Kauno centre bet kada gali nukristi apie 300 balkonų ar sugriūti apie dešimt daugiabučių – perspėja namų priežiūros specialistai. Jiems pritaria grunto ekspertai: Nemuno slėnis ir Neries santaka – geologiškai nepalanki jokiems statiniams statyti.

Situacija tragiška

Dėl Civilinio kodekso netobulumo bei kai kurių Senamiesčio ir Centro gyventojų prastos finansinės padėties, įkaitais yra tapę kur kas daugiau gyventojų. Dažnas praeivis Senamiestyje ar Centre net nežino, kad bet kurią akimirką ant jo gali užkristi balkonas ar net sugriūti namas.

"Situacija – tragiška! 48 Centro seniūnijos namų balkonai yra avarinės būklės: atvira laikančioji armatūra, nėra apsauginių tvorelių, aptrupėjęs tinkas. Baisu ir pagalvoti, kokie padariniai gali būti, jeigu kuris nors iš šių apie kelis šimtų balkonų nukris!" – nevyniojo žodžių į vatą "Kauno centro būsto" direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Paklausta, kur šiandien Kauno centre vaikščioti pavojingiausia, ji nedvejojo nė akimirksnio: "Karaliaus Mindaugo pr. – ties 32 ir 33 namu."  Iš kai kurių šių daugiabučių balkonų nuo krantinės pusės tėra likęs tik pagrindas. Gyventojams uždrausta jais naudotis, tačiau tai, kas liko iš jų balkonų, bet kada gali nukristi ant praeinančiųjų pro šiuos namus galvų.

"Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus prevenciškai aptraukiame tinklu. Tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo – ji gelbsti tik nuo atskirų luitų kritimo", – pastebėjo direktorė.

Teisinis absurdas

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Stepono Vaičikausko teigimu, Centras tapo tiksinčių bombų kvartalu dėl Civilinio kodekso netobulumo, todėl jį siūloma tobulinti.

"Remiantis šiuo kodeksu, balkonai yra bendra daugiabučio nuosavybė, kurią prižiūrėti ir remontuoti turi visi gyventojai. Dalis jų tais balkonais nesinaudoja. Tačiau, pagal įstatymus, vis tiek, priklausomai nuo savo buto kvadratūros, turi prisidėti prie jų remonto. Žodžiu, nuosavybė – asmeninė, o remontuoti ją turi visi", – kritikavo veikiančius įstatymus savivaldybės atstovas.

Jis prisipažino neturintis atsakymo į šiuo alogizmu besipiktinančių gyventojų retorinį klausimą: "Jeigu prisidėsiu prie kaimyno balkono remonto, ar galėsiu čia užeiti parūkyti?"
S.Vaičikausko nuomone, civilinį kodeksą reikia keisti. Bendra namo gyventojų nuosavybe turėtų būti tik tie balkonai, į kuriuos įėjimai – iš laiptinės.

Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, savivaldybė neturi galimybės finansiškai paremti ir sutvarkyti privačius gyventojų balkonus. Tačiau gali reikalauti atsakomybės už namo nepriežiūrą iš jo administratoriaus. Ir net bausti šį pinigine bauda. Tiesa, ir tai sudėtinga, nes daugiabučių administratoriai dažnai turi pasiteisinimą, kad ne kartą kvietė gyventojų susirinkimus, bet nesurinko reikiamo kvorumas.

"Šis abejingumas susijęs ir su tuo, kad ne vieno būto savininkas išvykęs į užsienį, įleidęs į savo privačią valdą nuomininkus", – konstatavo savivaldybės atstovas.

Tiksinčios bombos

Savo bejėgiškumą bandant užkirsti kelią galimoms nelaimėms pripažino ir "Kauno centro būsto" direktorė.

Pasak J.Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės, per pastaruosius penkerius metus jų bendrovė bandė surengti per pusantro tūkstančio Centro daugiabučių gyventojų susirinkimų ar balsavimų raštu. Deja, vos 27 laikomi įvykusiais.

Dėl tokio gyventojų abejingumo pavyko suremontuoti tik dviejų namų balkonus, keturių – fasadus ir sutvarkyti aštuoniolika stogų. Tai tėra lašas – jūroje: vis dar pralaidūs vandeniui 79 Centro namų stogai, primenantys apie save po kiekvienos smarkesnės liūties. 36 namų fasadai stipriai aptrupėję – matyti atviri plytų plyšiai. Ir net dešimt Centro gyvenamųjų namų yra avarinės būklės – vieną dieną gali sugriūti. Kai kurie iš jų pripažinti negyvenamais dar 1999 m.

Šių tiksinčių bombų adresus "Kauno centro būsto" vadovė taip pat žino atmintinai: A.Mickevičiaus g. 42, Nemuno g. 26a. Jų perdangos supuvusios.

Paveldosaugininkai – ne baubai

Kita problemos, kurios įkaitais tampame mes visi, pusė – Centre esančių namų patenka į Kultūros vertybių paveldo zoną.

Tai didina jų remonto kainą, nes, tvarkant tokius namus, privalu išlaikyti pastato autentiškumą ir naudoti brangesnes medžiagas. Be to, jų remonto darbus gali vykdyti tik Kultūros vertybių paveldo zonoje dirbti galinčios atestuotos įmonės.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės Astos Naureckaitės teigimu, jeigu yra akivaizdi nelaimės grėsmė, jie gali duoti rašytinį pritarimą avarinei pastato būklei likviduoti ir be jokių ypatingų reikalavimų.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo S.Vaičikausko, yra ir būdų, kaip sumažinti finansinę tokių namų gyventojų naštą. "Administratorius turinčių daugiabučių gyventojai gali išsimokėti už atliktus darbus per dvejus metus", – pastebėjo savivaldybės atstovas.

Problemų kelia gruntas

Jau per 30 metų grunto poveikį statiniams tiriantis inžinierius geologas, "Kelprojekto" Tyrinėjimų skyriaus vadovas Saulius Gegieckas įsitikinęs, kad šių namų gyventojai nepajėgūs išspręsti aprašytų problemų – tam reikia specialios valstybinės programos, kurioje dalyvautų mokslininkai ir inžinieriai.

"XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje statyti Kauno centro pastatai – tokių pačių problemų, su kuriomis susiduria ir daugelis prie upių įsikūrusių Europos miestų, įkaitai. Tik, pavyzdžiui, Vilnius šią problemą išsprendė dar praėjusio amžiaus pabaigoje, Ryga – jau visu pajėgumu sprendžia", – dalijosi savo žiniomis S.Gegieckas, vardydamas geologiškai nepalankias sąlygas (senvagių gausa, šlaitų sandaros specifika) statyti statinius ir Nemuno slėnio bei Neries santakoje.

Anot inžinieriaus geologo, statant šiuos namus, niekas grunto netyrė. O paveldėtą problemą dar paaštrino karietas pakeitęs šiandienis transportas, kurio keliama vibracija taip pat prisideda prie ir taip geologiškai nepalankaus šios vietovės grunto judėjimo.

Tačiau, S.Gegiecko įsitikinimu, atlikus išsamią studiją, suklasifikavus visus statinius pagal avaringumo būklę ir parengus kiekvienam iš jų rekomendacijas, kaip šias problemas spręsti, akyse griūvantys pastatai stovėtų dar daug amžių.