„Turbūt neįmanoma šių metų vertinti atsiejus nuo pasaulinių tendencijų, t. y. po truputį išsikvepiant COVID-19 pandemijai, prasidėjusio karo Ukrainoje ir krizių sąlygojamo neapibrėžtumo ir energijos kainų augimo nulemtos infliacijos. Kita vertus, tai jokiu būdu nesumenkina Kauno apygardos teismo komandos pastangų kovojant su iššūkiais, su kuriais susiduriame kasdienėje veikloje, t. y. esant dideliam darbo krūviui ir itin ribotam finansavimui, užtikrinti aukštą teismo veiklos kokybę. Pasinaudodamas proga noriu visiems už jas padėkoti“, – sakė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismas kartu su Vilniaus apygardos teismu yra tarp didžiausią darbo krūvį turinčių apygardos teismų. Šių metų statistiniai duomenys bus susisteminti sausį, tačiau bylų skaičius išlieka stabiliai didelis, kiekvienam teisėjui, tiek individualiai, tiek kolegijose, nagrinėjant bylas tenka apie 250 bylų per metus arba vidutiniškai po bylą kiekvieną darbo dieną.

„Mes turime 43 teisėjų etatus, bet dar niekada jie nebuvo visi užpildyti. Nuolatinis trūkumas lemia didesnį krūvį dirbantiesiems, tiek teisėjams, tiek jų komandų nariams“, – kasdienybės grimasas minėjo teismo pirmininkas. Pagrindiniai įtampų šaltiniai visuose teismuose, ne išimtis ir Kauno apygardos teismas, anot M. Bartninko, yra finansavimas ir darbo užmokestis. Mažas visiems – teisėjams, valstybės tarnautojams, tiek dirbantiems teismuose pagal darbo sutartis.

„Reakcijos į tai kartais būna tokios, kad tiesiog nusprendžiama palikti teismų sistemą. Užpildyti laisvas vietas, kurios mums leistų sureguliuoti darbo krūvį, tampa vis sudėtingiau. Su papildomomis įtampomis susiję ir tai, kad tie, kurie kantriausi ir nusprendė palaukti rengiamos valstybės tarnybos reformos, į kurią įeina ir darbo užmokesčio teismuose klausimai, turėjo vilties, kad nuo sausio 1 d. šie klausimai bus išspręsti. Tačiau šis lūkestis subliuško preliminarią reformos datą atidėjus iki liepos 1 d., ir nėra jokių garantijų, kad nebus atidėta dar kartą“, – ne itin geromis nuotakomis teisme dalijosi M. Bartninkas.

Sisteminės problemos

Problemos tampa sisteminėmis, kadangi itin sunku į teismus pritraukti kvalifikuočiausių ir labiausiai motyvuotų specialistų, o pritrauktus išlaikyti. Tai sukuria uždarą ratą. Pretendentų skaičius apylinkių teismuose skelbiamose atrankose nepakankamas, todėl daug neužimtų teisėjų, jų padėjėjų ar posėdžių sekretorių darbo vietų.

„Į atsilaisvinančias vietas apygardos teisme paprastai kandidatuoja dirbantieji apylinkių teismuose, todėl susiduriame su dilema – ar mums užpildyti trūkstamas darbo vietas, dar pabloginant ir taip sudėtingą situaciją apylinkių teismuose, ar dar labiau didinti krūvį esamiems teismo komandos nariams, ir taip dirbantiems nepatraukliomis ir sudėtingomis sąlygomis“, – akcentavo teismo pirmininkas.

Svajonė – toks sunkiai apibrėžiamas dalykas, todėl būčiau linkęs kalbėti apie tai, ko visiems ir sau norėčiau palinkėti.

Tačiau yra ir su darbo užmokesčių nesusijusių finansinių problemų – kaštai už pašto paslaugas, šildymą ir elektrą. Kaip pavyzdį M. Bartninkas pateikė situaciją su Lietuvos paštu. 2022 m. teismo biudžetas buvo sudarytas 2021 m. spalį, atsižvelgiant į tuo metu buvusias kainas, kai laiško išsiuntimas kainavo apie 1,70–1,90 eurų. Tačiau iš karto įkainiai padidėjo daugiau nei dvigubai – laiško išsiuntimas kainuoja apie 4 eurus. Neskyrus papildomų lėšų, jos baigėsi dar vasarą ir šiuo metu teismas gyvena į skolą.

„Alternatyva būtų tiesiog sustabdyti visų bylų, kuriose reikia dokumentus įteikti paštu, nagrinėjimą iki kitų metų pradžios. Suvokdami teismų misijos svarbą, kol kas tokio radikalaus sprendimo nesvarstome, nors galbūt būtent tai padėtų atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriame. Panaši situacija ir su elektros ir šildymo sąskaitomis“, – pastebėjo teismo pirmininkas.

Gebėti susitvarkyti

M. Bartninkas akcentavo, kad netinkamo požiūrio į teismų sistemą priežastys gali būti įvairios: tiek teismų, kaip institucijos, svarbos nesuvokimas, prioritetus sukoncentruojant kitur, tiek nenoras priimti nepopuliarius, nors ir būtinus, sprendimus, tiek ir noras susilpninti teisminę valdžią.

„Silpna teismų sistema yra grėsmė valstybei ir visuomenei, todėl investuodami į ją tai darome ne tiek dėl dirbančių teisme gerovės, kiek dėl mūsų visų, suinteresuotų teisingumo kokybe, bendro intereso“, – įsitikinęs M. Bartninkas.

Vis dėlto, teismo pirmininkas sakė, kad iš kiekvienos patirties kažko pasimokoma, todėl svarbiau ne tai, su kokiais iššūkiais susiduriama, bet tai, ar su jais susidūrus gebama susitvarkyti dar geriau, nei tai pavyko anksčiau.

Anot teismo pirmininko, neklysta tik tie, kurie nedirba. Kita vertus, susitelkimas bendram tikslui, noras tobulėti, drąsa ir užtikrintumas priimant sprendimus yra tie faktoriai, kuriuos išsaugoti ir stiprinti norėtųsi labiausiai.

„Svajonė – toks sunkiai apibrėžiamas dalykas, todėl būčiau linkęs kalbėti apie tai, ko visiems ir sau norėčiau palinkėti. Linkiu kantrybės susidūrus su iššūkiais, energijos jiems įveikti ir gebėjimo pasidžiaugti šviesiomis akimirkomis, visais, net ir mažiausiais, pasiekimais“, – sau ir kitiems linkėjo M. Bartninkas.