Miestą kankina teršalų dusulys

Automobiliai – didžiausi teršėjai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl prastos aplinkos būklės sukeltos ligos Europos regione nulemia nuo 15 iki 20 proc. visų mirčių. Nors Kaunas nestokoja žalumos ir nėra daugiamilijoninis megapolis, tačiau automobilių eismas intensyvėja ir čia. Ypač apkrauta centrinė miesto dalis.

Darbo dienomis, nepaisant bemaž visur taikomos rinkliavos už automobilių parkavimą, transporto srautas čia išlieka didelis. Dėl to gražiausia ir lankomiausia Kauno zona kartu yra viena labiausiai dūstančių. Situaciją sunkina ir tai, kad centras driekiasi dviejų upių slėnyje tarp šlaitų, todėl čia išmetami teršalai sklaidosi ne taip greitai kaip kitur.

Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė, labiausiai miestas teršiamas žiemą dėl šildymo sezonu kūrenamo kietojo kuro. Vasarą kietųjų dalelių kiekį didina kelių remonto darbai.

Kitų šalių miestų patirtis rodo, kad ten, kur ribojamas eismas, oras gana greitai tampa švaresnis.

V.Bimbaitė pabrėžė, kad be šių veiksnių ištisus metus didžiausias taršos šaltinis vis dėlto yra transportas. Dėl to sausesniu periodu  kietųjų dalelių koncentracija viršija leistiną normą, taip pat daug išmetama azoto dioksido junginių.

„Kitų šalių miestų patirtis rodo, kad ten, kur ribojamas eismas, oras gana greitai tampa švaresnis. Pas mus tai gana akivaizdžiai atskleidė karantinas, kurio metu sulėtėjo gyvenimo tempas. Lyginant su praėjusių metų kovo 16–balandžio 25 d., šiemet per tą patį laikotarpį Kaune buvo 20 proc. mažesnė kietųjų dalelių koncentracija ir 32 proc. mažiau azoto dioksido junginių. Tikėtina, kad tai lėmė būtent mažesni automobilių srautai“, – sakė V.Bimbaitė.

Tenka taikyti ribojimus

Drausti įvažiuoti į Kauno centrą ir nukreipti transporto srautus kitur kol kas nėra realu. Dar vienas būdas – automobilių stovėjimo rinkliava centro gatvėse. Nors daugelis kauniečių pasakytų, kad parkavimas nėra pigus, vis dėlto rasti laisvą vietą čia nėra paprasta.

„Išties parkavimo zonos yra labai apkrautos, ypač Senamiestyje“, – pripažino įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.

Senamiestis turi ir kitą įsisenėjusią problemą. Čia įrengta daug nelegalių užkardų ties įvažomis į kiemus. Tačiau jas leidžiama statyti tik privačiuose kiemuose, kai daugiabučio gyventojai suformuoja ir įregistruoja valdą. Valstybės žemėje tokius statinius įrengti draudžiama. Tačiau, nesant užkardų, kiemus užtvindo pašaliniai vairuotojai. Apmokestinus kiemus, gyventojai galėtų išsipirkti pigesnius metinius leidimus arba imtis iniciatyvos formuoti sklypus. Tokia tvarka pasiteisino Naujamiestyje. Ten daugelis gyventojų įteisino savo valdas ir legaliai įsirengė užkardus.

„Kol to nepadarėme, niekaip negalėjome apsiginti nuo svetimų automobilių – savoms mašinoms kieme vietos nebelikdavo“, – legaliai pasistatyta užkarda džiaugėsi Naujamiesčio gyventojas Jonas.

Kemšasi ne tik centras

Kaunas nėra itin didelis miestas, todėl parkavimo apmokestinimas centre greitai sukėlė nemažai rūpesčių gretimose teritorijose. Daug kas automobilius palieka Žaliakalnyje ir pėsčiomis leidžiasi į centrinę miesto dalį.

Anksčiau dėl to būdavo sudėtinga rasti vietą automobiliui trumpam atvykus į Savanorių prospekte esančias įmones. Apmokestinus šią gatvę, problema persikėlė į kitas, esančias greta jos. Visose fiksuojamas beveik šimtaprocentinis užstatymas.