Miestui – džiazo terapija

Kaltininkas – fortepijonas

Viskas prasidėjo nuo fortepijono. Įsigijęs jį ir planavęs statyti savo namuose, Naurimas Janauskas vis dėlto suprato, kad muzikinio instrumento vieta Senamiestyje esančioje „Vino Uno“ parduotuvėje. Fortepijonas rado naują erdvę, o paklausyti jo kelis kartus per savaitę rinkosi klasikos mylėtojai. Netrukus čia suskambo džiazas, o muzikos gerbėjų ratas ėmė dar labiau plėstis.

„Laikui bėgant, susipažinome su Teatro klubu. Atėjo vizija, kad tai geriausia vieta – nei per didelė, nei per maža, su savo istorija ir ypatinga bioenergetika, kuri jaučiama jau nuo pirmųjų žingsnių“, – prieš kiek daugiau nei du mėnesius koją įkėlęs į naująsias patalpas, N. Janauskas užsibrėžė konkrečius tikslus – toliau burti gero muzikinio skonio bendruomenę ir dalytis tuo, kas tikra, nepagražinta, kas griebia už širdies ir nepalieka abejingų.

Atrodo, kad entuziastui su komanda puikiai sekasi. Žinia apie naujai atgimusią erdvę Kauno senamiestyje sklinda tarsi virusas, o miestiečiai ir Kauno svečiai žino, kur galima gerai praleisti vakarus, jei naktiniai klubai ir kitos panašios vietos nevilioja.

Asorti: Teatro klube ketvirtadieniais susipina džiazo ir vyno natos.

Visuomenės edukacija

Nors neoficialiai yra tituluojamas džiazo sostine, Kaunas, anot Naurimo, iki šiol neturėjo vietos, kur skambėtų profesionalus improvizacinės muzikos žanras. Nuo to esą kentėjo kultūrinis miesto gyvenimas ir kauniečiai, savęs nelaikantys masinės kultūros dalimi.

„Atvirai? Aš nesuprantu vadinamosios populiariosios muzikos, todėl jos neklausau. Tai tas pats kaip valgyti šokoladą „Milka“, nes nesi pasiruošęs tikram, juodajam. Arba vynui. Žmonės perka pigų sausą vyną prekybos centre ir sako, kad jis neskanus. Kodėl? Nes neragavo ekskliuzyvinio. Kuo daugiau saldumo, tuo daugiau paslėptų defektų“, – jei produktas geras, jam, anot „Teatro klubo“ sielos, nereikia jokių pridėtinių saldiklių ar skonio stipriklių. Ta pati formulė galioja ir muzikai. Deja, žmonių skoniui koją neretai kiša nežinojimas. Dažnas atvirai deklaruoja, kad džiazo nemėgsta, nes jis pernelyg įmantrus, sudėtingas ir keblus. Naurimo manymu, taip yra dėl to, kad žmogus pateko į koncertą, kur skambėjo tik muzika, bet ne atlikėjo širdis. Teatro klube patirsite visai kitokių emocijų.

„Norisi edukuoti visuomenę, norisi, kad žmonės keistų savo požiūrį. Todėl muzika, kuri skamba Teatro klube, yra rinktinė. Mes grojame tik tai, kas mums patinka ir kas kokybiška. Norime edukuoti visuomenę, keisti požiūrį. Atrodo, kad mums sekasi“, – N. Janauskas prisiminė vieną sutuoktinių porą, kurios pavyzdys tik paliudijo jo žodžius. Atlydėjęs žmoną į Teatro klubą tik tam, kad namie nekiltų pykčių, pasibaigus koncertui vyras Teatro klubo šeimininkui davė pažadą, kad nepraleis nė vieno džiazo koncerto.

Atlikėjai myli klubą

Nors Teatro klube vyksta įvairūs renginiai, o ateityje į programą ketinama įtraukti dainuojamąją poeziją ir bliuzą, svarbiausi akcentai teikiami džiazui ir viskam, kas su juo susiję. Ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjams, todėl Vilniaus g. 22-ojo pastato antrame aukšte laukiami ir patyrę džiazo muzikantai, ir tie, kurie džiazo pasaulyje žengia pirmuosius žingsnius. Pastariesiems Teatro klube sudarytos sąlygos nemokamai repetuoti, o vėliau scenoje pasirodyti su spontaniškomis muzikinėmis improvizacijomis.

Kuo daugiau saldumo, tuo daugiau paslėptų defektų.

„Mes skatiname jaunimą groti, todėl man tikrai nesunku ateiti čia, palaukti, kol parepetuos, o paskui susitvarkyti. Nereikia visko matuoti pinigais. Grąža, kurią gaunu, yra kur kas didesnė. Muzikantai tai vertina, jie myli Teatro klubą, – todėl pasikviesti muzikos grandus, kokie ateityje galbūt taps dabar čia repetuojantys jaunuoliai, pasak N. Janausko, nesunku. Stebintys besiformuojančią džiazo bendruomenę, užsienio atlikėjai Lietuvą vis dažniau įtraukia į savo muzikinių kelionių maršrutą. Štai visai neseniai Kaune koncertavo džiazo deimantas iš Meksikos Victoras Mendoza. Šią savaitę Teatro klubo publiką sveikins kritikų liaupsinamas, žiūrovų dievinamas „Butterflies Jazz Trio“ iš Prancūzijos. Kiek vėliau į svečius atvyks džiazo virtuozai iš Latvijos. Naurimo kontaktų sąrašas ilgas, todėl staigmenų bus tikrai ne viena.

„Ketvirtadieniai Teatro klube yra džiazo diena. Net jei tądien klube norėtų koncertuoti pats Robbie Williamsas, jokių išimčių nedarytume. Norisi tęstinumo. Tai mes ir darome“, – N. Janauskas pridūrė, kad džiazas klube skamba ir kitomis dienomis. Tereikia stebėti kalendorių ir norimą dieną apsibraukti raudonai.

Renkasi „giminės“

Išskirtinėje klubo aplinkoje – ne tik išskirtiniai koncertai, bet ir išskirtinė publika. Nemaža dalis lankytojų – nuolatiniai, pelnę giminių statusą. Su šiais žmonėmis visuomet yra apie ką kalbėti, iš jų yra ko pasimokyti.

„Kiekvieno koncerto metu pats būnu klube. Man labai svarbu sutikti žmones, perteikti jiems visas emocijas. Klausytojams, manau, tai taip pat svarbu“, – apie nuolat augančią Teatro klubo šeimą ir po pirmo koncerto į antrą grįžtančius žmones, kalbėjo N. Janauskas.

Čia negalioja aprangos kodas, niekas nekalba moksliniais terminais,  nesvarbu, ar esi sėkmės lydimas verslininkas, ar laimingas bedarbis, septintą dešimtį skaičiuojantis senjoras ar pilnametystę sveikinantis jaunuolis. Visus lankytojus vienija meilė gerai muzikai.

„Manau, kad per du mėnesius pasiekėme aukštą lygį. Ateina nemažai žmonių. Žinoma, būna visokių dienų“, – N. Janauskas prisiminė vieną koncertą. Išankstinių rezervacijų skaičius nieko gero nežadėjo. Viskas apsivertė renginio dieną, kai, likus keliolikai minučių iki koncerto pradžios, žmonės ėmė plūsti į Teatro klubą. 145 sėdimų vietų erdvė buvo sausakimša. Dar maždaug penkiolika klausytojų stovėjo už durų. Tos dienos klausytojų skaičius viršijo visus lūkesčius ir lankomumo rekordus.

Naurimas įsitikinęs, kad jų sėkmės receptas – vertybės, kuriomis vadovaujasi. Teatro klube nerasite jokios butaforijos ir kičo. Čia stovi 130 metų senumo fortepijonas, čia paslaptingai girgždantys, į antrą aukštą vedantys laiptai ir senos sienos, kurios prabilusios daug ką papasakotų. Tai toli gražu ne viskas.

„Kiekvienas koncertas yra tarsi kelionė. Stalus užtiesiame baltomis staltiesėmis, ragaujame išskirtinius, tiesiai iš Sardinijos atvežtus užkandžius, mėgaujamės muzika ir geru vynu. Pastarasis juk, kaip ir muzika, turi savo natas. Kai visa tai susipina, būna nuostabu“, – visus to dar nepatyrusius N. Janauskas kvietė artimiau susipažinti.