Maironio gimnazija laikinai išsikraustė: pamokos vyks kitur

Teko persikraustyti

Šie mokslo metai Maironio gimnazijos bendruomenei bus tikrai kitokie. Rugsėjo 1-ąją gimnazistai sutiko Steigiamojo Seimo aikštėje, tačiau mokslo metai prasidėjo ne Kauno centre, o Vilijampolėje.

Kadangi gimnazijos pastato rekonstrukcijos pabaiga numatoma po keturių mėnesių, laikinai ugdymo procesas perkeltas į buvusios S.Lozoraičio pagrindinės mokyklos pastatą Vilijampolėje, Stulginskio g. 61.

Maironio gimnazija kelis mėnesius pamokas vykdys buvusios S.Lozoraičio mokyklos pastate.

Kaip "Kauno dienai" pasakojo Maironio gimnazijos vadovė Daiva Garnienė, laikinos patalpos buvo išvalytos, atvežti mokykliniai suolai ir taip pasiruošta naujiems mokslo metams.

"Pastatas Vilijampolėje pasirinktas, nes jis buvo laisvas. Iš pradžių svarstėme, kad mokymo procesą pavyks organizuoti kaimyninėse švietimo įstaigose, tačiau situacija dėl koronaviruso negerėja, reikia užtikrinti didesnį saugumą, atstumus, todėl buvo nuspręsta laikinai persikelti būtent į S.Lozoraičio mokyklos pastatą. Jis labai didelis ir erdvus, tad bus galima klases paskirstyti pagal aukštus. Parengtos rekomendacijos, kaip bus valdomi mokinių srautai, kai kur ištiesime "Stop" juostas. Manau, kad laikinai mums ten prisiglausti bus visai neblogai", – komentavo D.Garnienė.

Pasak direktorės, mokyklos bendruomenė šias permainas priėmė teigiamai, nes visi supranta, kad tai laikina. "Tokių permainų, kokios dabar vyksta gimnazijos pastate, verta palaukti", – pridūrė Maironio gimnazijos direktorė.

Atkurtos istorinės detalės

Pačioje Maironio gimnazijoje dabar pluša padidintos darbininkų pajėgos. Po kelių mėnesių gimnazija bus galutinai renovuota, o sugrįžusiems gimnazistams patalpas bus sunku atpažinti.  Rekonstrukcijos metu bus atvertos naujos erdvės rūsiuose ir įrengtas liftas.

"Gimnazijos rekonstrukcijai pinigai buvo skirti iš ekonomikos skatinimo plano. Vyriausybė nutarimą priėmė tik gegužės 6 d. Gimnazijoje bus viskas suremontuota – nuo ventiliacijos, santechnikos iki atkurtų istorinių detalių. Štai, pavyzdžiui, durys bus atkurtos tokios, kaip buvo seniau. Bus ir daugiau istorinių elementų. Rūsyje net atsiras nauja patalpa, kuri buvo sovietiniais metais užversta. Be to, bus įrengtos naujos poilsio ir mokymosi erdvės. Kadangi dabar projektuojama nauja sporto salė, senosios vietoje turėsime informacinį centrą. Per kelis mėnesius gimnazija tikrai labai pasikeis. Mūsų rangovas – bendrovė "Rūdupis". Darbai atliekami laiku ir kokybiškai. Aktyviai bendradarbiaujama, informuojama apie darbų eigą ir laiku suteikiama visa reikalinga informacija", – pastebėjo D.Garnienė.

Gimnazijos rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Saulius Gudas "Kauno dienai" atskleidė, kokius istorinius lobius jau pavyko atrasti ir kas bus atkurta.

"Atkūrėme langus, vidinėse patalpose ir langų piešinius, taip pat ir caro laikų gimnazijos užrašą. Visuose aukštuose taip pat atkurtos senosios durys, kurios yra tarp 2,8 ir 3,2 m aukščio, nes sovietmečiu jos buvo sumažintos iki standartinio aukščio. Rekonstrukcijos darbų metu atradome autentišką betoninę lentą. Yra noras ją tokią ir turėti. Žinoma,  uždėsime pagrindą, ant kurio bus galima rašyti, bet paliksime pačią formą ir vietą. Iš tiesų bus daug autentikos ir paveldo, atkuriame labai daug dalykų", – pasakojo architektas.

Pirmame aukšte bus eksponuojamos trys istorinės patalpos, kuriose bus ir medinės lentos, grindys, ir autentiško sienų dažymo elementai. Šios auditorijos bus pavadintos gimnaziją baigusių iškilių asmenybių vardais. S.Gudas pasakojo, kad rūsiai taip pat atskleidė savo grožį. Darbų metu atrastos vietos, kuriose galėjo būti įrengti tuneliai, vedantys po Senamiesčiu.

"Vėlesnių statybų metu tuneliai buvo sugriauti, tačiau matyti istorinių detalių. Rūsyje atkuriama istorinė erdvė, kuri galbūt bus skirta meninei veiklai arba įrengtas mokyklos istorijos muziejus. Tikrai sena erdvė bus išnaudota", – teigė projekto autorius.

"Istoriniu požiūriu objektas labai įdomus, reikalingi greiti sprendimai, kad mokykla išsaugotų istorinį veidą ir kuo greičiau galėtų pradėti vykdyti savo veiklą. Dėl to Kauno miesto savivaldybė deda visas pastangas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Artūras Andriuška, priminęs, kad pernai buvo sutvarkytas šio pastato fasadas, istorinis balkonas.

Į buvusios mokyklos pastatą teko atvežti mokyklos suolus ir paruošti viską naujiems mokslo metams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Daugiau pertvarkų

Šiemet nemažai Kauno švietimo įtaigų atnaujino erdves, tačiau dėl koronaviruso infekcijos prireikė imtis papildomų darbų, kad būtų galima lengviau valdyti mokinių srautus ir taip išvengti galimo ligos plitimo.

"Kiekviena mokykla, priklausomai nuo jos dydžio, mokinių skaičiaus, aktyviai ruošėsi ir planavo visų reikalingų priemonių naudojimą, kad ugdymo procesas būtų kuo saugesnis. Mokyklos išnaudos tiek pastatų infrastruktūrą, tiek lauko erdves, ieškota geriausių individualių, netradicinių sprendimų. Didelė dalis pamokų, ypač geru oru, vyks lauko klasėse, kitu atveju bus užtikrinamas kuo mažesnis vaikų iš skirtingų klasių kontaktas – didžioji dalis pamokų konkrečioms klasėms vyks vienoje numatytoje patalpoje, nesimaišant su kitais mokiniais", – apie tai kaip mokyklos prisitaikė prie pateiktų rekomendacijų dėl galimo COVID-19 infekcijos plitimo sumažinimo, komentavo Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.

Ji nurodė, kad patalpos ir mokyklų inventorius bus nuolat dezinfekuojamas. Taip pat mokinių srautai bus valdomi skirtingais pamokų tvarkaraščiais ir maitinimo tvarka.

Tokių permainų, kokios dabar vyksta gimnazijos pastate, verta palaukti.

"Pasitarus su miesto ugdymo įstaigų bendruomenėmis, išgryninti nauji mokyklų veiklos principai. Kaunas bemaž pirmas šalyje pereina prie mišraus ugdymo proceso. Kadangi mažiesiems kauniečiams sunkiau išlaikyti dėmesį ir koncentraciją, siūloma 1–5 klasių pamokas organizuoti mokyklų patalpose, o 6–8 moksleivių ugdymą skelti į dvi dalis: savaitę praleisti klasėse, kitą savaitę mokytis nuotoliniu būdu. Vyresnių klasių mokinių pamokos būtų organizuojamos kas dvi savaites mokykloje ir tiek pat nuotoliniu būdu", – pasakojo R.Šnapštienė.

Pirmadienį vykusiame neeiliniame Kauno miesto tarybos posėdyje patvirtinti inovatyvūs ugdymo principai, kurie užtikrins papildomą saugumą. Taryba pritarė mokyklų nuostatų keitimui, net vienuolikoje Kauno mokyklų pradėtas taikyti mišraus ugdymo metodas.

Ji pažymėjo, kad pagrindiniai Kauno švietimo įstaigų remonto darbai bus atlikti iki mokslo metų pradžios, tad likę darbai neturės įtakos mokymosi procesui.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Kauno diena" skelbė, kad šiemet miesto švietimo įstaigoms atnaujinti iš savivaldybės biudžeto skirta 5 mln. eurų. Vyriausybė prie mokyklų ir darželių modernizacijos prisidėjo dar 2,1 mln. eurų.

Keturių Seimų būstinė

Kauno Maironio gimnazija – viena seniausių šalies mokymo įstaigų. Čia subrendo būrys šalį garsinusių asmenybių, čia XX a. pradžioje posėdžiavo Steigiamojo Seimo nariai.

Steigiamajam Seimui pritaikyti rūmai statyti 1860–1862 m. pagal garsaus architekto Nikolajaus Čagino projektą. Kaune įsteigus gubernijos centrą, 1843 m. iš Kražių čia perkelta gimnazija, jai ir buvo skirtas šis pastatas.

1909 m. jis padidintas trečiuoju aukštu. Gimnazija išugdė daug įžymybių: čia mokėsi matematikas, fizikas Hermanas Minkovskis, jo brolis fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis, teologas, kalbininkas Kazimieras Jaunius, aktorius, režisierius Konstantinas Glinskis, Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis, Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo atstovas Kazys Bizauskas, kunigas, profesorius, poetas Jonas Mačiulis-Maironis.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui gimnazija uždaryta. Vokiečiams okupavus Kauną, jos rūmai paversti vokiečių valdžios Lietuvoje buveine. Vėliau čia kurį laiką veikė Švietimo ministerija, Valstybinis viešasis knygynas, dvi privačios mokyklos – "Pavasario" gimnazija suaugusiesiems ir Simono Daukanto mokytojų seminarija.

1920–1922 m. čia įsikūrė pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai, davę pradžią 1922-aisiais įsteigtam Lietuvos universitetui.

Nutarus šį pastatą skirti ir Steigiamajam Seimui, jame įrengta Seimo posėdžių salė, Seimo komisijų ir kanceliarijos patalpos. Plenariniai posėdžiai vykdavo trečiame aukšte esančioje salėje.

1924 m. pertvarkyti Seimo rūmus pakviestas architektas Vladimiras Dubeneckis, sukūręs interjero pertvarkymo ir baldų projektus, bet jis įgyvendino tik dalį projekto, mat planuota statyti naujus Seimo rūmus. Šiame pastate posėdžiavo ne tik Steigiamasis Seimas – čia buvo net keturių Seimo kadencijų būstinė. Tačiau 1927 m. balandžio 12 d. prezidentas paleido Seimą, o naujos rinkimų datos nepaskelbė. Seimo nariai išsiskirstė, kurį laiką šiame pastate dar dirbo Seimo kanceliarija.

1927 m. čia įsikūrė valstybinė "Aušros" mergaičių gimnazija, išugdžiusi tokias garsenybes kaip archeologijos mokslų daktarės Marija Alseikaitė-Gimbutienė ir Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, aktorės Monika Mironaitė ir Ona Knapkytė-Juknevičienė.

1940 m. dalis gimnazijos mergaičių perkeltos į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkelti berniukai, gimnazija pavadinta 2-ąja vidurine mokykla. 1941 m. ji tampa 2-ąja mergaičių gimnazija, o nuo 1954-ųjų mokykloje vėl mokosi ir berniukai, ir mergaitės.

1989 m. mokyklai suteiktas Maironio vardas, 2010-aisiais ji tapo Kauno Maironio universitetine gimnazija.