Visuomenės pasipiktinimą sukėlęs ir jau stiklainiu pramintas antstatas Laisvės alėjoje - ne vienintelis akibrokštas Naujamiestyje. Labai panašus antstatas suprojektuotas ir virš Laisvės al. 30-ojo namo.

Dar nenurimus aistroms dėl stiklainiu praminto statinio prie miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamentas atsitiktinai sužinojo apie planuojamą įrengti dar vieną stiklinį antstatą Laisvės alėjoje.

"Verslo paramos agentūra paprašė pritarti, kad būtų skiriamos lėšos viešbučio statybai Laisvės alėjoje. Pasidomėję projektu pamatėme, kad planuojama statyti labai panašų antstatą kaip ir kitame alėjos gale, - pasakojo Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė. – Jeigu agentūra nebūtų paprašiusi patvirtinimo, ko gero, tas antstatas būtų iškilęs."

Laisvės al. 30-uoju numeriu pažymėtas pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, turi teisinę apsaugą. Ekspertai yra nustatę vertingąsias savybes: saugomas pastato tūris, fasadai, fasadų kompozicija, užstatymo linija, tūrinė erdvinė kompozicija, detalės, bokštelis, - kone visa architektūrinė išraiška.

Šis pastatas pradėtas projektuoti 1897 m., kai šioje vietoje sklypą įsigijo daktaras Abelis Lapinas. Pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą buvo pastatytas puošnus dviejų aukštų namas. Tuomet pirmasis aukštas skirtas prekybai, antrasis – privačiai gydyklai ir butams. 1924 m. čia įsikūrė Apskrities viršininko įstaiga, policijos nuovada, areštinė.

Paveldosaugininkai sutaria: šis pastatas – kultūros vertybė. Jeigu bus užstatytas dviejų aukštų antstatas pagal suderintą projektą, tuomet bus pažeistos vertingosios savybės. Juolab kad šis kampinis pastatas formuoja ne tik Nepriklausomybės aikštės išklotinę, bet ir yra dalis Laisvės alėjos veido.

"Esame nustebę, kad Kaune toks projektas buvo suderintas. Atsakomybė teks tiems, kurie dalyvavo derinimo procese. Departamentas jau kreipėsi į prokurorus, prašydamas ginti viešąjį interesą, stabdyti visus darbus ir kelti baudžiamąją bylą," – pabrėžė A.Racevičienė. Ji atkreipia dėmesį, kad prie projekto prisidėjo ir patyrę architektai. Pavyzdžiui, Detalaus plano sprendinių galimo poveikio aplinkai vertinimą paveldosaugos požiūriu atliko architektas, profesorius Jurgis Bučas. Jo nuomone, pastatas yra suprojektuotas puikiai, suderinus sena ir nauja.

Daugiau šia tema skaitykite penktadienį "Kauno dienoje".