„Mano šuo – kaimynų košmaras“: ką daryti?

„Mano šuo – kaimynų košmaras“: ką daryti?

2025-08-31 21:00

„Mano šuo – kaimynų košmaras“, – į „Kauno dieną“ kreipėsi keturių mėnesių šuniuką auginanti Austėja. Mergina sakė išbandžiusi įvairias taktikas, tačiau pastangos – bevaisės. Kalbinta ekspertė sako, kad beveik kiekvienam šuniui rasti būdą sutramdyti lojimą įmanoma.

Priežastis: vieni namuose palikti šunys gali be saiko loti dėl skirtingų priežasčių: streso, nerimo, nuobodulio. Komfortas: išeidami iš namų pasirūpinkite, kad šuo galėtų patekti į vietą, kurioje jaučiasi saugiai.

Mokytis pabūti vieniems

„Mano šuo kiekvieną kartą, kai išeinu į darbą, loja nesavu balsu. Namuose pastačiau kamerą ir matau, jis nesustodamas loja kelias valandas, kol grįžtu jį pavedžioti. Dėl to jau gavau pastabų iš kaimynų, o pyktis – nesinori“, – bando ieškoti išeičių kaunietė.

Šunų dresūros specialistai teigia, kad, norint padėti šuneliui, kartu ir jo šeimininkui, svarbu suprasti, kodėl šuo tiek daug loja. Tai gali lemti nerimas, nuobodulys, teritorinis elgesys, dėmesio prašymas, o kartais – sveikatos problemos.

„Kiekvienas šuo – individualus“, – tikina Žana Penkauskienė, „Dogpunk“ šunų mokyklos įkūrėja, Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja (LKD) ir LKD dresuotojų kolegijos tarybos narė.

Tik patekęs į naujus namus jaunas šuniukas turėtų mokytis komandos „būk“ arba „lauk“. Mokyti reikia palaipsniui: iš pradžių būti šalia gyvūno, paskui – jau kitame kambaryje ir galiausiai palikti jį vieną namuose. „Galų gale jis turi išmokti būti namuose vienas ir be komandos „lauk“. Šios komandos galima mokyti šuniukui saugioje vietoje, t. y. kambaryje ar jo narvelyje“, – sako Ž. Penkauskienė.

Pasak dresuotojos, jei šuo, likęs vienas kambaryje, inkščia ar kaukia, šeimininkas neturi teisės užeiti, nes taip tik paskatinsime kaukimą. Galima ateiti tik tada, kai jis ramiai pabūna apie dvi minutes.

Komfortas: išeidami iš namų pasirūpinkite, kad šuo galėtų patekti į vietą, kurioje jaučiasi saugiai.

Pratinti prie rutinos

Ruošiantis į darbą taip pat nereikėtų audrinti šuns emocijų. Nereikia jo apsikabinti, ilgai atsisveikinti. Priešingai – reikėtų elgtis neutraliai ar netgi ignoruoti šunį, parodant, kad išėjimas – ne įvykis, o įprasta rutina.

Lygiai taip pat derėtų elgtis grįžus iš darbo – nebendrauti su šunimi, kol jo emocijos kunkuliuoja. Palikti augintinį reikėtų ten, kur yra pratintas pabūti vienas, antraip, palikus jį neįprastoje aplinkoje, keturkojis gali  nervintis dar ir dėl to.

„Kiekvienam šuniui reikia iškrauti energijos perteklių, tačiau labai svarbu parinkti tinkamą laiką, kiek jis turi aktyviai leisti laiką. Vienam užtenka valandos, kitam jau gali būti per daug ir netgi dėl to gali būti susierzinęs“, – tikina Ž. Penkauskienė.

Rizika dėl žaislų

Vieni dresuotojai rekomenduoja prieš išeinant iš namų palikti įjungtą radiją ar televiziją – taip augintinis galbūt jausis šiek tiek mažiau vienišas. Kiti pataria palikti specialų žaislą, prikimštą maisto (pavyzdžiui, „Kong“).

Vis dėlto, kalbėdama apie žaislą „Dogpunk“, šunų mokyklos įkūrėja ragina šeimininkus būti atsargius. Jos teigimu, tokie žaislai gali tapti  dideliu pavojumi.

„Jei paliekate žaislų – pasirūpinkite, kad šuo jais nesusižalotų. Buvo atvejis, kai „Kong“ žaisliuke buvo įstrigęs šuns žandikaulis. Būkite budrūs ir su graužalais, kad jie nepažeistų trachėjos, kai augintinis būna vienas“, – įspėja patyrusi dresuotoja. Vis dėlto ji pabrėžia, kad graužti ar ėsti nori tik retas stresą patiriantis šuo, todėl tokios priemonės veiksmingos retais atvejais.

Trijų savaičių mokymai

Viską išbandę šeimininkai nenuleidžia rankų ir kreipiasi į specialistus. Ž. Penkauskienė neslepia: tokių klientų – labai daug.

„Pas mus atveža šunis ir palieka trims savaitėms, kad išmokytume neloti, kai būna vieni namuose. Šeimininkams to išmokyti pritrūksta ir laiko, ir kantrybės. Po mokymų važiuoju į namus, kur gyvena šuo, ir stebiu, kaip jis elgiasi. Buvo atvejis, kai vieną šunį grąžinome po savaitės ir pasakėme, kad nieko nebus. Atvejis buvo tikrai sunkus. Šuo žalojosi, buvo išsimušęs dantis, o jo šeimininkų namuose – išdaužti langai. Matome šunų potencialą mokytis ir, jei jokios pažangos nėra, padėti negalime. Vis dėlto didžiosios dalies šunų elgesys pasitaiso, problemą išspręsti pavyksta“,– tvirtina „Dogpunk“ šunų mokyklos įkūrėja Ž. Penkauskienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų