Respublikinėje Kauno ligoninėje pacientei diagnozavus sudėtingą ir grėsmingą ligą Kauno klinikų medikai jos nepatvirtino ir grąžino ligonę atgal. Po paros moteris mirė.

Rengėsi kataraktos operacijai

Žvali, išmintinga, optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo nestokojusi kaunietė I.V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) rengėsi akių operacijai. Moteriai buvo diagnozuota katarakta. Ši liga gydoma tik chirurginiu būdu. Prieš operaciją reikėjo ištirti kraują, ir dėl to I.V. kreipėsi į savo šeimos gydytoją.

"Šeimos gydytoja sakė, kad kraujo tyrimai parodė uždegimą. Dėl to gydytoja paskyrė antibiotikų. Jų išgėrus po dviejų valandų mamai pradėjo skaudėti pilvą ir šoną. Bet mano mama buvo kantri, sakė, pagulėsiu, gal praeis tas skausmas", – pasakoja velionės dukra Rita B. (pavardė redakcijai žinoma).

Per naktį jos mamai nepagerėjo. Ankstų rytą Rita iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šios medikai suleido vaistų nuo skausmo ir išvežė ligonę į Respublikinę Kauno ligoninę.

"Čia mamai vėl buvo leidžiami vaistai nuo skausmo ir dar kažkokie, buvo padaryti tyrimai ir tada ją skubiai išvežė į Kauno klinikas. Man sakė, kad dėl pilvinės aortos atsisluoksniavimo", – pasakoja Rita.

Respublikinės Kauno ligoninės direktorė medicinai Vitalija Gresevičienė pakomentavo, kad pacientei I.V. buvo įtarta aortos disekacija.

"Disekacija – ūmi būklė, kai kraujas patenka tarp aortos sienelės sluoksnių. Tai gali sukelti jų atsiskyrimą ir plyšimą. Plyšus aortai, kraujavimo neįmanoma sustabdyti, ir ligonis miršta", –  itin sunkią ligą pakomentavo gydytoja V.Gresevičienė.

Pusė šios komplikacijos ištiktų ligonių nespėja pasiekti medikų.

Operuojama tik Kauno klinikose

Štai todėl, įtarę aortos disekaciją, Respublikinės Kauno ligoninės medikai pacientę skubiai išvežė į Kauno klinikas.

"Ši itin sudėtinga patologija gydoma tik trečio, aukščiausiojo, lygio ligoninėje", – pridūrė V.Gresevičienė.

Tačiau, pasakoja ligonės dukra Rita B., Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje praleidus nemažai laiko paaiškėjo, kad nėra reikalo ligonės guldyti į stacionarą.

"Gydytojas Viktoras Šliaužys man pasakė, kad pilvinės aortos atsisluoksniavimas nepavojingas, nes kažkoks patogiai užsirietęs kampas neleis kraujuoti. Kita gydytoja nežinau ką mano mamai darė, nes man nesuteikė jokios informacijos. Mane pasikvietusi slaugytoja pasakė, kad mamą grąžina atgal į Respublikinę Kauno ligoninę. Kai paklausiau, ar galiu pasikalbėti su gydytoja, man pasakė, kad ji išskubėjo pas sunkesnį ligonį", – medikų žodžius citavo Rita B. ir pridūrė, kad netrukus greitosios pagalbos automobiliu jos mama buvo nuvežta atgal, iš kur buvo atvežta.

Po paros I.V. mirė.

Dukra negali susitaikyti

"Manau, kad mano mamos sveikatos būklė nebuvo tinkamai įvertinta. Parvežus mamą iš Kauno klinikų gydytoja Elžbieta Rambynienė sakė, kad būklė stabili, nors, mano akimis, ji blogėjo", – su staigia brangiausio žmogaus – mamos netektimi Rita negali susitaikyti.

Moteris stebisi, kodėl tiek mažai dėmesio buvo skirta pavojingai ligai – aneurizmos disekacijai, nors ji ir buvo nustatyta.

Respublikinės Kauno ligoninės direktorė medicinai V.Gresevičienė tvirtino, kad pacientė skausmais nesiskundė, tačiau, anot mirusiosios dukters, jie buvo numalšinti vaistais.

Gydytojos Ingos Beinaravičienės įrašu medicininiuose dokumentuose teigiama, kad labai stipriu pilvo skausmu pacientė pasiskundė vakare, dešimtą valandą. Netrukus pradėjo trikti kvėpavimas, dingo pulsas. Gaivinimas, kuriame dalyvavo ir anesteziologė reanimatologė, buvo neefektyvus.

“Vertinant staigiai įvykusią klinikinę mirtį, susijusią su intensyviu pilvo skausmu, būklė vertinama kaip galbūt įvykęs aortos aneurizmos plyšimas", – teigiama Respublikinės Kauno ligoninės dokumentuose, kuriuos pasirašė gydytoja gastroenterologė E.Rambynienė ir Vidaus ligų skyriaus vedėjas Gintaras Kramilius.

Aortos aneurizmos plyšimas pripažintas I.V. mirties priežastimi. Tai patvirtino pomirtinio patologoanatominio tyrimo rezultatai.

Nusprendė grąžinti atgal

"Mūsų ligoninės diagnostai kvalifikuotai atliko savo darbą. Laboratoriniais kraujo, vidaus organų tyrimais ultragarsu jie įtarė dabar jau mirusios pacientės ligą – aortos disekaciją, tačiau kolegos iš Kauno klinikų tai paneigė", – apgailestauja gydytoja V.Gresevičienė.

Kauno klinikų gydytojas V.Šliaužys, Skubios pagalbos skyriuje konsultavęs I.V., nusprendė, kad jai reikalingas simptomatinis gydymas antrojo lygio ligoninėje pagal gyvenamąją vietą.

"Pacientei yra aortos aneurizma be plyšimo požymių. Dėl sunkios gretutinės onkologinės būklės pacientės operacinis gydymas yra labai rizikingas. Ligonė bus operuojama tik esant plyšimui – pagal gyvybines indikacijas", – parašė gydytojas V.Šliaužys.

Plyšusios aortos operacijos Kaune atliekamos Klinikose. Kodėl pacientė buvo išsiųsta iš jų? Nejaugi tikrai todėl, kad ji buvo garbaus amžiaus bei sirgo dar ir kitomis ligomis? Mamos netekusi moteris svarsto, ar ji padarė viską, ką galėjo, kodėl Kauno klinikinės ligoninės medikai negalėjo jos mamos grąžinti atgal į Kauno klinikas.

Aorta yra pati stambiausia organizmo arterija, prasidedanti kairiajame širdies skilvelyje, pereinanti į vainikines širdies arterijas, besidalijanti į tris dalis ir pasibaigianti klubų arterijose. "Tai labai svarbus organas", – sako Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras Linas Velička.

– Vadinasi, tokio svarbaus organo, kaip aorta, ligos yra pavojingos ir viena tokių – aortos disekacija?

– Aortos disekacija arba atsisluoksniavimas – labai pavojinga patologija. Yra dvi pagrindinės aortos ligos. Tai aortos aneurizma – patologinis aortos spindžio išsiplėtimas ir aortos disekacija, kai aorta gali būti normalaus spindžio, bet įplyšta ar sutrūkinėja jos vidinis sluoksnis.

– Dėl kokių priežasčių tai atsitinka?

– Šios patologijos priežastys gali būti įgimtos, pavyzdžiui, genetinės ligos. Bet gali būti ir įgytos dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio, aterosklerozės, kai, plyšus aterosklerotinei plokštelei, sutrūkinėja visi aneurizmos sluoksniai. Tai gali atsitikti ir dėl traumų, patirtų krintant iš didelio aukščio ar eismo įvykiuose.

– Pažeidimas gali išsivystyti bet kurioje aortos dalyje?

– Disekacija gali įvykti tiek krūtinėje, tiek pilve ar kartu ir vienur, ir kitur, bet kurioje dalyje. Dažniausiai įplyšta stambioji kraujagyslė.

– Kokiais būdais tai diagnozuojama?

– Labai stiprus staigus skausmas yra pagrindinis aortos disekacijos požymis. Daug kas priklauso nuo to, kaip plačiai aorta plyšta ir kokią jos dalį plyšimas apima. Jo vieta gali lemti ūmų širdies nepakankamumą. Jei staiga plyšta visi sluoksniai, prasideda ūmus kraujavimas.

Aortos disekacija gali sukelti ir organų išemiją, todėl į šią patologiją būtina reaguoti skubiai. Suplyšusiomis aortos atplaišomis gali užsidaryti kraujagyslės, kurios maitina inkstus, žarnyną, pilvo organus. Pagal vieną simptomą aortos disekacijos ar plyšimo diagnozuoti negalima, todėl bet kokio staigaus skausmo krūtinėje arba pilve priežastys turi būti profesionaliai ištirtos.

– Tai atliekama trečiojo lygio gydymo įstaigose?

– Kadangi aortos ligos yra labai sudėtingos, jos gydomos tik pavieniuose mūsų šalies centruose, daugiaprofilinėse ligoninėse. Pagalbai teikti reikalingi daugybės sričių specialistai: kardiochirurgai, kraujagyslių ir rentgeno intervenciniai chirurgai, nefrologai.

– Gydoma operaciniu būdu?

– Taikomi chirurginio gydymo metodai, kai atliekamos atviros operacijos, taip pat galimas mini invazinis gydymas arba stentavimas rentgeno kontrolėje. Gali būti taikomas ir konservatyvus gydymas. Visa tai priklauso nuo aortos disekacijos masto.