- Liauda Mažeikienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros pasaulyje besiskleidžianti talentinga kaunietė Indrė Valantinaitė įsitikinusi, kad dvasinė disciplina – būtina sąlyga norint kasdienybę paversti turiningu laiku. To ji pradėjo mokytis jau mokykloje.
Apdovanota kūrybine laisve
Indrė – poetė, dainininkė, žurnalistė, kultūros laidų autorė ir vedėja. 2002 m. pabaigusi Kauno jėzuitų gimnaziją, mergina toliau žinių sėmėsi Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete studijuodama Kultūros vadybą – įgijo bakalauro diplomą.
Tačiau tai buvo tik pirmasis laiptelis, o toliau – studijos Vilniaus dailės akademijoje, UNESCO Kultūros vadybos ir politikos magistrantūroje. "Studijų metais žurnalams ir laikraščiams rašiau įvairiomis kultūrinėmis temomis, tad labai natūraliai pasukau į kultūrinės laidos kūrimą internetinėje televizijoje. Pasisekė, nes turėjau visišką kūrybinę laisvę. Visą tą laiką greta studijų ir kitų veiklų rašiau poeziją ir dainavau", – savo profesinį kelią apibūdina pašnekovė.
Indrės kūryba yra įvertinta ne viena premija: 2006-aisiais ji laimėjo "Pirmosios knygos" konkursą, I.Valantinaitės knyga "Pasakos apie meilę ir kitus žvėris" pelnė Jaunojo jotvingio apdovanojimą, o "Trumpametražiai" – Salomėjos Nėries premiją. Neseniai pasirodė ketvirtoji autorės knyga "Apsisiautusios saule". Indrės poezija yra išversta į keturiolika užsienio kalbų. Paprašyta pasigirti savo pasiekimais, autorė kukliai atsako: "Tai yra galimybė dalytis tuo, kuo tikiu, su skaitytojais ne tik per knygų puslapius, bet ir gyvų susitikimų metu."
Kurį laiką užburiančio balso savininkė svajojo būti dainininke, atstovaudavo gimnazijai respublikiniuose konkursuose, būdavo kviečiama padainuoti įvairiuose projektuose ar roko operose. Šiuo metu Indrės gyvenimas kultūros aplinkoje, kaip ji pati sako, "kasdien išaušta su naujų ir įvairių darbų sąrašu". Kadangi ji yra Lietuvos rašytojų sąjungos projekto "Literatūros pamoka" redaktorė, Indrė turi atlikti įvairių kūrybinių užduočių.
Apibūdindama savo kasdienybę, I.Valantinaitė priduria kasdien skirianti laiko dvasinei disciplinai, nes tai, jos įsitikinimu, "nuolatinis kiekvienos dienos pamatas".
Padėjo formuoti mokytojai
Pašnekovė teigia labai vertinanti tai, kad turėjo galimybę augti tikinčioje aplinkoje, kuri lėmė jos vertybių formavimąsi, tvirtino dvasinę poziciją.
"Gražu prisiminti, kad ir mokyklos metais, būdama paauglė, turėjau galimybę Jėzuitų gimnazijoje rytą pradėti malda ar giesmėmis, vykti į rekolekcijas, kad tai tapo natūralia, kasdienybę praturtinančia patirtimi, net nesusimąstant, prie kokio lobio prisilieti", – dalijasi Indrė.
Tikėjimas – Indrės gyvenimo ašis ir prioritetas tiek vertybių sistemoje, tiek dienotvarkėje. Skeptišką požiūrį į dvasinį ugdymą turėjusios Indrės patirtis priverčia susimąstyti. Nors ir mokykloje ji tiesiog pakluso mokytojų reikalavimams, elgėsi taip, kaip visi, nepakankamai įvertindama tikėjimo svarbą, tačiau ji liudija apie momentą savo gyvenime, kuris atveria akis: "Tuo metu tikrai ne visada tai įvertindavau, tačiau prieš keletą metų įvykęs lūžis viską sudėliojo į savo vietas ir priminė kadaise gimnazijoje išgyventą patirtį."
Indrė jaučiasi labai dėkinga ją ugdžiusiems mokytojams. Ji įsitikinusi, kad didžiausią įtaką turi mokytojų asmenybės ir pokalbiai su jais, gyvenimiškos patirties kaupimas, įkvėpimas, o ne sausi rašto darbai. "Kontroliniams iškaltos datos ir formulės pasimiršo, o mokytojų veidai išliko atmintyje", – prisipažįsta pašnekovė.
Klausytis savo širdies
Apie paauglystėje ją supusią unikalią atmosferą Indrė teigia supratusi tik prabėgus keleriems metams po mokyklos baigimo.
"Ypač tai įvertinau pradėjusi studijas universitete. Tie, kurie mūsų klasėje buvo vadinami didžiausiais škadininkais, palyginti su tais, kuriuos teko sutikti už mokyklos sienų esančiame pasaulyje, atrodė lyg tikri geriečiai", – juokiasi I.Valantinaitė. Prisiminusi bendraklasius, Indrė teigia, kad jos laida buvo itin kūrybinga – daugelis klasėje ir mokykloje rašė poeziją, dainavo ar grojo roko grupėse.
Visiems dabartiniams gimnazistams Indrė linki to, kuo vadovaujasi pati, – turėti drąsos klausyti širdies, leistis jos vedamiems ir "sekti paskui Šviesą". Pašnekovė nedvejodama pataria jaunuoliams nesirinkti studijų dėl prestižo ar pinigų, iš baimės nepateisinti tėvų lūkesčių, bet pagalvoti ir nuoširdžiai sau atsakyti į klausimą, kur galės deramai su džiaugsmu pasitarnauti supantiems žmonėms ir aplinkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...