Įtraukė prokuratūrą
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu debatuose dėl laivybos upėse vystymo planų ryškėja tendencijos nukreipti diskusijas ir problematikos svorio centrą laivybos vystymui nepalankia linkme. Negana to, buvo įtraukta ir prokuratūra.
„Jau kurį laiką verda aštri diskusija dėl Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planų koreguoti Neries upės vagą ir pritaikyti ją laivybai. Dėl galimų šios idėjos padarinių gamtai poziciją viešai išdėstė dalis Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės, jai pritarė Gamtos tyrimo centro mokslininkai, taip pat kelios nevyriausybinės organizacijos. Remiantis jų nuomonėmis, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) 2025-ųjų kovą buvo surengtas seminaras-diskusija. LMA vadovybės paskelbtoje rezoliucijoje besąlygiškai pritarta ekoaktyvistams. Tačiau hidroinžinieriai, atstovaujantys Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai (LŽHIS), šiai rezoliucijai nepritarė. Jų argumentai buvo išdėstyti viešojoje erdvėje.
Diskusija dar labiau paaštrėjo Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) sustabdžius 2023–2024 m. savivaldybių užsakymu VVKD vykdytus Nemuno vidurupio (Druskininkų–Alytus ruože) upės vagos tvarkymo darbus laivakeliui pagerinti. Dėl galimai atliktų neteisėtų upės gilinimo darbų (vietoj planuoto valymo) buvo nustatyta didelė žala Nemuno upei, tyrimo medžiaga perduota prokuratūrai“, – pabrėžė P. Punys.
Profesorius sakė pastebėjęs, kad už laivybos vystymą pasisakančių specialistų nuomonė ir argumentai ne visada pageidaujami. Pavyzdžiui, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2025 m. gruodžio 3 d. surengtoje konferencijoje „Nemunui – milijoninė žala: kas prisiims už tai atsakomybę ir ko imsimės apsaugodami Nerį?“ P. Puniui dalyvauti buvo leista, tačiau be pranešimo.
Abejotini tikslai
P. Punio nuomone, pagrindinis konferencijos tikslas – suteikti pagrindą Nemuno vidurupio (aukščiau Kauno) ir Neries upės išbraukimui iš valstybinių vidaus vandens kelių sąrašo. Jis pabrėžė, kad VVKD dabar įgyvendina įspūdingo laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinės (HI) užtvanką projektą, siekdama atkurti ištisinę laivybą Nemunu. Tačiau šliuzo statyba netenka prasmės, jei šis vandens kelias bus panaikintas, apie ką viešojo intereso gynėjai nepagalvoja.
„Renginyje nebuvo pageidaujami hidrotechnikos, hidrologijos ir laivybos ekspertų pranešimai (išskyrus pasisakančiuosius VVKD atstovus). Tai buvo išimtinai vienos nuomonės renginys akcentuojant, kad visi šalies mokslininkai, tarp jų hidroinžinieriai, palaiko jų užmačias“, – apgailestavo P. Punys.
Profesoriaus pasiteiravus, ar yra pagrindo spėti, kad patyrusius hidrotechnikus, hidrologus tarsi siekiama atriboti, mokslininkas su išvadomis neskubėjo.
Norėjau dalyvauti konferencijoje su savo pranešimu, tačiau, paprastai kalbant, manęs tiesiog nepriėmė.
„Nežinau. Apibendrinimų nedaryčiau. Norėjau dalyvauti konferencijoje su savo pranešimu, tačiau, paprastai kalbant, manęs tiesiog nepriėmė. Kreipiausi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, tačiau man pasakė, kad komitetas nėra organizatorius. Tiesiog pasakė – be argumentų. Esu hidrologijos ir hidraulinio modeliavimo ekspertas, iki šiol su savo kolegomis, buvusiais doktorantais, dirbu su europiniais projektais užsienio valstybėse. Prieš porą metų baigėme ES remiamą projektą („Horizon 2020“), skirtą tvarios hidroenergetikos plėtrai Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse (Kamerūnas, Uganda, Bolivija, Kolumbija ir Ekvadoras). VDU ŽŪA sumodeliavo šių šalių upių interneto žemėlapius su užtvankų, hidroelektrinių potencialiomis vietomis ir kita svarbia informacija statytojams“, – pasakojo P. Punys.
Jis atkreipė dėmesį, kad nesant galimybei susipažinti su AAD mokslininkams užsakyta tyrimų medžiaga, ne visada įmanoma suprasti tyrimų metodiką ir rezultatus. Pačiam P. Puniui paprašius tyrimo medžiagos, nurodyta kreiptis į prokuratūrą.
Akis badė netikslumai
Kai kurie konferencijoje išsakyti teiginiai profesoriui kelia abejonių ne tik dėl požiūrio, bet ir dėl kompetencijos ir faktloginio pobūdžio iškraipymų.
„Konferencijos pranešėjų ir dalies aplinkosaugos politikos formuotojų nuomone, Nemuno vidurupio ruožas praeityje nebuvo naudojamas laivininkystei ir nebuvo atliekami vagotvarkos darbai. Tai netiesa“, – teigė P. Punys.
Jis pabrėžė, kad rašytiniai šaltiniai rodo (V. Merkys, VDU hidrotechnikos katedra, 1934), kad iki Pirmojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių okupacinės valdžios aktyviai darbavosi Nemuno viduriniame ruože.
„Buvo identifikuotos kliūtys, trukdančios laivybai: akmens ir stambaus žvyro rėvos, smėlio seklumos ir atskiri dideli akmenys. Ruože Liepliūnai–Karmelitai (ilgis 259 km) prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo šalinami iš vagos tik trukdantys laivininkystei akmenys. Rusų carinė valdžia iki Pirmojo pasaulinio karo atliko šio ruožo (212–556 km nuo žiočių) reguliavimo darbus dešimtyje seklumų. 1884–1918 m. laikotarpiu pagerinta Nemuno vaga penkiolikoje vietų, bendras ilgis – 25,8 km. Pastatytos bunos, dambos, dugniniai slenksčiai, sustiprinti krantai, išimta iš vagos apie 4 tūkst. kūb. m akmenų. Tačiau laikui bėgant šie statiniai sunyko, upė natūralizavosi. Dabartiniu metu vykdydama vagotvarkos darbus šiame ruože VVKD, tikėtina, neturėjo finansinių išteklių tokiems hidrostatiniams įrengti. Ekoaktyvistai dažnai mini žymų prieškario hidrologijos, hidrometrijos profesorių S. Kolupailą, kuris registravo upių rėvas ir tarsi priešinosi vandens kelio įrengimui. Priešingai – šis hidrologijos mokslo patriarchas skatino naudoti upių vandenis šalies ekonominei gerovei stiprinti“, – pastebėjo P. Punys.
Prasilenkia su realybe
Mokslininkas apgailestavo, kad dabartiniai aptariamų upių ruožų bioįvairovės tyrimai, jo įsitikinimu, neatspindi realybės.
„Mokslininkai atliko žuvų, bestuburių, moliuskų gausos tyrimus Nemune ir palygino skirtumus tarp natūralių Nemuno rėvų ir išgilintų atkarpų ties Alytumi, kur buvo sunaikintos pagrindinės rėvų dalys. Buvo nustatyti skirtumai tarp natūralių ir nukastų ruožų, jie yra žymūs. Objektyvumui pagrįsti, po metų kitų tyrėjai turėtų atlikti pakartotinius tyrimus. Tyrėjai užsakovui AAD turėjo paaiškinti apie tokių tyrimų nereprezentatyvumą – juk tai ne brakonieriaus nudurta žeberklu lydeka. Iš tiesų lokalūs pokyčiai trumpame upės ruože atsistato po ilgesnio laiko, nes bet kokioje statybvietėje ekosistemos sutrikdomos, palyginti su neliesta teritorija. Mokslo įrodyta, kad daugeliu atvejų ekosistemos yra atsparios“, – tvirtino P. Punys.
Mokslininkui nesuprantama, kodėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto surengtoje konferencijoje nebuvo nė vieno pranešimo, kurie kiekybiškai vertintų hidraulinio, hidrologinio režimo pokyčius, atlikus upės perkasimo darbus.
„Hidrologinis režimas yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris kartu su morfologija apsprendžia upės fizinės būklės gerovę. Pateikiami abstraktūs vertinimai „pakeista upės vaga, kranto linija“. Įrodyta, kad Nemuno atkarpose kranto linija natūraliai kasmet migruoja iki 5 m. Kiek ji pasikeitė atlikus VVKD darbus, kiek nukrito vandens lygis upėje pagilinus jos dugną? Nepateikta. Ar tai turėjo įtakos upės vandens tėkmei ir kokiame ruože? Atsakymas, ar yra reikšmingas hidrologinio režimo pažeidimas, bus reikalingas teisėsaugai. Be abejo, išvada šiuo atveju nelengva, nes reikalingas upės tėkmės hidrodinamikos modeliavimas. Apytiksliai galima pasakyti, kad dėl šio laivakelio įrengimo, akmenų pašalinimo upės vandens lygio pažemėjimas statybos ruože būtų išreikštas centimetrais“, – dėstė P. Punys.
Abejonės dėl gylių
P. Punys pabrėžė netikslumus nustatant upėse vandens gylį.
„VVKD prieš atlikdama darbus ir po jų parengė batimetrinius upės ruožo dugno reljefo planus ir pateikė AAD. Anot konferencijos pranešėjo, sulyginus šiuos planus rastos upės zonos pernelyg daug išgilintos, daugiau nei leidžiama pagal galiojančius teisės aktus, o laivakelio plotis yra gana tikslus. VVKD teigė, kad šiais planais negalima pasitikėti dėl vandens gylių matavimo paklaidų, o pranešėjai suabejojo profesionalaus hidromodeliuotojo pateikta išvada. Teorijoje projektinis vandens lygis yra fiksuota, pastovi reikšmė, tačiau realybėje to nėra. Pavyzdžiui, dėl vandens augalijos gausos vandens tėkmėje. Tyrimai rodo, kad Nemune vandens augalai, palyginti su vagos tėkme be augalų, esant tam pačiam debitui, pakelia vandens lygį 40 cm ir daugiau. Tačiau pranešėjai akcentuoja antraeilę 2 cm echoloto gylio matavimo paklaidą. Be to, žemiau Druskininkų upėje jaučiamas Gardino HE sukeliamas vandens lygių svyravimas“, – sakė P. Punys.
Jis atkreipė dėmesį, kad upės dugno gilinimas vandens keliui sudaryti yra kintantis, netvarus.
„Upės tėkmė, transportuodama nešmenis, pagilintas vietas greitai užneša, dugnas atsistato į pradinę padėtį. VVKD, išmanydama tėkmių hidrodinamiką, kai kuriose vietose tėkmėje supylė upinio grunto juostas, kurios tarsi atlieka bunų funkcijas – neleidžia farvateriui užsinešti nešmenims. Tai yra pažangus ekonominis sprendinys, išvengiant dažnų upės dugno nuosėdų valymo. Tačiau ne specialistai tame mato blogybę – antrinę dugno eroziją, progresuojantį vagos savaiminį gilėjimą. Tai yra tėkmės hidrodinamikos dėsnių paneigimas – susidarius savigrindai dugnas negilėja (jei nėra žymių potvynių)“, – stebėjosi P. Punys ir paaiškino, kad, esant silpnesniam upės dugnui, jį galima sustiprinti stambesne iškasto upinio grunto frakcija, kaip daroma Europos vandens keliuose.
Stinga konkretumo
Profesoriui sukėlė abejonių konferencijoje išsakyti teiginiai dėl upių vagos pokyčių.
„Nemuno vagos morfologiniai pokyčiai – nevienareikšmiški. Konferencijos metu Nemuno geomorfologijos apžvalga pradėta iš toli – nuo šalies upių, įskaitant ir Nemuną, susidarymo raidos, kuri vystėsi nuo ledynmečių prieš keliasdešimt tūkstančių metų ir žymiai anksčiau. Tačiau tai neturi jokio tiesioginio ryšio su dabartiniu projektu. Buvo apžvelgtos nevienareikšmės sąvokos ir pateikta vandens telkinių valymo granuliometrinių savybių reguliavimo teisės aktų apžvalga. Pateikti teoriniai dugno vagos pokyčių (pvz., išplovimai) veiksniai, enciklopedinės nuolydžių, tėkmės greičių vertės, parodyta histograma. Tai aprašomieji dalykai, be konkrečių kiekybinių charakteristikų nešmenims, dugno išplovimui skaičiuoti. Pavyzdžiui, kokie yra galimi natūraliai išplaunamos dugno vagos gyliai? Koks yra nešmenų kiekis šiame ruože? Kaip greitai tėkmė atstatytų išgilintas dugno vietas?“ – vardijo profesorius.
Jo pastebėjimu, atrodo, kad tyrimo metu nebuvo sudarytas Nemuno tėkmės hidrodinaminis modelis, kuris kiekybiškai įvertintų dugno morfologinius pokyčius.
„Modeliavimas yra privalomas hidroinžinerijos ir poveikio aplinkai vertinimo projektams. Jam sudaryti būtini specifiniai įgūdžiai ir ištekliai. Upės vagos dugnas, priklausomai nuo vietos sąlygų, kinta įvairiai – aukštėja ar žemėja. Tarkime, Nemune ties Kaunu vagos dugno savigrindos matavimais nustatyta, kad po 1958 m. potvynio Nemuno dugnas pagilėjo reikšmingai – daugiau nei 2 m. Per 1979 m. potvynį – dar apie 1 m. Šis upės dugno pažemėjimas nebuvo vien gamtinio proceso padarinys – prisidėjo ir antropogeniniai veiksniai. Neteko aptikti tyrimų rezultatų, kad šios dugno deformacijos turėjo neigiamų padarinių Nemuno ekosistemoms, išskyrus statiniams ir upės aplinkai“, – pabrėžė P. Punys.
„Mistiniai“ akmenys
P. Puniui nesuprantama, kodėl konferencijos metu buvo akcentuojama, kad atliekant darbus iš Nemuno vagos pašalinti, anot profesoriaus, mistiniai ledynmečio akmenys.
„Ar kyla didelė problema, jei jie iš Nemuno vagos buvo iškelti ir patraukti į šoną? Ar dėl to pažeistas hidromorfologinis režimas? Nemuno upė dabar yra sąlyginai tiesi. Senovėje upės vaga buvo vingiuota su atšakomis, ne tokia, kokia yra dabar. Jos vaga šimtmečiais laivybos tikslams buvo tiesinama, iškasami ar net sumetami akmenys, siekiant sustabdyti priešus. Tie dešimtys ir daugiau tūkstančių kubų akmenų buvo ištraukiami rankomis, panaudojant žmogaus ar arklių jėgą. Ant krantų šių akmenų neliko, juos žmonės suskaldė ir panaudojo kitoms reikmėms“, – paaiškno P. Punys.
Jo nuomone, Neries vandens kelio modernizavimą siekiantys sustabdyti aktyvistai bando remtis klaidinančiu teiginiu – neva mažėjančiu upės vandeningumu.
„Jų, ekoaktyvistų, nuomone, Neries upė dėl vykstančio spartaus klimato atšilimo senka, o dar mūsų valstybės Rytų kaimynas „siurbia“ jos vandenį ir supykęs gali visiškai nutraukti Neries tėkmę. Tad perspektyvoje laivybai Neryje trūktų vandens, todėl ją vystyti netikslinga. Iš tikrųjų, nebelikus didelių pavasario potvynių, šalies upės stipriai pasikeitė. Jų vaizdas sausmetį yra blogas. Iš pirmo žvilgsnio, pažvelgus vasarą į Neries upę, susidaro įspūdis, kad upė seklėja. Tačiau LHMT istorinių vandens lygių metinių didžiausių nuosėkių duomenų (beveik 100 metų trukmės) analizė rodo, kad Neryje ties Vilniumi vandens lygiai sausmečiu nemažėja. Panaši situacija yra Neryje ties Jonava. Matematiškai tai patvirtina testai – pastaruosius tris dešimtmečius nėra aiškios šių vandens lygių žemėjimo tendencijos“, – pabrėžė P. Punys.
Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių ir kokių tikslų siekiant galbūt norima trukdyti vandens kelių modernizavimo planus, P. Punys teigė aiškaus atsakymo neturintis.
„Galiu tik hipotetiškai svarstyti. Yra įvairių interesų ir, manau, visi interesai susiję su pinigais, planuojamomis gauti tam tikrų projektų lėšomis. Be abejonės, manau, yra ir asmeninių, grynai mokslinio pobūdžio ambicijų. Tai labai gerai. Tačiau reikia parodyti mokslines publikacijas, šioje srityje atliktus projektus, kurių nematyti. Ateityje gal atsiras? Bendrai kalbant, jaunoji karta, ekoaktyvistai, kurie nuolat pabrėžia vadinamąjį žaliąjį kursą, daugiau remiasi bendro pobūdžio įžvalgomis, o mes, hidrotechnikai, hidrologai, savo išvadas darome skaičiuodami, matuodami, taip pat remdamiesi didžiule patirtimi hidrologijos srityje. Aš, mano kolegos ir dėstėme, ir vadovėlius rašėme. Deja, dabar matome nemažai paviršutiniškumo. Skaitau straipsnius, seku pasisakymus ir matau ChatGPT pėdsakus. Aišku, dirbtinis intelektas gali užvesti ant kelio, tačiau tikrai ne ekspertinių išvadų lygiu“, – atkreipė dėmesį P. Punys.
Deja, dabar matome nemažai paviršutiniškumo. Skaitau straipsnius, seku pasisakymus ir matau ChatGPT pėdsakus. Aišku, dirbtinis intelektas gali užvesti ant kelio, tačiau tikrai ne ekspertinių išvadų lygiu.
Konsultuojasi su visais
Komentarą dėl laivybos perspektyvų upėse „Kauno dienai“ pateikusi Aplinkos ministerija (AM) tvirtino, kad visų specialistų nuomonės ir pozicijos esą yra svarbios.
„AM neturi informacijos, kad vienos ar kitos srities specialistai būtų atribojami nuo nagrinėjamų klausimų. Tačiau ministerija nedirba su planais, susijusiais su vandens telkinių pritaikymu laivybai. Pagal savo kompetenciją ministerija formuoja vandenų ir aplinkos apsaugos politiką ir šiais klausimais konsultuojasi su atitinkamų sričių specialistais. Hidrotechninių statinių klausimais ministerija kreipiasi į hidrotechnikos ir hidroinžinerijos sričių ekspertus.
AM diskutuoja su Susisiekimo ministerija (SM) dėl su laivyba ir vandens telkinių pritaikymo laivybai susijusių teisės aktų pakeitimų. SM iniciatyva sudaryta darbo grupė, kuri koordinuos Lietuvos mažųjų pajūrio ir vidaus vandenų uostų plėtros strateginių gairių iki 2035 m. ir jų veiksmų plano rengimą. Darbo grupės veikloje dalyvauja AM, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos apsaugos agentūros deleguoti asmenys“, – informavo Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė.
Dėl Neries nesvarstoma
„Kauno diena“ paprašė SM pakomentuoti hidroinžinierių nuogąstavimus, kad jų pasiūlymai dėl laivybos atgaivinimo upėse yra ignoruojami, o laivybos pritaikymo planus Neryje ir Nemune (virš Kauno) galimai siekiama užblokuoti, remiantis „žaliaisiais argumentais“, kurie, anot hidroinžinierių, dažnai paremti ne tiksliais skaičiavimais, o tiesiog bendromis žaliojo kurso nuostatomis.
Komentuodama šiuos nuogąstavimus SM pateikė nedaug ką paaiškinantį komentarą: „Ministerija pasisako už subalansuotą ir aplinkosaugai atsakingą laivybą. Laivyba Nemune – galima, o dėl Neries pritaikymo krovininei laivybai jokių planų neturime. Ministerija yra atvira visų suinteresuotų pusių, įskaitant hidroinžinierius, siūlymams. Dar kartą pabrėžiame, kad galimi teisės aktų pakeitimai būtų svarstomi tik atlikus išsamią analizę ir derinami su institucijomis, ekspertais ir visuomene.“
Nustatė žalą
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) „Kauno dienai“ pateikė paaiškinimą, dėl kokių priežasčių buvo nutarta kreiptis į prokuratūrą.
„AAD atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 2023–2024 m. vykdytų darbų. Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas nustatė, kad dėl atliktų upės gilinimo darbų buvo pažeista natūrali Nemuno upės vaga. Apskaičiuota, kad aplinkai padaryta žala siekia 7 981 863,38 Eur (apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2021 11 01)).
AAD, apskaičiavęs didelę turtinę žalą (kai sumos dydis viršija 400 MGL, t. y. 2 tūkst. eurų (pagal 2025 m. MGL dydį)), pagal kompetenciją nevykdo nusikaltimų tyrimo, todėl nustatęs galimai padaryto nusikaltimo požymių tyrimą nedelsiant privalo perduoti Lietuvos Respublikos prokuratūrai.
Departamentas, įvertinęs, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje, 2025 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.
2025 m. lapkričio 25 d. Alytaus apskrities policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį dėl Nemuno upėje padarytos žalos gamtai.
(be temos)