Pereiti į pagrindinį turinį

Miglota magistralės rekonstrukcija: direkcija mausto Kauną?

2017-06-29 08:45

Spūstys magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda naikinamos tik skambiais pažadais. Dar prieš mėnesį atrodė, kad pajudės ir realūs darbai. Dabar žinios iš sostinės kelia abejonių.

Tomo Raginos nuotr.

Vėl tik kalbos

Jau daugybę metų liejasi pažadai rekonstruoti A1 kelią ties Kaunu nuo 94 iki 107 km. Projekte numatyta šią atkarpą paplatinti iki trijų eismo juostų viena kryptimi, Kleboniškio tiltas paplatėtų iki keturių juostų viena kryptimi. Dėl to šalia turėtų būti pastatyti dar du tiltai, kurie labai padidintų eismo pralaidumą. Dabar, įvykus net menkiausiai avarijai, automobiliai čia sustoja ir susiformuoja didelės spūstys.

Vykdant magistralinio kelio rekonstrukciją numatyta tvarkyti ir Giraitės apsisukimo kelią. Pagal projektą šioje vietoje turėtų atsirasti dviejų lygių sankryža. Visi šie darbai projektuojami nuo 2011-ųjų, tačiau kauniečiai vis dar priversti kentėti spūstyse ir klausytis iš sostinės atskriejančių valdžios pažadų.

Dar praėjusį mėnesį Kauno miesto vadovai lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijoje ir buvo skambiai pažadėta, kad realūs darbai prasidės kitais metais. Dabar jau kyla abejonių, ar tai nebuvo tik dar vieni skambūs žodžiai?

"Mano žiniomis, viskas taip sklandu nėra. Kauno parlamentarų grupės vardu dar kovą kreipiausi į Vyriausybę su raginimu įgyvendinti šį projektą. Sulaukiau kažkokio atsirašymo be konkretumų. Parašiau papildomą užklausimą. Nors privalo atsakyti per 20 darbo dienų, bet neatsakė du mėnesius.

Po įkyrių skambučių dėl šio projekto vis žadėjo kažkokį mistinį pasitarimą. Neseniai mano padėjėjas paskambino rašto rengėjui iš Kelių direkcijos paklausti, kokius sprendimus priėmė, tačiau tas tik atsakė, kad buvo įvairių nuomonių ir kad Kauno valdžiai "buvo pažadėta gal kiek per ambicingai". Vėl užklausiau jų oficialiai raštu, kada konkrečiai bus pradėti darbai ir ar yra numatytas finansavimas 2018 m. ir tolesniems etapams. Bet įtariu, kad ir toliau vilkins ir nieko neatsakys", – "Kauno dienai" teigė Seimo narė, Kauno krašto bičiulių grupės pirmininkė Gintarė Skaistė.

Vis dar skaičiuoja srautus

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis  "Kauno dieną" tikino, kad darbai nėra vilkinami, tačiau nenorima be reikalo švaistyti didelių pinigų, todėl reikia viską kruopščiai apskaičiuoti.

Pasak jo, birželio 14 d. surengtas pasitarimas, kuriame nutarta, kad iki liepos pabaigos reikia dar kartą paskaičiuoti visus automobilių srautus, atlikti analizes. Esą eismo specialistams kyla klausimų, ar, įgyvendinus brangų projektą, iš esmės bus pagerinta situacija.

"Specialiomis kameromis bus fiksuojami automobilių srautai, kur ir iš kur žmonės važiuoja. Vyksta modeliavimo darbai, žiūrėsime visus galimus variantus, net tuos, kurie anksčiau nebuvo svarstyti. Tada vėl susitiksime su savivaldybe, ministerija ir kitomis suinteresuotomis pusėmis ir dar kartą įsitikinsime, ar investicijos bus pagrįstos. Paskutiniai modeliavimai buvo atlikti 2011-aisiais, tačiau srautai tikrai per šį laiką pasikeitė, atsirado naujų teritorijų, pati "Mega" išsiplėtė", – aiškino E.Skrodenis.

Situacija ties prekybos ir pramogų centru "Mega" taip pat analizuojama. Vėl svarstoma, ar reikėtų statyti dar vieną viaduką, ar galima būtų rekonstruoti dabartinę sankryžą.

E.Skrodenio teigimu, kai iš naujo bus įvertinti automobilių srautai ir jei pasitvirtins, kad reikia platinti kelią ir dar statyti šalia kelis papildomus tiltus per Nerį, galės prasidėti viešieji pirkimai, o 2018-aisiais – realesni rekonstrukcijos darbai.

Srautų padidėjimas susijęs su tuo, kad yra uždaryti važiavimo keliai į kitą upės pusę. Mieste trūksta tiltų per Nerį.

Naujas miesto tiltas?

LAKD direktorius užsiminė, kad per pasitarimą su specialistais išsakyta mintis, kad dar vieno tilto per Nerį reikėtų pačiame Kauno mieste. Esą dabar Kleboniškio tiltas dažnai tarnauja kaip vietinė gatvė – vairuotojai įsuka į autostradą, kerta upę ir vėl įvažiuoja į miestą. Jei būtų dar vienas tiltas, mažiau automobilių važiuotų magistraliniu keliu.

"Tiltas galėtų atsirasti iš Jonavos gatvės į kitą Neries pusę. Pastebime, kad dabar didesnės grūstys pasidariusios dėl remontuojamo Varnių tilto. Srautų padidėjimas susijęs su tuo, kad yra uždaryti važiavimo keliai į kitą upės pusę. Mieste trūksta tiltų per Nerį", – pareiškė E.Skrodenis.

Šis pareiškimas nustebino Kauno miesto savivaldybė atstovus, kurie apie tokius pasvarstymus išgirdo pirmą kartą. Nors dar prieš mėnesį lankėsi direkcijoje ir jiems buvo žadėta paskubinti viešuosius pirkimus. Galima įsivaizduoti, kad ne vienus metus užtruktų, jei dabar direkcija nuspręstų keisti planus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas pastebėjo, kad vien pastačius naują tiltą visos problemos tikrai nebūtų išspręstos.

"Juk reikia ne vien tilto, bet ir kažkokios trasos. Norint mieste pastatyti naują kelią, ko gero, reikėtų griauti nemažai gyventojų namų. Visokių sprendimų gali būti, bet visi renkasi racionaliausią, o ne tą, kuris patogus vienai ar kitai institucijai. Pirmą kartą girdžiu tokius pamąstymus, – stebėjosi jis. – Žinoma, visada buvo kalbama, kad bendrajame miesto plane, nusileidus Baltų prospektu į apačią ir yra palikta vieta tiltui, bet tai nereiškia, kad visa tai galima taip paprastai įgyvendinti, nes viską kažkur reikia sujungti. Vien tai, kad žmonės persikels iš vienos upės pusės į kitą, nereiškia, kad jie pasieks norimą tašką."

Pasak G.Petrausko, natūralu, kad kauniečiai važinėja aplinkkeliu, o ne visą savo maršrutą planuoja vien miesto keliais. Taip taupo ne tik savo laiką, bet ir neteršia miesto: "Ir Vilniaus aplinkkelis tokiam pačiam tikslui pastatytas. Juo kokia 80 proc. vilniečių važiuoja, ir tik dalis – ne vilniečių."

Finansavimo klausimai

Dėl vadinamosios Muravos sankryžos rekonstrukcijos, E.Skrodenio teigimu, didesnių problemų nėra. Anksčiau buvo skelbta, kad šioje vietoje bus įrengta deimanto formos sankryža, reguliuojanti srautus tiek nuo Kauno, Karmėlavos, tiek ir nuo Vilniaus bei Klaipėdos.

"Dabar tikrai nėra tikslinga čia investuoti, nes tų pačių pinigų reikia skirti ir automagistralei "Via Baltica". "Megos" sankryža taip pat kelia daugiau problemų, tad dėmesys skiriamas būtent čia, nes šioje vietoje tikrai labiau reikia investicijų", – sakė LAKD direktorius.

E.Skrodenis tikino, kad A1 kelio platinimo darbų finansavimas yra preliminariai planuojamas. Kai bus aiškus rezultatas ir skaičiavimai, bus galima tiksliai pasakyti, kiek investicijų reikia. Dalis finansavimo būtų skirta iš Vyriausybės kišenės, kita – iš ES struktūrinių fondų.

"Pagal paskutinį skaičiavimą du tiltai, Giraitės apsisukimo kelias ir "Megos" sankryža galėtų kainuoti apie 160 mln. eurų. Tačiau manau, kad, paskelbus viešuosius pirkimus, kaina galėtų labai sumažėti, nes taip buvo ir su "Via Baltica" rekonstrukcijos kaina, kuri krito 40 proc. nuo pradinių skaičiavimų", – kalbėjo LAKD vadovas.

Specialistas tikino, kad magistraliniame A1 kelyje ties Kaunu siekiama išlaikyti 110 km/val. greitį, tačiau kol kas atkarpoje nuo vadinamosios Muravos sankryžos iki Giraitės apsisukimo kelio yra labai daug įvažiavimo ir išvažiavimo kelių, o pagal magistralinio kelio charakteristikas turi būti kuo mažiau papildomų galimų eismo kliūčių. Be to, dabar reikia įvertinti, ar, paplatinus kelią, problema išsispręs, ar kaip tik padidės automobilių srautas, nes daugiau vairuotojų rinksis aplinkkelį, o ne vietines miesto gatves.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų