Daug ar mažai

Kauniečiui R.Visockui – 74-eri. Jaunuolio akimis žiūrint, tai yra daug, juolab kai jau 40-mečiai dažnai pajuokauja esantys seni žmonės.

Gal kai kurie tokie ir jaučiasi, jei po darbo automobiliu grįžta namo ir sudrimba ant sofos. Visa tai – galbūt kai kam, tik ne Remigijui. Jis trykšta energija ir gera nuotaika, o darbo kalendoriuje, kur surašo, ką reikės atlikti, tuščių šių metų puslapių jau nėra.

"Savo metų neskaičiuoju, pamirštu, kiek jų nugyvenau, tik žmona vis primena: seneli, laikas pristabdyti tempus", – juokiasi R.Visockas ir priduria, kad jaunystėje buvo mažiau užsiėmęs nei dabar.

Vadinasi, jis yra laimingas?

"Reikia nenurimti, reikia kažką veikti. Nieko nedaryti – blogai", – toks 74-erių kauniečio kredo ir linkėjimas bendraamžiams, kurie skundžiasi senatve, nuoboduliu ir vienatve.

Sakysite, gera jam būti veikliam, jei turi jėgų? Deja, paklaustas apie sveikatą, Remigijus paprašo pakartoti, nes, prisipažįsta, girdi prastokai, o ir visa kita, jo žodžiais tariant, šiaip sau.

Ansamblio įkūrėjas ir siela

"Nuo gimimo mano širdis nesveika, sinusinis mazgas – su defektu. Prieš penkiolika metų pradėjo trikti širdies ritmas. Penkerius metus gydytojai bandė jį sureguliuoti elektrošoku, prieš dešimt metų paliko gyventi su sutrikusiu ritmu", – apie savo sveikatą pasakoja R.Visockas.

Kitas žmogus jo vietoje dejuotų ir gulėtų lovoje, o Remigijus – nenuilstantis aktyvistas: su treneriu mankštinasi du kartus per savaitę, šoka folkloro ansamblyje "Žaisa", yra Amalių bendruomenės pirmininkas.

Beje, R.Visocką galima vadinti "Žaisos" ansamblio įkūrėju. Jis folkloru susižavėjo bene prieš 30 metų, su bendraminčiais keliaudamas Vytauto Didžiojo takais iki Juodosios jūros. Tuomet, šioje kelionėje, jis išgirdo bendražygių Ramunės ir Mintauto Pečiulių, tapusių ansamblio meno vadovais, bei kitų bendražygių vakarais prie laužo dainuojamas lietuvių liaudies dainas. Jų atlikėjus, užsikrėtęs folkloro virusu, pakvietė į Naujųjų metų palydėtuves tuomečiame Kauno namų statybos kombinate (dabar "Kausta"), kuriame dirbo ir vadovavo profsąjungai. Susižavėjusių šiuo menu atsirado ne vienas, ir Remigijus netruko suburti ansamblį.

"Pats nesu apdovanotas muzikiniais gabumais, taigi mano vaidmuo ansamblyje yra šokiai ir žaidimai", – atvirauja Remigijus ir tvirtina, kad smagu kolektyve, o muzika padeda pristabdyti neigiamą bėgančių metų poveikį.

Per savaitę – dvi ansamblio repeticijos, įvairūs renginiai. Štai šią savaitę ansamblis koncertavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, dalyvauja festivaliuose, vyksta pas draugus į užsienį – turi gerų bičiulių Vokietijoje.

Kovoja dėl saugumo

"Turime tris anūkėlius, reikia labai smarkiai suktis. Dukros dirba, reikia joms pagelbėti, tai mes su žmona šokinėjame apie mažiukus", – dar vieną veiklos sritį įvardija R.Visockas.

Žmoną radęs chore "Jaunystė" dar studijų metais dabartiniame Kauno technologijos universitete, prieš metus labai išgyveno dėl jos sveikatos. Moterį, palydėjusią į mokyklas anūkėlius, grįžtančią namo pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis.

"Baigiant pereiti gatvę netoli geležinkelio, vieno automobilio vairuotojas žmoną praleido, o kitas užsižioplino ir netgi padidino greitį", – to niekada neužmirš R.Visockas.

Šiandien jo žmona jau išsigydžiusi lūžius ir žaizdas, tačiau išgyvena dėl kaimynų ir visų rajono gyventojų saugumo. Būdamas Amalių bendruomenės pirmininku, R.Visockas siekia, kad vaikams, einantiems į mokyklas, ir visiems pėstiesiems būtų sudarytos sąlygos saugiai pasiekti kelionės tikslą.

"Amalių pervaža labai nesaugi, čia nuolat susidaro automobilių spūstys. Nuo 2010 m. ne kartą prašiau paprasto dalyko – kad prie perėjų, per kurias eina amaliečiai, būtų perspėjantis užrašas "Vaikai". Deja, Kauno savivaldybės Transporto skyriaus tarnautojai, besigiriantys, kad labai daug dirba, tvarko pėsčiųjų perėjas, miesto pakraščius pamiršta, į mūsų prašymus nekreipia dėmesio", – apgailestauja Amalių bendruomenės pirmininkas R.Visockas, pasirengęs atakuoti valdininkus tol, kol pasieks, kad šio rajono gyventojai, priversti pėsčiomis pasiekti Petrašiūnus, būtų saugūs.

Kiti Amalių bendruomenės siekiai – saugi kaimynystė, aktyvus laisvalaikis, bendros šventės.

Internetas, naujausios kompiuterinės technologijos, muzika, mankštos, užsiėmimai su anūkais – tai 74-erių kauniečio R.Visocko kasdienybė. Be vaistų, kai jie nėra būtini, ir be slogių minčių, nes tam paprasčiausiai nelieka laiko.