Ligoninės vadovas apie izoliuotus uzbekus: kad serga patikėjo ne visi

Emocijų buvo

Septyniolika uzbekų palikę šeimas į Kauną atvyko dirbti vairuotojais, tačiau nustačius koronavirusą, jie izoliuoti nuo pasaulio. Į Abromiškes jie buvo atvežti ir uždaryti antradienio vakarą. Pasipylė skundai, kad jų nelanko jokie specialistai, jie negydomi.

Atskirti nuo pasaulio kai kurie jų supanikavo, garsiai planavo, kad neliks tarp keturių sienų. Bent vienas atvirai dėstė nemanąs, kad apskritai kuo nors serga.

„Pirmą vakarą emocijų buvo“, – neslėpė Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba.

Vitalijus Glamba/Vilmanto Raupelio nuotr.

Izoliuotiems vyrams nustatyta lengva koronaviruso forma. Vieni jaučia šiokius tokius infekcijos simptomus, kiti jaučiasi visiškai sveiki.

„Į įstaigą jie atvyko izoliacijai, ne gydymui. Jiems yra paskirtas šeimos gydytojas, kuris su jais bendrauja nuotoliniu būdu. Mūsų darbuotojai su jais neturi tiesioginio kontakto. Prireikus bendrauja nuotoliniu būdu“, – pasakojo ligoninės direktorius V.Glamba.

Anot jo, situacija šiuo metu pakankamai rami, nors vienu metu buvo neatmetama, kad prireiks policijos pagalbos. „Tik ką su uzbekais kalbėjausi. Aprimo ir problemų kėlęs asmuo. Tik vienas toks ir buvo. Klausimus kėlė“, – sakė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad jeigu žmogus netiki, kad du kart du yra keturi, jį sunku tuo įtikinti.

Pirmą vakarą emocijų buvo.

Izoliavo nieko nepaaiškinę?

Direktorius svarstė, kad iš Kauno staiga surinktiems, atvežtiems ir uždarytiems uzbekams nerimo sukėlė nežinomybė ir informacijos trūkumas.

„Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti. Mūsų darbas buvo tuos dalykus jiems išaiškinti, kur jie yra, ką jie veikia, koks yra jų izoliacijos tikslas“, – pasakojo V.Glamba.

Jis pridūrė, kad iš vakarykščio pokalbio absoliuti dauguma uzbekų suvokė, kodėl jie yra izoliuoti. „Gal tas vienas dar abejojantis“, – sakė ligoninės vadovas.

Apmaudą uzbekams sukėlė ir sujaukti jų planai užsidirbti, maža to, apribota laisvė, tvyranti visiška nežinomybė, kiek jie bus uždaryti.

Pasiteiravome, kas buvo siunčiamas raminti uzbekų. Pats vadovas ėjo? „Ne. Yra pas mus darbuotoja, kurios darbas yra bendrauti. Ji tą darbą dirba ne pirmą mėnesį ir puikiai su tuo tvarkosi. Suteikė pakankamai daug informacijos, pakankamai pagalbos. Atrodo, kad viskas šiuo metu yra tvarkoje“, – teigė V. Glamba.

Pastatas aptvertas

Korpuse, kuriame izoliuoti uzbekai, apgyvendinti tik jie. Pastatas aptvertas, išėjimas iš jo teritorijos draudžiamas.

Abromiškių reabilitacijos ligoninė numatyta kaip vieta izoliacijai koronavirusu užsikrėtusių asmenų iš visos Lietuvos. Tokių paslaugų prireikė ne tik uzbekams, bet ir keturiems lietuviams. Jie įkurdinti atskirame korpuse, kuris taip pat atitvertas nuo pasaulio.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Izoliuojamiesiems parūpinti kambariai, tam tikras laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Kambariuose žmonės gyvena po du. Sergantieji gali pasivaikščioti lauke, tačiau nuo savo pastatų gali nutolti gana nedaug.

„Bet yra televizija, internetas, stalo žaidimai. Žmonės turės prisitaikyti prie tų sąlygų“, – teigė V. Glamba. Maistas jiems gaminamas ligoninės virtuvėje. Jis yra pristatomas laikantis visų karantino taisyklių, tai yra, naudojami vienkartiniai indai, atskira utilizavimo procedūra. „Maistas prinešamas prie ribos, paliekamas, atsitraukiama ir tada jie ateina ir pasiima“, – pasakojo ligoninės direktorius.

Uzbekams pritaikytas meniu, nes jie nevalgo kiaulienos. Įstaigos vadovas sakė, kad kiti, dėl reabilitacijos paslaugų, ligoninėje gyvenantys pacientai yra visiškai saugūs.

„Jie yra saugesni nei visi kiti gyventojai. Čia saugiau nei užėjus į parduotuvę, kurioje nežinai, kokius žmones gali sutikti. Darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl Covid-19“, – dėstė pašnekovas. Iš viso šiuo metu ši ligoninė izoliacijai galėtų priimti apie 50 asmenų.