2015-ie­ji kau­nie­čiams įsi­mi­nė pin­gan­čiais de­ga­lais ir su­re­mon­tuo­to­mis mies­to gat­vė­mis. As­me­ni­nis au­to­mo­bi­lis ta­po dar priei­na­mes­nis. Ta­čiau au­to­bu­sais ir tro­lei­bu­sais mies­tie­čius ve­žan­ti UAB „Kau­no au­to­bu­sai“ džiau­gia­si di­dė­jan­čiu ke­lei­vių skai­čiu­mi. Apie tai kalbėjomės su juo be­si­nau­do­jan­čiais pa­pras­tais kau­nie­čiais ir bend­ro­vės spe­cia­lis­tais.

Prob­le­ma – par­ka­vi­mas

Dien­raš­tis pa­kal­bi­no kau­nie­čius, ku­rie kas­dien nau­do­ja­si vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­go­mis.

Mū­sų pa­šne­ko­vas Do­mi­ny­kas kiek­vie­ną dar­bo die­ną į mies­to cent­rą va­žiuo­ja iš Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­no. Nuo Par­ti­za­nų gat­vės ato­kiau­sio kam­po iki cent­ro jis au­to­bu­su nu­vyks­ta per 20 min. Net ry­ti­nio ar va­ka­ri­nio pi­ko va­lan­do­mis vai­ki­nas sa­ko ne­pas­te­bė­jęs, kad jo ke­lio­nės lai­kas ge­ro­kai prailg­tų.

Kau­nie­tis svars­tė ga­li­my­bę įsi­gy­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį, ta­čiau ge­rai ap­gal­vo­jęs nu­spren­dė, kad va­ži­nė­ti vie­šuo­ju trans­por­tu kur kas ra­cio­na­liau. Prog­ra­muo­to­ju dir­ban­tis vai­ki­nas ap­skai­čia­vo, kad iš­lai­dos to­li gra­žu neap­si­ri­bo­tų vien ma­ši­nos pir­ki­mu.

„Dau­ge­lis neį­ver­ti­na, kad rei­kė­tų pa­pil­do­mai in­ves­tuo­ti į dau­ge­lį su au­to­mo­bi­liu su­si­ju­sių da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, jo drau­di­mą. Ypač jei ma­ši­na pa­lie­ka­ma dau­gia­bu­čio kie­me ar gat­vė­je, kur yra di­de­lė va­gys­tės ar smul­kes­nės ža­los ti­ki­my­bė – de­ja, ma­no drau­gai tu­ri to­kios kar­čios pa­tir­ties. Va­di­na­si, reik­tų draus­ti ne tik pri­va­lo­muo­ju ci­vi­li­niu drau­di­mu, bet ir ne­pi­giu kasko, ku­ris kai­nuo­tų ne vie­ną šim­tą eu­rų“, – dės­tė jis.

Bet la­biau nei iš­lai­dos drau­di­mui ar de­ga­lams pa­šne­ko­vui kliū­va au­to­mo­bi­lio par­ka­vi­mo pro­ble­ma. Dau­gia­bu­čio, ku­ria­me jis gy­ve­na, kie­mas yra grūs­te pri­grūs­tas ma­ši­nų, tad ras­ti vie­tą au­to­mo­bi­liui pa­sta­ty­ti sun­ku, o grį­žus vė­liau va­ka­re – be­veik neį­ma­no­ma.

Lau­ki­mas – tik sim­bo­li­nis

Do­mi­ny­ko nuo­mo­ne, vie­nin­te­lis vie­šo­jo trans­por­to ne­pa­to­gu­mas – jis ne­va­žiuo­ja pa­gal in­di­vi­dua­lius kiek­vie­no ke­lei­vio pa­gei­da­vi­mus, tad kar­tais sto­te­lė­je ten­ka pa­lauk­ti. Tie­sa, tas lau­ki­mas ne­pa­ly­gi­na­mas su anks­tes­niais lai­kais, kai dai­ry­tis sa­vo­jo au­to­bu­so ar tro­lei­bu­so ne­re­tai tek­da­vo ge­rą pus­va­lan­dį, o re­tes­nio marš­ru­to – ir va­lan­dą.

„Ka­da į sto­te­lę at­va­žiuos au­to­bu­sas, da­bar pa­to­giai ga­li pa­si­žiū­rė­ti in­ter­ne­te ar mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne, at­vy­ki­mo lai­ką ro­do ir švies­len­tės sto­te­lė­se, tad il­giau kaip 5 ar 7 min. tur­būt nė kar­to ne­te­ko lauk­ti, bet vis tiek at­ro­do, kad tai – daug. Tur­būt da­bar, kai gy­ve­ni­mo tem­pas di­džiu­lis, pa­si­kei­tė ir lai­ko ver­tės sam­pra­ta“, – pa­ts iš sa­vo pa­ste­bė­ji­mo nusišypsojo vai­ki­nas.

Do­mi­ny­kas tvir­ti­no ry­tais iš Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­no į Cent­rą nu­ke­liau­jan­tis itin pa­to­giai. Kiek su­dė­tin­giau po dar­bo grįž­ti na­mo. Mat apie 17 val. jam tin­ka­mų marš­ru­tų au­to­bu­suo­se ke­lei­vių – gau­su.

Pas­vė­ręs ar­gu­men­tus „už“ ir „prieš“ jis nu­ta­rė, kad vie­šuo­ju trans­por­tu pa­si­kliau­ti ver­ta. Jau­nam žmo­gui, mo­kan­čiam tau­py­ti pi­ni­gus, ne pa­sku­ti­nis ar­gu­men­tas – ke­lio­nių kai­na.

Mo­ky­da­ma­sis uni­ver­si­te­te jis va­ži­nė­da­vo su leng­va­ti­niu mė­ne­si­niu bi­lie­tu, kai­nuo­da­vu­siu vos ke­lis eu­rus.

„Ta­da va­žia­vi­mo iš­lai­dų ap­skri­tai ne­jaus­da­vau. Da­bar, kai stu­den­to pa­žy­mė­ji­mo ne­be­tu­riu, jau rei­kia mo­kė­ti vi­są kai­ną. To­dėl prieš kiek­vie­ną mė­ne­sį pa­skai­čiuo­ju, ar man ver­ta pirk­ti mė­ne­si­nį bi­lie­tą, ar vers­tis vien­kar­ti­niais“, – pa­sa­ko­jo pro­gra­muo­to­jas.

Dau­giau kom­for­to ir sau­gu­mo

Ki­ta pa­šne­ko­vė Gre­ta kiek­vie­ną dar­bo die­ną ke­liau­ja iš Pa­ne­mu­nės mik­ro­ra­jo­no į dar­bo­vie­tę Lais­vės alė­jo­je, o va­ka­re grįž­ta at­gal.  Vie­šuo­ju trans­por­tu ji va­ži­nė­ja ne vie­ną de­šimt­me­tį. Pas­ta­rai­siais me­tais mo­te­riai daž­niau­siai ten­ka va­ži­nė­ti 3-io­jo ir 43-io­jo marš­ru­to au­to­bu­sais. Apie 10 km at­stu­mą iki dar­bo ji įvei­kia grei­čiau nei per pus­va­lan­dį. Ne­se­niai ati­da­rius il­gai re­mon­tuo­tą Pa­ne­mu­nės til­tą ke­lio­nė ge­ro­kai su­trum­pė­jo.

„Pap­ras­tai aš ren­kuo­si au­to­bu­są. Tik jei la­bai sku­bu, sė­du į mik­roau­to­bu­są. Be­je, pa­ste­biu, kad tarp šių trans­por­to rū­šių vyks­ta nea­ki­vaiz­di kon­ku­ren­ci­ja. Jei len­te­lė ro­do, jog į sto­te­lę ne­tru­kus at­vyks au­to­bu­sas, tai, žiū­rėk, prieš tai at­lėks ir mik­roau­to­bu­sas“, – sa­kė Gre­ta.

Mik­roau­to­bu­so bi­lie­tai – tik vien­kar­ti­niai, kai­nuo­jan­tys 90 cen­tų. Au­to­bu­so ar tro­lei­bu­so vien­kar­ti­nis bi­lie­tas, jei per­ka­mas iš anks­to, be nuo­lai­dų kai­nuo­ja 58 cen­tus, leng­va­ti­nis – 29 cen­tus. Mo­te­ris per­ka ter­mi­nuo­tą mė­ne­si­nį elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą už 24,33 eu­ro per mė­ne­sį, lei­džian­tį kas­dien va­ži­nė­ti ne­ri­bo­tai – kad ir dešimt kar­tų per die­ną.

Gre­tos nuo­mo­ne, va­žiuo­ti au­to­bu­su yra ge­ro­kai sau­giau.

„Va­žiuo­da­ma au­to­bu­su jau­čiuo­si sau­giau, nes di­de­lė, sta­bi­li trans­por­to prie­mo­nė yra kur kas pa­ti­ki­mes­nė už marš­ru­ti­nį tak­si. Te­ko gir­dė­ti, kad su­si­dū­ri­mų me­tu mik­roau­to­bu­sai ga­li ap­virs­ti. Apie ap­vir­tu­sį tro­lei­bu­są ar au­to­bu­są nė­ra te­kę gir­dė­ti“, – pa­sa­ko­jo kau­nie­tė.

Ne­men­ku vie­šo­jo trans­por­to pra­na­šu­mu pa­sta­rai­siais me­tais tam­pa ir pa­to­gu­mas. Gre­ta pa­ste­bi pa­di­dė­ju­sį mies­to vie­šo­jo trans­por­to kom­for­tą: dau­gu­ma au­to­bu­sų že­mag­rin­džiai, va­sa­rą vė­di­na­mi, o žie­mą šil­do­mi, re­tai bū­na per­pil­dy­ti. Įli­pi­mas pro prie­ki­nes du­ris lei­do ap­ri­bo­ti ga­li­my­bę dau­ge­liui aso­cia­lių žmo­nių va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu.

Ve­ja­si už­sie­nį

Dar vie­na mū­sų pa­šne­ko­vė – Lo­re­ta. Mėgs­tan­ti ke­liau­ti po už­sie­nio kraš­tus mo­te­ris Kau­no vie­šą­jį trans­por­tą tu­ri su kuo pa­ly­gin­ti. Jos nuo­mo­ne, mū­sų mies­te vei­kian­ti sis­te­ma nė­ra idea­li, ta­čiau kas­met pa­ste­bi­mai to­bu­lė­ja.

„Kaž­ka­da skir­tu­mas su už­sie­nio vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mo­mis bu­vo di­džiu­lis. Gal­vo­da­vau, kaip ten vis­kas pui­kiai ap­gal­vo­ta. At­ro­dė, ka­da gi vi­sai tai bus ir pas mus! Kad ir to­kia smulk­me­na, kaip ke­lio­nė, kai ten­ka per­sės­ti. Tar­ki­me, no­rint pa­siek­ti ga­lu­ti­nį taš­ką, ten­ka per­sės­ti į ki­tą tro­lei­bu­są. Ke­liau­da­vau vos po ke­lias sto­te­les, o mo­kė­da­vau kaip už dvi at­ski­ras ke­lio­nes. At­ro­dė, kaip ne­lo­giš­ka! Po ku­rio lai­ko ma­lo­niai nu­ste­bau: ir pas mus jau vei­kia elekt­ro­ni­nis bi­lie­tas, su ku­riuo ga­li­ma per 30 min. pa­keis­ti marš­ru­tą, ir tai bus skai­čiuo­ja­ma kaip vie­na ke­lio­nė“, – nau­jos sis­te­mos pra­na­šu­mus pa­ste­bė­jo ji.

Tie­sa, pa­ti mo­te­ris nau­do­ja­si mė­ne­si­niu ter­mi­nuo­tu elekt­ro­ni­niu bi­lie­tu.

Lo­re­ta į dar­bą I.Kan­to gat­vė­je ne­to­li Cent­ri­nio pa­što nuo Drau­gys­tės gat­vės Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­ne nu­ke­liau­ja per 20 min. Skir­tin­gai nei Do­mi­ny­kas, ji daž­niau­siai nau­do­ja­si tro­lei­bu­sų pa­slau­go­mis, nes va­žiuo­jant as­me­ni­niu au­to­mo­bi­liu mies­to cent­re su­dė­tin­ga ir itin bran­gu jį pa­sta­ty­ti. Ta­čiau kaip ir anks­tes­nis pa­šne­ko­vas, ju­dė­ji­mo grei­čiu ji yra pa­ten­kin­ta, o spūs­tis pa­jau­čia tik grįž­da­ma na­mo.

Kei­čia­si gy­ven­se­na ir įpro­čiai

Vie­šo­jo trans­por­to kom­for­tas ne­ga­li ap­lenk­ti nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio al­ter­na­ty­vos. Kad ir koks pa­to­gus bū­tų vie­ša­sis trans­por­tas, juo vi­sa­da rei­kės da­ly­tis su ki­tais. In­di­vi­dua­liz­mo ero­je, kai įsi­ga­lė­jo var­to­to­ji­mo kul­tū­ra, tai yra ypač di­de­lis iš­šū­kis. Ne­pai­sant to, UAB „Kau­no au­to­bu­sai“ ga­li džiaug­tis ke­lei­vių skai­čiaus au­gi­mu. 2015-ai­siais, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, ke­lei­vių skai­čius pa­di­dė­jo 2,3 pro­c. Ši au­gi­mo ten­den­ci­ja ste­bi­ma nuo 2010 m. Pin­gan­tys de­ga­lai – džiu­gi­nan­tis re­zul­ta­tas.

„Kau­no au­to­bu­sų“ bend­ro­vės Fi­nan­sų tar­ny­bos va­do­vo Ka­ro­lio De­ke­rio tei­gi­mu, dau­gė­ja mies­tie­čių, ku­rie ga­li sau leis­ti va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu, bet są­mo­nin­gai ren­ka­si vie­šą­jį trans­por­tą. To­kią pa­čią ten­den­ci­ją ga­li­ma iš­vys­ti ir ver­ti­nant ge­le­žin­ke­lio marš­ru­to Vilnius–Kaunas ke­lei­vių srau­tus. Tai sie­ti­na ir su jau­nes­nės kar­tos nau­ju po­žiū­riu bei gy­ven­se­nos įpro­čiais. Jiems rū­pi ap­lin­ka, jie su­pran­ta, kad pa­tys ją ku­ria. Jau­nuo­liai lin­kę įsi­kur­ti kuk­les­nia­me bu­te ar­čiau mies­to Cent­ro, nei rink­tis ko­te­džą prie­mies­ty­je. Tai ro­do ir nau­jau­sios ne­kil­no­ja­mojo tur­to rin­kos ten­den­ci­jos bei pa­di­dė­jęs Se­na­mies­čio gy­vy­bin­gu­mas.

Dau­giau­sia prie­mies­čio ur­ba­nis­ti­nė plėt­ra vy­ko chao­tiš­kai, ma­žai bu­vo gal­vo­ja­ma apie atei­tį ir ten įsi­ku­rian­čių žmo­nių bū­si­mą kas­die­nį gy­ve­ni­mą. Iš­si­ke­lian­tie­siems iš dau­gia­bu­čių į už­mies­tį iš kar­to tek­da­vo spręs­ti au­to­mo­bi­lio par­ka­vi­mo pro­ble­mą. Nau­ja kar­ta su­pran­ta gy­ve­ni­mo prie­mies­ty­je trū­ku­mus ir no­ri bū­ti ar­čiau mies­to gy­ve­ni­mo cent­ro. O par­ka­vi­mo pro­ble­mą daž­niau­siai spren­džia jo at­si­sa­ky­da­mi ir pa­si­rink­da­mi ėji­mą pės­čio­mis, va­žia­vi­mą dvi­ra­čiu ar vie­šą­jį trans­por­tą.

Bū­tent šios ten­den­ci­jos ir ly­giag­re­čiai vyk­dy­tos vie­šo­jo trans­por­to re­for­mos bei kom­for­to ir sau­gu­mo di­dė­ji­mas lė­mė ke­lei­vių su­grį­ži­mą į mies­to au­to­bu­sus ir tro­lei­bu­sus.

Mies­tas – pa­si­rin­ki­mo kryž­ke­lė­je

Mies­tus ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes: skir­tus au­to­mo­bi­liams ar­ba žmo­nėms. Prio­ri­te­to au­to­mo­bi­liui vy­ra­vi­mas daug me­tų Kau­ną stū­mė į si­tua­ci­ją, ku­rio­je esa­me šian­dien. K.De­ke­rio žo­džiais, no­ri­si ti­kė­ti, kad po tru­pu­tį mies­tie­čiai su­pran­ta, jog no­ri gy­ven­ti sau­gia­me ir gy­va­me mies­te, kur ge­rai iš­vys­ty­ta ir su­tvar­ky­ta pės­čių­jų ir vie­šo­jo trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ra, tai tei­kia pir­mu­mą prieš tuos, ku­rie pri­vers­ti rink­tis au­to­mo­bi­lį. Taip pat no­ri­si kvė­puo­ti ir gai­ves­niu oru.

„Be to, nau­do­ji­ma­sis vie­šuo­ju trans­por­tu pri­si­de­da prie mies­to sau­gu­mo. Juk va­ži­nė­da­mas au­to­mo­bi­liu žmo­gus sa­vo­tiš­kai at­si­ri­bo­ja nuo vi­suo­me­nės, o ke­liau­da­mas au­to­bu­su tar­si už­pil­do vie­šą­sias erd­ves. Paei­na iki sto­te­lės ar ga­lu­ti­nio ke­lio­nės tiks­lo, dau­giau vaikš­to ki­to­se vie­šo­se erd­vė­se. Kuo dau­giau kau­nie­čių yra gat­vė­se, tuo sau­giau jau­čia­si vi­si ap­lin­ki­niai“, – dės­tė K.De­ke­ris.

UAB „Kau­no au­to­bu­sai“ sieks, kad il­gai­niui vie­ša­sis trans­por­tas tap­tų dau­gu­mos mies­tie­čių prio­ri­te­ti­niu pa­si­rin­ki­mu. No­rint tai pa­siek­ti, be abe­jo­nės, rei­kės kel­ti vai­ruo­to­jų bei kont­ro­lie­rių bend­ra­vi­mo kul­tū­rą, ge­ro­kai at­nau­jin­ti tro­lei­bu­sų ir au­to­bu­sų par­ką, pa­keis­ti vi­sus se­nus „Ško­da“ tro­lei­bu­sus ir 110 se­niau­sių au­to­bu­sų. Taip pat rei­kia at­nau­jin­ti elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­te­mą ir įdieg­ti mo­bi­lio­jo bi­lie­to ap­li­ka­ci­ją, mo­der­ni­zuo­ti ke­lei­vių in­for­ma­vi­mo sis­te­mas. Tie­sa, šiems pla­nams tu­ri pri­tar­ti mies­to sa­vi­val­dy­bė.

Be­je, ne vie­nam at­ro­do, jog tro­lei­bu­sai ju­da kur kas lė­čiau nei au­to­bu­sai. Iš tie­sų, da­bar­ti­nė­mis eis­mo są­ly­go­mis mies­te tro­lei­bu­sai nė kiek ne­nu­si­lei­džia sa­vo „gi­mi­nai­čiams“, o il­ges­nė­se tie­sio­se at­kar­po­se ar­ba ky­lant į kal­niu­ką elekt­ri­nė trans­por­to prie­mo­nė tu­ri net dau­giau jė­gos ir ga­li grei­čiau įsi­bė­gė­ti nei au­to­bu­sai.

Vi­du­ti­nė mies­tie­čio ke­lio­nė vie­šuo­ju trans­por­tu yra apie 6,5 km. Au­to­bu­su, ku­rio vi­du­ti­nis grei­tis marš­ru­te sie­kia apie 18 – 20 km/val., to­kį at­stu­mą ga­li­ma įveik­ti per 20 min. Ži­no­ma, į ke­lio­nės lai­ką įskai­čiuo­ja­mas ir lau­ki­mas sto­te­lė­je. Čia taip pat vyks­ta po­ky­čiai. Vi­so­se sto­te­lė­se įreng­ti tvar­ka­raš­čiai, o lau­ki­mas daž­niau­siai ap­si­ri­bo­ja 3 mi­nu­tė­mis.

Stab­do ne­pa­rei­gin­gie­ji

Vie­šo­jo trans­por­to grei­čiui kur kas dau­giau įta­kos tu­ri ke­lei­vių el­ge­sys. Daž­niau­siai ke­lei­viai bi­lie­tu pa­si­rū­pi­na iš anks­to. Pa­vyz­džiui, tu­rin­tys elekt­ro­ni­nių bi­lie­tų kor­te­les į au­to­bu­są ar tro­lei­bu­są įli­pa be­veik neuž­lai­ky­da­mi srau­to. Jie ne­gai­ši­na vai­ruo­to­jo ir ki­tų ke­lei­vių, o ga­liau­siai – ir sa­vo ke­lio­nės lai­ko.

„Per­kan­tie­ji bi­lie­tą iš vai­ruo­to­jų gai­ši­na sa­vo ir ki­tų ke­lei­vių lai­ką bei daž­nai pri­ver­čia vai­ruo­to­ją at­si­lik­ti nuo gra­fi­ko. Vie­ša­sis trans­por­tas ga­lė­tų va­žiuo­ti grei­čiau, jei per­kan­čių­jų iš vai­ruo­to­jų bi­lie­tus bū­tų ge­ro­kai ma­žiau“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Bi­lie­tus iš vai­ruo­to­jų per­ka dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis vi­sų ke­lei­vių. To­kių ke­lei­vių skai­čius per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus išau­go tri­gu­bai. Pla­ti­ni­mo tink­las šiuo lai­ko­tar­piu ne­ma­žė­jo, to­dėl ga­li­ma teig­ti, kad esa­mas kai­nos skir­tu­mas ke­lei­viams tam­pa ne­ženk­lus.

Dar dau­giau gai­ša­ties ky­la dėl bi­lie­tui pirk­ti pa­ruoš­tos pi­ni­gų su­mos. Vie­ni pa­rei­gin­gai pa­ruo­šia rei­kia­mą pi­ni­gų su­mą – 70 cen­tų ir vai­ruo­to­jas ga­li grei­tai at­spaus­din­ti bi­lie­tą. Ki­ti pa­tei­kia di­de­lę ku­piū­rą ar daug smul­kių mo­ne­tų, o vai­ruo­to­jai kar­tais tie­siog ne­tu­ri grą­žos, nes jiems duo­da­ma ri­bo­ta pi­ni­gų su­ma. Ky­la er­ze­lis, de­gi­nan­tis ir ner­vus, ir lai­ką.

„Mū­sų pra­šy­mas ir no­ras – pa­pras­tas. Ap­si­rū­pin­ki­te bi­lie­tu iš anks­to. Jei jo ne­tu­ri­te, pa­si­sten­ki­te sto­ti į li­pan­čių­jų į au­to­bu­są ei­lu­tės pa­bai­gą, kad ne­su­da­ry­tu­mė­te ne­rei­ka­lin­gos spūs­ties. Tu­rė­ki­te pa­si­ruo­šę tiks­lią su­mą, o jei ne­tu­ri­te – duo­ki­te ne dau­giau kaip 1 eu­rą. To­kios, at­ro­dy­tų, smulk­me­nos jū­sų ke­lio­nei ne­leis nu­kryp­ti nuo tiks­laus gra­fi­ko“, – var­di­jo K.De­ke­ris.

Lau­kia nau­ji iš­šū­kiai

Gal­vo­ja­ma plės­ti ki­tą nau­jo­vę – grei­tuo­sius au­to­bu­sų marš­ru­tus.

„Ši idė­ja pa­si­tei­si­no. Tar­ki­me, 17G marš­ru­tas iš Ši­lai­nių į Ur­mo ba­zę grei­tai ra­do sa­vo ke­lei­vius. Ne­nuos­ta­bu, nes pa­ly­gin­ti su pa­pras­tais marš­ru­tais, jie ke­liau­to­jams su­tau­po net iki pus­va­lan­džio. Žmo­nių srau­tai di­dė­ja ir ki­tais grei­tai­siais marš­ru­tais“, – tei­gė vy­res­nio­ji marš­ru­tų pla­na­vi­mo spe­cia­lis­tė Dai­va Agu­lie­nė.

„Ne vis­kas pa­da­ro­ma iš­kart, ta­čiau nea­be­jo­ju, kad per me­tus dve­jus pa­da­ry­si­me dar ne vie­ną di­de­lį žings­nį, ir Kau­no vie­ša­sis trans­por­tas taps ge­ro­kai to­bu­les­nis“, – ant­ri­no K.De­ke­ris.