Padorios erdvės nėra

„Europos kultūros sostinės metai baigėsi, bet padorios tarptautinių parodų, šokio spektaklių standartus atitinkančios erdvės mieste vis dar nėra“, – teigė A. Žalpys. Šiuo skauduliu jis pasidalijo Nacionaliniame Kauno dramos teatro surengtame kultūros forume „Kaunas 2022 patirtys. O kas toliau?“.

„2022 m. mums buvo geri, puikūs, bet kartu ir sudėtingi. Paminėjome 25 metų veiklos jubiliejų, Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, to labai laukėme. Nuskambėjome garsiai – nežinau, ar Kauną dar kada aplankys tiek žurnalistų, televizijų atstovų. Ar bus tiek reportažų apie projektus ir patį Kauną, kiek buvo per projekto „Kaunas 2022“ laikotarpį“, – pastebėjo A. Žalpys ir užsiminė, kad prie M. Abramovič parodos Kaune idėjos dirbti buvo pradėta prieš trejus metus.

Pasak jo, lankytojai tikriausiai nepastebėjo, bet organizatoriai susidūrė su daugybe neplanuotų iššūkių, „privedusių kartais iki stresinių situacijų“.

Skaudulių likę iki šiol, o situacija nesikeičia. „Kauno meno lauke daugiau kalbu apie vizualųjį šiuolaikinį meną – problemos tik auga. Jei niekas nesikeis, bijau, kad nesusidorosime ir turėsime grįžti prie ramesnio gyvenimo, kurio visi nelabai nori“, – apgailestavo vadovas.

Pirmiausia išryškėjo, anot jo, energijos, iniciatyvų ir norų trūkumas iš pačių menininkų pusės. „Stengiamės dirbti su kauniečiais menininkais. Jų entuziazmas, norai, siekiai nuvylė. Buvo daug diskusijų, visko. Pagrindinė jų mintis buvo, kad kažkas paims juos, atves už rankos, surengs jų darbų parodas. Privažiuos labai daug užsieniečių. Tačiau iniciatyvos, kad darykime kažką kartu, nebuvo. Tai ir buvo viena iš problemų. Negaliu pasakyti, kad viskas keičiasi į geresnę pusę“, – pareiškė A. Žalpys.

Išalkę žiūrovai

Be M. Abramovič parodos „Būties atmintis“, galerija „Meno parkas“ įgyvendino dar vieną partnerystės projektą, apėmusį penkias parodas. Per jas pristatyti menininkai, kurių darbai eksponuojami garsiausiuose pasaulio muziejuose.

Maloniai nuteikęs atradimas – lankytojų aktyvumas. Jis parodė, kad tokių renginių Kaunui ir Lietuvai labai reikia.

„Bent mūsų auditorija išaugo neįsivaizduojamu skaičiumi“, – sakė A. Žalpys. Galerija „Meno parkas“ ir šiandien sulaukia daugybės naujų lankytojų. Iššūkis – išlaikyti juos. Ką jiems pasiūlyti – juk kartelė užkelta labai aukštai?

Į programą „Kaunas 2022“ galerija įsiliejo pristatydama didžiulę Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Deimanto Narkevičiaus parodą kitoje Europos kultūros sostinėje – Eše prie Alzeto, Liuksemburge.

„Šioje parodoje apsilankė daugybė Liuksemburgo politikų. To labai pasigedau Kaune. Galiu atsakingai pareikšti – ypač pasigedau dėmesio didiesiems renginiams iš Kauno politikų. Žinote, kai atvažiuoja žurnalistai iš prestižinių leidinių ir negali pasiūlyti nė vieno politiko, kuris galėtų su jais pabendrauti, šiek tiek liūdnoka“, – pastebėjo A. Žalpys ir pridūrė, kad „Meno parko“ kolektyvą sudaro vos penki žmonės.

Lemtingas patikrinimas

2021 m. rugsėjį dėl M. Abramovič parodos jau buvo viskas suderinta. Liko tik sustyguoti paskutines detales. Į Kauną gyvai pasižiūrėti, kur vyks paroda, atvyko M. Abramovič instituto direktorius Giuliano Argenziano.

„Derėdamiesi dėl parodos visą laiką komunikavome, kad paroda vyks Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje. Ar kas nors gali skambėti solidžiau? Tikriausiai ne. Atvažiavome į K. Donelaičio gatvę. Išlipome iš automobilio. Direktorius klausia: šitas pastatas? Čia ką – vienas iš nacionalinio muziejaus pastatų? Sakau, žinote, čia tokia situacija… Jau nekalbu apie tai, kad aplink šiukšlės neaprinktos, plytelės išsikraipiusios, išsilaksčiusios. Kalbu, kaip atrodo pastatas, – pasakojo A. Žalpys. – Kai pavaikščiojome po galeriją, atsisuko ir pasitikslino: tai jūs čia norite rengti M. Abramovič parodą?“.

A. Abramovič atstovas pavaikštinėjęs sudarė ilgiausią sąrašą, ką galerijoje „reikia pakeisti, sutvarkyti, nuimti, jau nekalbant apie kabančius laidus, išgriuvusias duris. Apie tualetus išvis nėra ką kalbėti. Kaip atrodo sienos, koks yra apšvietimas“.

„Visą tą skaudulį baigėme tuo, kad pasakiau: mes viską čia pakeisime. Ir pakeitėme. Nors tam nebuvo numatyta jokių lėšų ir laiko. Reikia dėkoti Kauno verslininkams, kurie suprato šią situaciją. Buvo vežamos medžiagos, darbininkai dirbo dieną naktį“, – įtemptą laikotarpį prisiminė kaunietis.

Situacija atgrasė

Po projekto „Kaunas 2022“ A. Žalpys su komanda sulaukė tikrai įdomių pasiūlymų. Būtų galima toliau garsinti Kauną rengiant garsių menininkų parodas, bet kol kas viso to tenka atsisakyti. „Kol nebus bent normalių sąlygų, kur tai galėtume daryti, nematau perspektyvos augti šioje srityje. Viskas nugyventa daugiau, nei įmanoma. Ne viskas priklauso nuo to, kad trūksta pinigų, kad per mažas finansavimas ar mažai dėmesio“, – pastebėjo A. Žalpys.

Jis minėjo, kad kilo daug nepasitenkinimo, kai į parodos atidarymą Kauno paveikslų galerijoje dėl mažos erdvės tilpo labai nedaug žmonių. Kodėl pasirinko parodą organizuoti čia? Tai buvo geriausias variantas.

„Dėkoju savo protui, kad jis mane laiku apšvietė. Buvau prisikasęs prie to, kad Kaune galėtų įvykti Europos meno bienalė „Manifesta“. Po pernykščių patirčių, jeigu niekas nesikeis, nenorėčiau jos organizuoti“, – neslėpė A. Žalpys.

Spektras: projekto „Kaunas 2022“ aptarime netrūko ir plojimų, ir aštrių klausimų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Nepaisant didelės euforijos, didelio darbo, pasiekimų, projektai išryškino ir kitų trūkumų. „M. Abramovič skrido iš Niujorko. Nenoriu pasakoti, kokia jai buvo įspūdinga kelionė į Lietuvą“, – nepatogų susisiekimą su mūsų šalimi turėjo galvoje galerijos vadovas.

Neturi kur dėtis

A. Žalpys priminė, kad ir vienas didžiausių šiuolaikinio meno festivalių Baltijos regione „Kauno bienalė“ vis blaškosi po įvairias erdves.

Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė apie pasirodymams, parodoms tinkamų patalpų trūkumą Kaune jau seniai skalambija. Ji klausė, kodėl, turint tokį dėmesį ir finansavimą, rengiantis projektui „Kaunas 2022“ nebuvo galvota apie specialių erdvių statymą.

Prašymą Kaune pastatyti scenos ir vizualiesiems menams skirtus rūmus savivalda atmetė. Šią spragą, kaip teigiama, užpildys M. K. Čiurlionio kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai, bet jų laukiama jau daugiau kaip dešimtmetį.

Atvažiavome į K. Donelaičio gatvę. Išlipome iš automobilio. Direktorius klausia: šitas pastatas? Čia ką – vienas iš nacionalinio muziejaus pastatų?

„Visi svaigstame apie koncertų salę, kuri kažkada bus arba nebus. Bet kūrėjai dabar turi eksponuoti savo darbus, dabar turi rodyti tai, ką yra sukūrę. Spektaklius, projektus. Naujas baseinas atidarytas, sportas, stadionas ir visa kita, bet nė vieno kultūrinio objekto. „Romuva“ nei kinui, nei teatrui tinka. Nežinau, kas dėlto kaltas“, – kalbėjo B. Letukaitė.

Kada bus rūmai?

Forumą vainikavusioje diskusijoje dalyvavęs Kauno vicemeras Mantas Jurgutis vardijo, kad Kaunas pasiruošęs ir bus tęsiamos kultūrinės iniciatyvos, festivaliai, užgimę Europos sostinės metais.

Kaip dėl patalpų? „Visada gerai yra kalbėti, kaip gali būti idealu. Pavyzdžiui, galima diskutuoti, ar M. K. Čiurlionio koncertų salės reikia miestui, Respublikai ar Baltijos šalims. Tai gali būti atskira tema. Taip pat galime diskutuoti, ar M. Žilinsko dailės galerija yra gera, ar bloga, ką reikia keisti. Galima diskutuoti, ar „Romuvos“ kino teatras yra gerai renovuotas, ar ne. Reikėjo keisti jo funkciją ar ne. Kai dirbi, visada randi klausimų diskusijai“, – pastebėjo M. Jurgutis.

Jis skaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus į kultūros infrastrukūrą buvo investuota labai daug.

„Renovuotas Kultūros centras, kino teatras „Romuva“. Valstybė investavo į teatrus. Kultūros centras „Girstutis“ rekonstruotas su ES pagalba. Pirma, turime apsikuopti savo namuose, kad galėtume statyti kitus namus. Nekalbu apie paveldą, tarpukario architektūrą, kuri irgi yra miesto kultūros dalis. Kai susitvarkome tuos dalykus, kuriuos turėjome gal anksčiau susitvarkyti, ir galime kalbėti, kas toliau. Ir kultūros sostinė neatsirado iš karto. Tas pats ir dėl infrastruktūros. Susitvarko dvasiniai poreikiai, tada diskutuojama apie kitus projektus. Jeigu kažkas turi įžvalgų, ką dar mieste galima padaryti, kad būtų geriau, ir ne dėl to, kad man reikia, o miestui, šaliai, mielai išklausysime ir esame pasirengę diskutuoti, kaip tai išspręsti ir ar galima tai išspręsti“, – komentavo vicemeras.

Nauda – pokytis

Kultūros viceministras, buvęs ilgametis Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas, svarstydamas, kaip išlaikyti pernai, Europos kultūros sostinės metais, pasiektą lygmenį, samprotavo, kad per pasiruošimo projektui „Kaunas 2022“ laikotarpį investuotų didžiulių lėšų grįžtamoji galia – sunkiai apčiuopiama.

„Nauda – ne tik pritraukti lankytojų, dalyvių srautai, partnerių skaičius. Yra ir pokytis. Mentalinis, atmosferos, žmonių poreikių pokytis, kurio niekaip neišmatuosi arba galima išmatuoti tik prabėgus tam tikram laikotarpiui. Tie procesai, kurie čia užgimė, sustiprino, papildė kultūrinį gyvenimą, neišsiunčiami raketa į kitą planetą. Jie lieka čia. Daugybė dalykų tarpusavyje konkuruos. Dalis išsikvėps, dalis įgaus kitokių pavidalų“, – teigė A. Vilčinskas ir pridūrė, kad geriausias patirtis pasiima, ją pritaikys ir kitos savivaldybės.

„Mes vis dar auginame verslo pasitikėjimą vienais ar kitais kūrybininkais, jų projektais. Auginame ir visuomenės pasitikėjimą. Ji irgi kelia klausimą, turi teisėtus lūkesčius kultūros, meno bendruomenei, ką ši mainais duoda už gautą finansavimą“, – pastebėjo A. Vilčinskas.

Remontavo muziejus?

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė „Kauno dienai“ teigė, kad Kauno dailės galerija nebuvo kapitališkai remontuota nuo jos pastatymo 1978 m.

D. Kamarauskienė nurodė, kad, „ruošiantis projekto „Kaunas 2022“ parodoms, muziejaus lėšomis buvo atlikti būtini remonto darbai: renovuotas apšvietimas lauko terasoje, sutvarkytas muziejaus patalpų apšvietimas, pakeista dalis langų, atlikti lankytojų aptarnavimo zonos (parduotuvės, kasos, holo) pertvarkymo darbai. Jokių privačių lėšų šiems darbams nebuvo naudojama“.

Vadovė neslėpė, kad „galerijai reikia kapitalinio remonto, susijusio su šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo darbais, fasadų perdažymo, apšiltinimo darbais“.

Šiuo metu muziejus vykdo keturis investicinius projektus, kituose padaliniuose planuoja tik iš dalies atlikti reguliarųjį palaikomąjį kosmetinį remontą.