėvams išduodama tik keturiolikai dienų. Todėl, praėjus vadinamajai ūmiai fazei, vaikas gali eiti į darželį.

Nenubrėžta aiški riba

Tris dukras auginanti kaunietė Ana anksčiau taip pat pykdavo, kai į darželį nuvedusi tik ką pasveikusią vyresnėlę, grupėje susidurdavo su kosinčiais ir sloguojančiais vaikais. Situacija tuomet buvo aptarta bendrame susirinkime, o tėvams griežtai pasakyta, kad kosintiems ir sloguojantiems vaikams vieta namuose, bet ne darželyje.

Tiesa, visuomet atsirasdavo tokių, kurie nepaisydavo grupės susitarimo. Šeimai susilaukus antrosios atžalos, Ana ir pati ėmė taip pat elgtis.

"Sergančios nevariau niekada, tačiau esant lengvai slogai ar kosuliui ėjo ne kartą. Pastebėjau, kad kartais tokie nežymūs simptomai praeina savaime, o kas kam darželyje perduoda virusus, vis tiek neatseksi", – priešingai nei Nijolė, Ana džiaugėsi esama tvarka, nes sloga, anot jos, nuolatinė vienos iš trijų dukrų palydovė. Moteris net įtarė, kad dėl to kalti adenoidai arba sinusitas. Laimei, nė vienas spėjimas nepasitvirtino. Otorinolaringologas Aną patikino, kad mažiems vaikams taip nutinka gana dažnai.

"Žinoma, būtų gerai, kad kas nors mums, tėvams, išaiškintų, kokia sloga yra atseit gera ir kokia ne. Nes ir pati ne kartą mačiau, kai vaikui iš nosies iki kelių tįsta žali snargliai, o mama išpūtusi akis sako, kad jis sveikas, nes juk neturi temperatūros!" – kalbėjo daugiavaikė mama.

Žiema juk dar neprasidėjo, o ligų maratonas nesibaigia.

Įstaigose yra kabinetai

Prieš metus įsigaliojusiame Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitime numatyta, kad vaikai į darželį nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių – karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų. Jei vaikas nekarščiuoja, o tik kosti ar sloguoja, atsakomybė vaiką laikyti sveiku ir vesti į darželį ar laikyti sergančiu ir gydyti namuose paliekama tėvams.

"Į savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių nebuvo kreiptasi šiais ar panašiais klausimais. Tačiau visuose darželiuose dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kurio kontaktus tikrai turi darželių administracija – panašiais klausimais galima kreiptis į šį specialistą, Kauno miesto visuomenės sveikatos biurą arba savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių", – į kaunietės Nijolės skundą reagavo Kauno savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Renata Kudukytė-Gasperė.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, anot jos, darželyje teikia būtinąją pirmąją pagalbą – įgyvendina sveikatinimo programas, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaikų sveikatos būklę, teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijas dėl vaikų sveikatos būklės išsaugojimo ir koordinuoja šių rekomendacijų įgyvendinimą, veda edukacijas sveikos gyvensenos tema ir pan. Darželyje turi būti sudarytos sąlygos suteikti pirmąją medicininę pagalbą, kitą būtinąją pagalbą.

"Toks kabinetas nebūtinai turi specialų medicinos kabineto pavadinimą", – pabrėžė R.Kudukytė-Gasperė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų