Iš pradžių bendra šventė, o išsiskirsčius po klases – mini klasės valandėlės. Per ją – apie lūkesčius mokslo metams. „Juos išsikelsim kartu su mokiniais. Užsibrėšim akademinius tikslus, aptarsim naujus mokomuosius dalykus, pasikartosim bendras mokyklos kultūros taisykles“, – vardijo geografijos mokytojas, mokantis septynias kalbas, M. Norkevičius.
Užsienio kalbų žinias jis mokykloje pasitelkia ir į bendravimo su mokiniais procesą stengiasi įterpti kasmet, pradedant Rugsėjo 1-ąja. Tų kalbų, kurių mokiniai mokosi. „Tai padeda sugrįžti į mokyklos ritmą. Įpiname aptardami aktualijas“, – kalbėjo geografas, pridūręs, kad tai sutampa ir su mokyklos pasirinkta kryptimi – daugiakalbystės ugdymu.
Jis pats iš naujųjų mokslo metų tikisi, kad pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kad pavyks perduoti mokiniams tai, ką turi paruošęs, kad mokiniai perimtų pavyzdį ir pamatytų, jog mokykla atveria dideles galimybes.
„Mokslas – svarbu, bet mokykla – ne vien pamokos. Tai žymiai platesnis laukas pradedant socialinių kompetencijų tobulinimu ir pilietinių vertybių ugdymu. Atsiveria platus galimybių spektras, pažinimo kelias“, – sakė pedagogas.
Kaip vieną svarbiausių dalykų jis paminėjo tikslą atrasti kelią prie kiekvieno mokinio, kad pavyktų atskleisti kiekvienam mokiniui efektyviausią mokymosi būdą.
Jam pačiam mokykloje naujų mokslo metų pradžia asocijuodavosi su naujomis pažintimis, naujomis galimybėmis, naujais tikslais.
„Rugsėjo 1-oji svarbi ne tik simboline prasme, bet ir yra tam tikra žinutė sau pačiam tiek tada, kai buvau mokinys, tiek dabar, kai esu mokytojas, auklėtojas. Naujo etapo pradžia, nesvarbu, kad jau daug tų etapų praeita“, – teigė M. Norkevičius.
Prakalbus apie geografiją kaip apie discipliną, jis pabrėžė, kad tai labai platus mokslas, pradedant nuo pasaulio pažinimo per socialinę, gamtinę aplinką. „Tai mokslas, apimantis pasaulėžiūros formavimąsi, tai sritis, leidžianti su mokiniais plėsti įvairias jų kompetencijas, į ką dabar ir yra orientuotos atnaujintosios ugdymo programos. Nuo pažinimo ir tarpkultūrinės komunikacijos iki socialinių ir skaitmeninės kompetencijų formavimo. Geografija – tai dalykas, kuris gali būti lengvai integruojamas į kitas disciplinas ir atvirkščiai, ar tai būtų užsienio kalbos, ar kiti gamtos mokslai, ar menai. Geografija yra globalaus pasaulio kelrodis, leidžiantis suprasti, kaip orientuotis aplinkoje, vietovėje, kaip suprasti kitas šalis ir jų kultūrą, leidžiantis pajusti, kodėl svarbu mokėti užsienio kalbas. Tai ne tik valstybių ar jų sostinių pavadinimai, viršukalnės ar upės. Tai platus suvokimas, kaip orientuotis be skaitmeninių priemonių, žemėlapio ar kompaso“, – dėstė M. Norkevičius.
Mokiniams, jų tėveliams ir mokytojams jis palinkėtų daugiau pozityvumo žiūrint į ugdymo procesą. „Tai – pažinimo kelias. Jis nėra lengvas, tačiau visa tai, ką gauname mokykloje – kompetencijos, įgūdžiais, gebėjimai –, tikrai pravers. Sklandus darbas žiūrint į tai pozityviai bus sėkmės garantas, kad mokykla taps sėkmės pavyzdžiu, kai visos pusės – mokiniai, tėveliai, mokytojai, mokykla – siekia bendro tikslo – ir akademinių žinių, ir bendrųjų kompetencijų“, – kalbėjo mokytojas.
Naujausi komentarai