Lietuvos universiteto šimtmečio renginių startas – vienoje judriausių Kauno sankryžų

Šiemet sukanka šimtas metų, kai įkurtas Lietuvos universitetas, tapęs šiuolaikinių šalies aukštųjų mokyklų pradžia ir pagrindu. 2022-uosius metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos universitetų metais.

1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtame Lietuvos universitete pirmą kartą pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. 

Universitete veikė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, o 1925-1936 m. – Evangelikų teologijos fakultetas.

Iš šio universiteto išaugo Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai. Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie yra Lietuvos sporto universiteto ištakos, įsteigti vėliau.

J. Petronio nuotr.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis, renginio metu kalbėdamas apie Lietuvos universiteto įkūrimą, sakė, kad tai buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę ir tuometinei visuomenei, ir žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. 

„Lietuvos jaunimas visuomet troško aukštojo išsilavinimo, tačiau anuomet tai galėjo pasiekti tik vienetai. Džiugu, kad šiandien Lietuvos jaunimas turi ženkliai daugiau galimybių rinktis – skirtingų profilių universitetus, skirtingas studijų programas. Labai svarbus ir tarptautiškumo klausimas: šiandieninis aukštasis mokslas atveria kanalus keistis gerosiomis praktikomis, prieigomis, ištekliais, suteikia daug galimybių plėsti akiratį, megzti diplomatinius santykius. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis būdama viena iš labiausiai aukštąjį išsilavinimą suteikiančių šalių Europoje“, – teigė VDU rektorius.

Jis pridūrė, kad mokslas – pats svarbiausias žmonijos gyvenime. "Netgi ir šių dienų aktualijos tai įrodo. Jis gali išgelbėti mus nuo pandemijos. Tik mokslas ir atradimai. Norėčiau, kad ši šventė dar kartą primintų visiems, ypatingai jaunimui, kad be mokslo esame niekas, kad mokslas yra šviesa", – sakė J. Augutis.

Ši istorinė perspektyva svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei plačiąja prasme.

KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, Lietuvos universiteto įkūrimas buvo ne tik lietuviško aukštojo mokslo pradžia, daug prisidėjusia prie Kauno miesto plėtros, tačiau ir lėmė Lietuvos technologinę pažangą.

„Būtent tarpukariu pagreitį įgavo inžinerijos, matematikos, chemijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai bei jų taikymas pramonėje, ekonomikoje ir kasdienybėje. Ši istorinė perspektyva svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei plačiąja prasme“, – sakė E. Valatka, paminėjęs, kad be universitetų sunkiai įsivaizduojamas visuomenės vystymasis. „Universitetas – ne vien technologijos. Plačiąja prasme, tai yra kultūros ugdymas“, – teigė E. Valatka.  

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis, paklaustas, ką universitetai norėjo parodyti šia akcija užtveriant judrų Karaliaus Mindaugo prospektą, sankryžą su A. Mickevičiaus g., sakė, kad taip siekta atkreipti visuomenės dėmesį.  

„Didžiuojamės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės išsaugota ir jau šimtmetį puoselėjama mūsų universiteto idėja bei jos paveldėtojais ir tęsėjais. Tuometis beveik du dešimtmečius trukęs Lietuvos augimo kelias sudarė tvirtą pagrindą dabartiniam mūsų universitetui ir medicinos studijoms, kurios šiandien neatsilieka nuo naujausių pasaulinių tendencijų“, – teigė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.

J. Petronio nuotr.

Per du tarpukario dešimtmečius visose srityse buvo itin ryškus progresas, bet profesorius nesiėmė spėlioti, ko būtų pasiekęs Lietuvos universitetas, Kaunas, Lietuva, jeigu ne sovietinė okupacija, sustabdžiusi proveržį.  

Universitete taip pat dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskas ir kt. 

Žada daugybę renginių visuomenei

Lietuvos universiteto šimtmečio minėjimas truks visus metus. KTU, VDU ir LSMU akademinę ir plačiąją visuomenę pakvies, kaip planuoja, į daugybę kultūrinių ir mokslinių renginių: specialių paskaitų, konferencijų, parodų, koncertų, susitikimų ir t.t.

Vasario 16-ąją „Žalgirio“ arenoje šia proga rengiama iškilminga šventė.