Akylas kaunietis prieš keletą dienų užfiksavo, kaip griaunamas legendinis "Kauko" restoranas, stūksojęs ypatingoje F.Vizbaro pilaitės vietoje. Kol kas nežinia, ar planai šioje vietoje pastatyti gyvenamuosius namus bus įgyvendinti.

Nufilmavo griūtį

"Sekmadienį ėjau apžiūrėti vienos parodos ir išgirdau keistus garsus. Pakėlęs galvą atkreipiau dėmesį, kad lyg kažko trūksta – juk pastato bokštas būdavo matomas. Užlipęs laiptais pamačiau, kad vyrai darbuojasi. Pro tvoros plyšį užfiksavau, kaip griūva paskutinis bokštas. Toks liūdnas humoras", – įspūdžiais dalijosi menininkas Gintautas Velykis, griovimo darbus užfiksavęs ir nuotraukose, ir vaizdo įraše.

Menininkas pastebėjo, kad šio išskirtinio statinio grožis ir didybė jau buvo likę tik žmonių atmintyje, o saugoti, jo manymu, jau nelabai buvo ką. "Tai jau buvo pūlinys. Net valkatos ten nebegyveno", – liūdnai šyptelėjo G.Velykis. "Kauno diena" įsitikino, kad griovimo darbai tęsiami ir šią savaitę.

Apie tai, kad šį apleistą pastatą reikėtų griauti, prabilta dar 2012 m., kai jo savininkų iniciatyva buvo surengtas architektūrinis konkursas ir pasiūlyta šioje unikalioje vietoje statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.

Tuo pasipiktinę architektai Rimvydas Jurgis Palys ir Robertas Čerškus kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vadovybę, reikalaudami kuo skubiau teisiškai apsaugoti bei kaip įmanoma tiksliau atstatyti pirminį kolegos F.Vizbaro suprojektuotą pastatą.

"Nauja šalia pilaitės derintina architektūra turėtų būti neaukšta ir neužgožianti šio svarbaus Kauno miesto paminklo", – viešai tada skelbė architektai.

Nors laikyta, kad F.Vizbaro vila, sovietmečiu virtusi legendiniu "Kauko" restoranu, yra vienas svarbiausių Kauno miesto kultūrinių simbolių, charakteringas miestovaizdžio ir atminties ženklas, deja, Kauno architektų raginimų, kad būtina išsaugoti šį pastatą ateities kartoms kaip ir to paties architekto projektuotą Kauno Centrinį paštą, "Pažangos" rūmus, Ateitininkų sąjungos Centro valdybos pastatą, niekas neišgirdo.

Išdygs nuosavi namai?

Pradėjus aiškintis, kas vis dėlto nusprendė, kad pastatą unikalioje vietoje reikia nugriauti, galų surasti taip ir nepavyko.

"Mes jokių sprendimų nepriiminėjome. Kas priėmė? Gal savininkas. Negaliu nieko komentuoti, nes nežinau", – tikino savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jis sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad griovimo darbams reikėjo gauti leidimą. "Jei tai paveldo teritorija, leidimai lyg ir turėjo būti, bet mes neturime jokių įrašų", – svarstė vedėjas.

N.Valatkevičius taip prisiminė apie 2012 m. vykusį architektūrinį konkursą ir siūlymus nugriauto legendinio pastato vietoje statyti daugiabučius.

"Konkurse ši idėja lyg ir neprigijo. Pastaruoju metu girdėjau apie tai, kad ten turėtų iškilti trys nuosavi gyvenamieji namai. Matyt, savininkai sumažino apetitą, bet ten buvo tik projektiniai pasiūlymai, eskizai. Šiaip nuo 2012 m. ketverius metus buvo tylu", – kalbėjo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas. Jis tik užsiminė, kad 2010 m. buvo išduoti leidimai griauti šalia esančius pastatus.

Leidimų neišdavė

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriui vadovaujantis Saulius Rimas tikino, kad jo skyrius jokių leidimų neišdavė. "Kaip supratau iš N.Valatkevičiaus, šiuo atveju griauti leidžiantis dokumentas nėra privalomas ir turbūt viskas vyksta teisėtai", – spėjo vedėjas.

Anot jo, specialiajame plane statiniai pažymėti kaip žemiausios kategorijos, o tokius galima griauti.

S.Rimas pabrėžė, kad pastatas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. "Dėl to virė aistros, buvo daug diskusijų, daug kartų svarstyta dėl šito pastato įrašymo į registrą ir jo galimo atstatymo, tačiau nugalėjo ta pusė, kuri sakė, kad šio pastato vertingosios savybės jau yra seniai sunaikintos ir prarastos, o autentiškos materijos ne kas ir likę, kai F.Vizbaro pilaitė buvo pertvarkyta į restoraną", – aiškino S.Rimas.

Apie planus, kas gali iškilti griuvėsių vietoje, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino negalįs nieko pasakyti. "Bet kokiu atveju ši teritorija patenka į mūsų savivaldybės saugoma paskelbtą teritoriją – Žaliakalnio draustinį, o statyba šioje teritorijoje reglamentuojama. Statytojai turės gauti mūsų skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nauji statiniai turės darniai įsilieti į aplinką ir neužgožti vertingų autentiškų statinių", – dėstė S.Rimas.

Nerado, ką saugoti

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus sakė pats išvaikščiojęs apleistas buvusio "Kauko" restorano patalpas.

"Kur pakrapštai, visur matyti tipinės sovietmečio raudonos kiauros plytos. Visiškas muliažas. Dėl to ir nebuvo šis pastatas traukiamas į paveldo objektų registrą. Saugoti reikia tai, kas tikrai vertinga", – įsitikinęs S.Stoškus.

Paklaustas apie tai, kas gali išdygti ant Žaliakalnio šlaito, S.Stoškus buvo nusiteikęs optimistiškai. "Tikėkimės kultūringos architektūros. Gaila tos F.Vizbaro pilaitės, bet ji numirė ne dabar, o gerokai anksčiau – sovietmečiu", – įsitikinęs paveldo specialistas. Jis tik užsiminė, kad tą vietą būtų galima įamžinti naujų statinių fasade.

Kaltina neišprusimą

Ne kartą už išskirtinio Kauno pastato išsaugojimą pasisakęs architektas R.J.Palys ir dabar mano, kad pasielgta netinkamai.

"Tai yra kultūrinio sluoksnio naikinimas. Kiekviena maža ar didelė tauta, jų galingi miestai, kaip Roma ar Paryžius, arba maži miesteliai turi savo istorijos sluoksnių ir atmintinus ženklus, vadinamus semantiniais ženklais. Save gerbiantis kraštas tikrai neturėtų taip daryti. F.Vizbaro pilaitės atveju visiškai nesvarbu net ir jos architektūrinė vertė. Svarbiausia, kad tai buvo atmintinis ženklas", – pabrėžė R.J.Palys.

Anot jo, visi kauniečiai šį pastatą žinojo, nes tai, architekto manymu, buvo kaip geodezinis stulpas, kaip kryžkelės ženklas. "Sakydavo: kur susitinkam? A, prie Vizbaro pilaitės. Kur gyveni? Po Vizbaro pilaite. Kaip kelrodis, kaip simbolis. Kaip miesto rotušė, geležinkelio tiltas ar stotis. F.Vizbaro pilaitė buvo tapusi kauniečių žodyno dalimi. Jau vien tai yra didžiausia vertė", – vardijo R.J.Palys.

Jo nuomone, F.Vizbaro suprojektuoto išskirtinės architektūros pastato frontonas buvo išlikęs iki šiol, o sovietmečiu iš pilaitės padarytas "Kauko" restoranas taip pat buvo tam tikras to laikotarpio ženklas. "Tai buvo ir prestižo reikalas, nes papulti į "Kauką" nebuvo taip lengva. Tai irgi yra miesto istorijos dalis, kaip koks Mulen Ružas Paryžiuje. Negalime gyventi taip, kad viskas keičiasi ir nieko tikro nebelieka. Tai parodo gan žemą mūsų kultūrinį išprusimą", – tiesmukai rėžė architektas.

Jis tikino nenorintis kaltinti niekuo dėtų žmonių, tačiau karčios kritikos negailėjo tiems, nuo kurių tiesiogiai priklauso vienokie ar kitokie sprendimai, susiję su tokių miestui svarbių ženklų išsaugojimu ar sunaikinimu. "Mes, kurie prie to prisiliečiame, esame atsakingi. Jeigu architektai, užsakovai, savivaldybės žmonės, kurie tuos patvirtinimus atlieka, kultūros paveldo saugotojai turėtų gana aukštą kultūros lygį ir išprusimą, atsakomybę, plačias pažiūras, tokie dalykai neįvyktų", – įsitikinęs R.J.Palys.

Anot jo, nebuvo ir nėra jokių kliūčių šį unikalų Žaliakalnio pastatą atstatyti, nes, jo teigimu, yra iki smulkmenų išlikę visi statinio matavimų aprašymai ir brėžiniai. "Valdovų rūmai, Trakų pilis, Perkūno namo laiptai buvo sufantazuoti iš nieko, ir tai buvo galima padaryti. O čia visi išmatavimai likę, ir galima viską atkurti. Mes buvome pasiūlę visą frontoną – rotondą, kolonadą – palikti kaip skulptūrą, o už to – daryk, ką nori moderniai. Taip darome pasaulyje, bet pritrūko to kultūrinio išprusimo", – apgailestavo profesorius.

Liūdna istorija

Kauno inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro (1880–1966) suprojektuotas jo privatus gyvenamasis namas, vadinamas F.Vizbaro vila arba pilaite, pastatytas 1923 m. ir išgyveno ne vieną metamorfozę.

Kai pastatas iškilo, šalia dar nebuvo įrengti akmeniniai "Kauko" laiptai.

Ankstyvu sovietmečiu unikalus pastatas paverstas komunaliniais butais, o vėliau buvo apleistas, kol 1981 m. F.Vizbaro pilaitė pagal architekto A.Sprindžio projektą buvo rekonstruota į tuo metu žinomą "Kauko" restoraną, išlaikant pagrindinius pastato tūrius ir dalį išorės architektonikos. Restoranas su viena įspūdingiausių miesto panoramų ir originalia architektūra buvo mėgstamas ir paprastų kauniečių, ir svarbių to laikotarpio asmenų.

Nepriklausomos Lietuvos laikais dar šiek tiek veikęs restoranas buvo privatizuotas, o galiausiai – apleistas, nuniokotas, pradėjo griūti. Nors dar 2002 m. būta planų buvusį restoraną paversti restoranu su viešbučiu, pastatas permainų nesulaukė ir pasigirdo siūlymų visiškai jį nugriauti, o jo vietoje statyti daugiabučius. Tokie siūlymai atsirado paskelbus architektūrinį konkursą 2012 m.