Stiklo vamzdelių karūnas ant atnaujinto devynaukščio pastebėję kauniečiai svarsto, ar šis sumanymas atsipirks? Lietuvoje plinta ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai, kurie, tikimasi, sumažins sąskaitas už šilumą.

Pirmūnas – devynaukštis

Seno daugiabučio namo sienų šiltinimas jau nestebina. Kai kuriems gyventojams to negana – norisi sutaupyti dar daugiau, todėl ryžtamasi būti pirmūnais ir griebiantis gerai neištirtų sumanymų.

K.Škirpos g. 15-ojo namo dauguma gyventojų sutiko ne tik sienas aprengti, pakeisti visus langus ir duris, bet ir investavo daugiau kaip 150 tūkst. litų į vakuuminius saulės kolektorius, kurie sumontuoti ant stogo.

Audrius Račkauskas, K.Škirpos g. 15-ąjį ir dar keturis aplinkinius namus šioje gatvėje prižiūrinčios bendrijos pirmininkas, saulės kolektorių įrengimą patikėjo šios srities specialistams ir nenarstė jau įgyvendintų pavyzdžių keliuose Panevėžio daugiabučiuose. Pagrindinis motyvas, kodėl kauniečiai pasirinko saulės teikiamą energiją – noras mažiau priklausyti nuo tiekiančiųjų šilumą centralizuotai, siekis gyventi taupiau. Saulės kolektoriai šildys buitinį vandenį, kitaip tariant, praustis, indams plauti.

Ant minėto devynaukščio įrengti kolektoriai, bendrijos pirmininko teigimu, dar tik pritaikomi naudoti, įjungiami į bendrą šildymo sistemą. Apie jų teikiamą naudą bus galima kalbėti tik kitų metų pavasarį. Šiam 54 butų namui jo šiltinimas, įskaitant saulės kolektorius, kainavo daugiau kaip 1,5 mln. litų, 40 proc. šios sumos turėtų padengti valstybė.

Pakilo darbų kaina

Tiesa, 15-ojo namo renovaciją realiai administruoja ne pats A.Račkauskas, o keli iniciatyvūs šio namo gyventojai. Penkis namus administruojančios bendrijos vadovas gyvena kitame K.Škirpos g. daugiabutyje, kuris dar neatnaujintas.

"Jau trejus metus šnekinu žmones, kad reikia namą atnaujinti", – pasakojo pirmininkas. Jei jo kaimynai tam ryšis, A.Račkauskas pirmumą nebūtinai teiks saulės kolektoriams.

"Yra ir kitų būdų taupyti. Priklausys nuo to, ko žmonės norės, kiek galės į renovaciją investuoti. Gali būti diegiama kolektorinė šildymo sistema, kad kiekvienas butas tvarkytų atskirą apskaitą, reguliuotų šilumą. Tada butai galėtų papildomai šiltinti savo sienas, perdangas ir panašiai", – komentavo bendrijos vadovas.

Jo teigimu, priemonių taupymui yra be galo daug, nes namas – tik dėžutė, visa kita yra pasenę: vamzdynai, elektros instaliacija, lauko ir laiptinių apšvietimas.

Kadangi valstybės parama šiuo metu siekia 40 proc., gyventojai palankiau žiūri į renovaciją. Vis dėlto A.Račkauskas pastebi, kad laimima nedaug, nes statybininkai esą pakėlė kainas – pabrango medžiagos, padidėjo darbų įkainiai.

Nesulaukia palaiminimo

Apie saulės kolektorius jau senokai svajoja ir Olegas Mackevičius, P.Lukšio g. 4-ąjį ir 12-ąjį namus administruojančios bendrijos vadovas. Jam pavyko sutelkti gyventojus ir prieš kelerius metus šie namai apšiltinti, atnaujinti. Po to gimė ir saulės kolektorių bei šilumos siurblio idėja. Šios priemonės būtų taikomos vandeniui pašildyti.

Kol kas sumanymai lieka sumanymais. "Būsto energijos taupymo agentūra vis nepatvirtina investicijų plano. Kol kas aiškinamės, kaip tai padaryti. Pasirodo, yra sąlyga, kad naujai diegiamos priemonės turi taupyti ne mažiau kaip 20 proc. šilumos. Mūsų planuojamos priemonės realiai turėtų taupyti tiek šilumos, bet nėra metodikų, kaip tai apskaičiuoti ir įrodyti, kiek sutaupoma", – kalbėjo O.Mackevičius. Pasak jo, K.Škirpos g. namo patirtimi nesidomėjo, nes jų projektas kiek kitoks.

"Mes planuojame įrengti ir vadinamąjį šilumos siurblį. Jis surinktų iš patalpų per ventiliacijos angas išeinančio oro šilumą ir grąžintų ją atgal į pastatą vėdinimui ir šildymui", – atskleidė pirmininkas.

Pasak O.Mackevičiaus, gyventojai dėl šių naujovių dar nebalsavo, bet jis spėja, kad dauguma neprieštaraus. Mat galima pasiekti, kad pusę metų namui vandenį pašildys saulė, nereikės šios paslaugos pirkti iš "Kauno energijos". Bendrijos vadovo žiniomis, pastatui šildyti saulės energijos neužtektų.

Šilumos siurblys – ir vėdinimui

Nauji planuojami įrenginiai – saulės kolektoriai ir šilumos siurblys vienam devynaukščiui, pasak O.Mackevičiaus, gali kainuoti 250–300 tūkst. litų. Tikimasi, kad 40 proc. šios sumos padengs valstybė. Be to, būtų imamas lengvatinis kreditas su 3 proc. palūkanomis.

Pirmininkas teigė, kad svarstomi ir kitokie variantai. Pavyzdžiui, grąžinti paskolą iš sutaupomų lėšų. Kitaip tariant, gyventojai už vandens šildymą mokėtų panašiai tiek, kiek anksčiau, bet kartu išpirktų naujus įrenginius, o grąžinus paskolą, vandens pašildymas gerokai atpigtų.

O.Mackevičius atkreipė dėmesį, kad saulė vandenį efektyviai šildytų tik saulėtais mėnesiais, o šilumos siurblys vandenį šildytų ištisus metus, jo pagaminta šiluma kainuotų 30 proc. mažiau nei dabar. Taikyti alternatyvius energijos šaltinius daugiabučio pastato patalpoms šildyti, pasak bendrijos pirmininko, nesvarstyta.

"Nėra Lietuvoje analogų, kad būtų galima aiškiai apskaičiuoti, kiek šilumos energijos sutaupo saulės kolektoriai, kiek – šilumos siurblys. Tik intuityviai žinoma, kad tai naudinga", – aiškino pašnekovas.

O.Mackevičiaus teigimu, apšiltinus daugiabutį, sąskaitos už šilumą perpus mažesnės nei kaimyniniuose nemodernizuotuose namuose.

"Jei sprendimai bus palankūs, saulės elementus ir šilumos siurblį planuojame įrengti kitų metų pavasarį", – vylėsi bendrijos vadovas.

O.Mackevičiaus teigimu, šilumos siurblys pasitarnaus ir kaip vėdinimo sistema, kurios name iki šiol nebuvo. "Kai šiltinome namą, vėdinimo sistemos neįrengėme. Senose programose buvo ribojama valstybės parama vienam kvadratiniam metrui, todėl priverstinio vėdinimo neįrengėme. Dabar kai kuriuose butuose yra problemų dėl  drėgmės. Natūralaus vėdinimo nebepakanka", – pripažino bendrijos pirmininkas. Jo žiniomis, dabartinėse modernizavimo programose priverstinis vėdinimas yra privaloma priemonė.

Komentaras

Būsto energijos taupymo agentūra direktorius Valius Serbenta

Negalėčiau pasakyti, kad alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas daugiabučiuose namuose yra dažnas reiškinys, tačiau tai populiarėja. Prieš kelerius metus saulės kolektoriais pasipuošė daugiabutis namas Panevėžyje, jo gyventojams paruošiama karšto vandens ir šildomi vadinamieji gyvatukai. Tačiau reikėtų vertinti individualiai kiekviename name, ar tokia priemonė yra ekonomiškai efektyvi. Yra namų, kurie vandeniui pašildyti įkinko šilumos siurblius – šie surenka per ventiliacijos angas prarandamą šilumą ir grąžina ją atgal gyvatukams pašildyti. Teko girdėti, kad Lietuvoje penki daugiabučiai namai ketina šildytis geotermine šiluma. Vieno tokio namo Alytuje bendrijos pirmininkas minėjo, kad metinė kaina už šilumą bus labai nedidelė, investicijos atsipirks per 4–5 metus. Priemonė gal ir efektyvi, bet mes manome, kad į viską žiūrėti reikia kompleksiškai. Jei mieste ženkliai sumažės centralizuotą šilumą vartojančių daugiabučių namų, gali išaugti šilumos kaina likusių daugiabučių gyventojams.