Kaunui ir visai Lietuvai pasisekė, kad jos labui darbuojasi toks talentingas žmogus kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorė, Neurologijos klinikos vadovė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė.

Variklis – sėkmės istorijos

Ši kaunietė atsidavusi ir mokslinei, ir akademinei, ir klinikinei veiklai. Negana to, kad gydo sunkius ligonius, kuriuos ištiko insultas, ji randa jėgų bei laiko ir jaunajai gydytojų kartai ugdyti, mokslinei veiklai, ir universiteto studijų sistemai tobulinti.

Kuri iš šių sričių mieliausia širdžiai? "Viskas įdomu, viskas patinka, viskas svarbu ir reikalauja daugybės laiko bei pastangų", – kalbėjo D.Rastenytė.

Vis dėlto didžiausias džiaugsmą jai teikia pacientų sėkmės istorijos. "Moksliniai tyrimai – svarbūs, įdomūs, bet publikuotas mokslinis straipsnis niekada nesuteikia tokio džiaugsmo, moralinio pasitenkinimo kaip vaizdas, kai matai, kad paralyžiuotas pacientas tavo akyse pradeda valdyti ranką, koją. Didžiulis džiaugsmas medikams, kai pavyksta viską sėkmingai suplanuoti ir atlikti, kai gydymas pasiseka", – sakė profesorė.

Anot moters, ta laimė ir yra jos varomoji jėga. "Žmonės neretai nelabai gražiai atsiliepia apie gydytojus. Jeigu suprastų, koks džiaugsmas gydytojui – pasveikęs ligonis ir kiek nervų, jėgų atima nesėkmės atvejai, visuomenės požiūris pasikeistų", –  įsitikinusi D.Rastenytė.

Virto nacionaline sistema

Visas profesorės profesinis kelias prasidėjo nuo mokslinio darbo. Baigusi studijas, ji metus dirbo kaip apylinkės terapeutė ir po to įsitraukė į mokslinį projektą Kauno klinikų Kardiologijos institute.

Dabartinis jos mokslinis ir klinikinis interesas – galvos smegenų kraujotakos sutrikimų sritis. Į insulto gydymą ji pasistengė pažvelgti ne tik kaip gydytoja ir mokslininkė, bet ir kaip nacionalinės pagalbos sistemos kūrėja.

Jos iniciatyva ir jėgomis buvo sukurti neurologijos klasteriai, gelbstintys žmones nuo sunkių insulto padarinių. Labai svarbu yra pagalbos suteikimo greitis, kurį užtikrina perimamumas, kai kiekviena pagalbos grandinė žino, ką turi padaryti.

"Sistema startavo labai gerai, bet dar reikia nemažai įdirbio centruose, geresnės koordinacijos tarp visų grandžių – pradedant greitąja medicinos pagalba, baigiant slaugos ligoninėmis, poliklinikomis", – vertino D.Rastenytė.

Nuostabi komanda

D.Rastenytė pokalbio metu ne kartą pabrėžė viso Neurologijos klinikos kolektyvo nuopelnus – be komandos geri rezultatai įgyvendinant didelės apimties sudėtingus svarbius projektus  neįmanomi.

Pagrindiniai projektai, su kuriais ji su kolegomis šiuo metu darbuojasi, yra susiję su neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, Parkinsono, Alzheimerio ligos.

"Smegenų nykimą gali sukelti kraujotakos sutrikimai, uždegiminės, autoimuninės ligos. Mūsų darbai, viena vertus, yra orientuoti į Parkinsono ligos ankstyvosios diagnostikos galimybę, antra vertus, į demencijos ankstyvosios diagnostikos galimybę", – pasakojo D.Rastenytė.

Vis labiau senstant visuomenei ir daugėjant šių ligų, labai svarbu kuo anksčiau atpažinti jų simptomus ir pradėti teikti kvalifikuotą pagalbą.