Siekiant greičiau pradėti automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 13 kilometrų ruožo ties Kaunu rekonstrukciją, Vyriausybė pirmadienį leido paimti šalia kelio esančią žemę visuomenės poreikiams.
„Ne tik pasitarime, o jam pritarta posėdžio režimu - aš paprašiau, kad jis būtų pervestas į posėdžio režimą. Nutarimas dėl jo yra priimtas - toks, kad tuos specialiuosius planus, kuriuos patvirtino Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybės, Vyriausybė jiems pritaria“, - žurnalistams pirmadienį sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Anot ministro, tikimasi, kad kelio atnaujinimą bus spėta finansuoti, panaudojant 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos lėšas, nes techninis planas bus rengiamas kartu su žemės paėmimo procedūromis.
„Mes galvojame, kad šį projektą pavyks įgyvendinti dar šioje finansinėje perspektyvoje. Kai turėsime techninį projektą, jame bus nurodyta ir sąmata, ir techninės vertės“, - teigė R.Sinkevičius.
Kadenciją baigiantis Kauno meras Andrius Kupčinskas teigia, kad kelio statybos darbai gali prasidėti maždaug 2020 metais ir yra didelė tikimybė, kad bus nepanaudotos 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos lėšos.
„Aš nežinau, ar šioje perspektyvoje pavyks panaudoti lėšas iki 2020 metų, nes matau, kad projektavimo darbų yra pakankamai, o iki statybos leidimo dar nėra prieita, tai gali būti, kad darbai bus atliekami po 2020 metų. Aišku, mums norėtųsi, kad darbai būtų kuo greičiau atliekami, tačiau viskas priklauso nuo Susisiekimo ministerijos“, - BNS sakė Kauno meras.
Susisiekimo ministras kalbėjo, kad paimant žemę, žmonėms bus mokama rinkos kaina, atsižvelgus į jos paskirtį.
„Ten bus tunelis, kelio praplatėjimas ir kiti tokie dalykai. Žmonėms už žemę mokėsime rinkos kainą, kaip numato įstatymas, priklausomai nuo žemės paskirties“, - tvirtino ministras.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis sako, kad Vyriausybės sprendimo reikia, nes kelio ruožas yra ypatingos svarbos projekto dalis.
„Dabar yra padaryti projektiniai sprendimai ir bus leista pradėti daryti specialųjį projekto planą ir paimti žemę. Kadangi šitas ruožas patenka į ypatingos svarbos projekto ribas, tai reiškia, šiek tiek kitokios procedūros ir turi būti Vyriausybės nutarimas“, - BNS teigė E.Skrodenis.
A.Kupčinsko žodžiais, kelią atnaujinti būtina, nes eismo intensyvumas magistralėje ties Kaunu yra didelis, ypač vasarą.
„Yra planuojamas išplatinimas pačios autostrados iki 6 eilių ir apie tai jau seniai kalbama. (...) Kad to reikia, liudija visos studijos ir atlikti specialieji planai, nes intensyvumas eismo yra labai didelis, ypač, kai vilniečiai ir kiti vasarą patraukia link Klaipėdos ir pajūrio. Taip išeina, kad didžiausios spūstys susiformuoja ties IX-uoju fortu“, - kalbėjo A.Kupčinskas.
Magistralės nuo 94 iki 107 km atnaujinimui reikės paimti 11,9 hektaro privačios žemės ir 3,1 hektaro išnuomotos ar panaudos pagrindais naudojamos žemės.
Vyriausybei pritarus, Susisiekimo ministerija žemę turėtų išpirkti iki 2018 metų sausio 1 dienos. Kelio rekonstrukcijos projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Kauno taryba 2014 metų vasarį patvirtino kelio rekonstrukcijos specialųjį planą. Įgyvendinus apie 72 mln. eurų vertės projektą, bus atnaujinta kelio atkarpa nuo Ateities plento ir Šiaurinio aplinkkelio sankirtos iki IX-ojo forto.
Miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tuomet pranešė, jog kelio ruože bus sutvarkytos sankryžos, praplatinta magistralinio kelio važiuojamoji dalis.
Lenkijos koncernas „Trakcja“ dar 2011 metais skelbė, kad jo grupei priklausanti didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ ketina varžytis dėl šio užsakymo. Tuomet tikėtasi, kad konkursas bus paskelbtas 2012 metais.
Naujausi komentarai