Vilioja solidi parama
Būsto remontas, jau nekalbant apie jo renovaciją, iš gyventojų pareikalauja nemažai išlaidų, tad valstybės žadama solidi finansinė parama daugiabučiams atnaujinti skamba tikrai viliojančiai.
Atnaujintu daugiabučių renovacijos įstatymu įtvirtinama, kad valstybė kompensuos 30 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių kainos. 100 proc. kitas išlaidas – projekto parengimo, administravimo, statybos priežiūros specialisto darbą. Nuo šiol visiškai kompensuojamos ir renovacijos administravimo išlaidos – anksčiau ši kompensacija siekė tik 50 proc. Tokie paramos dydžiai numatomi iki 2020 m. pabaigos.
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) gruodžio viduryje paskelbė suskaičiavusi, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje atnaujinta daugiau kaip 2,1 tūkst. daugiabučių, arba 60 tūkst. butų. Investicijos, BETA turimais duomenimis, į šių daugiabučių atnaujinimą siekia beveik 600 mln. eurų. Tačiau neskelbiama, kiek prisidėjo patys gyventojai, kiek projektų nebuvo užbaigta laiku, kiek dėl to gyventojai patyrė materialinių ir moralinių nuostolių.
Iki Vyriausybės nustatytos datos rangovams nespėjus atlikti visų numatytų darbų, valstybės parama gali ir nuplaukti. Tai reiškia, kad gyventojų pečius prislėgs dar didesnės išlaidos.
Dėl didelės įtampos, ar bus spėta viską atlikti laiku, tenka susidurti ir su fiziniais sunkumais bei kantrybės išbandymais. Atrodytų, negi sunku pakentėti dėl geresnės ateities ir jaukesnio, šiltesnio daugiabučio, gražesnės jo aplinkos, pakilusios vertės, laukiančių mažesnių mokesčių už šildymą? Pakentėti verta, jeigu nuskilo su rangovais. Kitu atveju, kaip ironizavo vienas gyventojų, kartu su kaimynais savo kailiu patyręs renovacijos grimasų spektrą, gali tekti pereiti tikrą pragarą.
Tenka gyventi statybvietėje
Gyvenimas statybvietėje su visais iš to išplaukiančiais nepatogumais ir vaizdais kur kas ilgiau, nei buvo planuota, bei nežinomybė, kada visa tai baigsis, neįmanomas šildymas net ir tada, kai lauke kaip reikiant vėsoka. Tai patyrę M.Riomerio gatvės 25-ojo namo gyventojai – toli gražu ne vieninteliai renovacijos tamsiosios pusės liudininkai.
Namo atnaujinimo darbai judėjo taip įtartinai lėtai, kad butų savininkai ėmė garsiai skųstis, tačiau pajuto, kad yra tarsi palikti likimo valiai.
"Ypač daug nervų mums kėlė šildymo sistemos atnaujinimas, kurį atliko rangovo pasamdyta įmonė. Nupjovus senus radiatorius, darbai sustojo", – prieš porą metų žiniasklaidai yra pasakojusi daugiabučio gyventoja Jolanta Maročkienė. Tokios problemos kilo, kaip išsiaiškino gyventojai, dėl rangovo nemokumo. Gyventojams teko ne tik pasijaudinti, net ir netrumpai pašalti – namas dėl užsitęsusių renovacijos darbų pradėtas šildyti gerokai vėliau nei visame mieste.
Be to, kai kurie būstai, anot gyventojų, dėl statybininkų kaltės buvo virtę sandėliais – koridoriuose net pusmetį riogso statybinės medžiagos.
Šiame daugiabutyje minėtu laiku darbavosi bendrovė "Orlista", apie kurios darbo terminų nesilaikymą įvairiuose miestuose jau yra rašiusi ne viena žiniasklaidos priemonė. Pavyzdžiui, ši liūdnai pagarsėjusi bendrovė "Orlista" bankrutavo, kai jau buvo gavusi 90 proc. sutartų pinigų – apie 390 tūkst. eurų už daugiabučio Marijampolėje, Kokolos g. 9, modernizavimą. Žurnalistų kalbinti specialistai skaičiavo, kad minėtame daugiabutyje defektų – devynios galybės, o gyventojai skundėsi, kad iki renovacijos gyveno geriau, butai buvo kokybiškesni.
Ir tai ne vieninteliai objektai, kurių gyventojai pasigailėjo pasidavę renovacijos vajui, guodėsi, kad besirinkdami rangovus ištraukę trumpąjį nelaimę lėmusį šiaudą.
"Kauno dienos" šaltinių teigimu, bėdų yra kilę ir ne viename objekte, kuriame statybos darbus buvo apsiėmusios atlikti ir bendrovės "Šilo statyba", "Costum", "CCM Baltic", "Algraižė" bei nemažai kitų. Jos šiuo metu yra arba likviduotos arba joms iškeltos bankroto bylos.
Vienoje iki Lietuvos apeliacinio teismo nukeliavusių bylų šiemet priimtoje nutartyje teigiama, kad viena daugiabučių modernizavimo sutarčių su "Šilo statyba" buvo nutraukta, nurodoma, kad bendrovė nepašalino techninio prižiūrėtojo nurodytų trūkumų ir defektų.
Per pusę metų iš 100 proc. renovacijos padarė tik 8 proc., ir tai tris kartus pakeitė žmones.
Puslapyje rekvizitai.lt prie "Costum" bendrovės vienas pateiktų komentarų yra būtent apie renovacijos kokybę. "Per pusę metų iš 100 proc. renovacijos padarė tik 8 proc., ir tai tris kartus pakeitė žmones. "Costum" valdžia labai neatsakingai žiūri į savo objektuose vykdomus darbus. Jiems nusispjauti į name gyvenančius gyventojus. Per pusę metų pakeitė tik tris langus – tai ką galima daugiau pasakyti apie tokią įmonę", – nesirinko žodžių įrašo autorius.
"Costum" atstovu prisistatęs asmuo teigė, kad iki 2015 m. bendrovė per metus modernizuodavo net po penkiolika daugiabučių, tvirtino, kad net 80 proc. objektų darbai būdavo baigiami laiku.
Internautų teigimu, "CCM Baltic" gyventojams pridarė taip pat nemažai rūpesčių, pavyzdžiui, dirbdami Jonavoje. "Tai įmonė, giliai įklimpusi renovacijos procese. Antrus metus neįstengia baigti renovuoti 44 butų namo. Tai pinigų nėra, tai darbininkų, tai medžiagų. Pasaka be galo... Keičiasi subrangovai, darbų vadovai... Neįkliūkite", – patarė komentarą apie bendrovę puslapyje rekvizitai.lt pateikęs asmuo.
Pasigenda saugiklių
Pernai priėmus naująjį įstatymą deklaruota, kad daugiau tokių problemų nebekils. "Žinome atvejų, kai daugiabučių renovacija atlikta apgailėtinai kokybės prasme arba pats procesas užstrigo ir žmonės iki šiol bylinėjasi teismuose. Naujas įstatymas išsprendžia šias problemas ir ilgalaikėje perspektyvoje leis sutaupyti gyventojams", – įstatymo priėmimo metu tikino tuometis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Tačiau pastatų renovacijos srityje jau dešimtmetį dirbantis energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis teigia, kad kuo toliau, tuo daugiau kliūčių įžvelgia, tiksliau, gyventojams tampa sunkiau apginti savo teises ir teisėtus lūkesčius, pasirašius tokias rangos sutartis, kokios, anot jo, yra pateikiamos pasidavus BETA reikalavimui.
"Tiek techninio projekto rengimas, tiek prižiūrėtojo, rangovo pasirinkimas yra atliekamas pagal griežtą aplinkos ministro nustatytą tvarką, viskas perkama per atidžiai BETA prižiūrimus konkursus ir niekaip kitaip. Ir tai neblogai. Tačiau BETA staiga ėmė nustatyti savas taisykles. Kaip tik laikau rankose dokumentą, kreipimąsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Dviejų daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) vardu ginčijamės su BETA, kuri staiga ėmė ir uždraudė vykdyti pirkimus pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką. Agentūra grasina, kad jei pirkimai nebus vykdomi per CPO LT, namo bendrijai nebus teikiama parama. Keista, nes tiek Lietuvos Vyriausybės nutarimas, tiek bendrijos pasirašyta sutartis su BETA numato galimybę bendrijai pirkti paslaugas vadovaujantis ministro patvirtinta tvarka be jokių apribojimų", – kalbėjo R.Gatautis.
Pagal įstatymą ir ministro patvirtintą aprašą paslaugas galima pirkti, kaip teigė R.Gatautis, keliais būdais, tačiau norintys jais pasinaudoti gyventojai susiduria su BETA, kaip jis įvardijo, pasipriešinimu. "Pastaruoju metu agentūra griežtai reikalauja paslaugas pirkti išimtinai per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) LT", – teigė kaunietis.
"Jie argumentuoja, kad šis būdas – labai patogus, paprastas ir skaidrus", – dėstė pastatų modernizacijos projektų koordinatorius. Jis sutinka, kad projekto administratoriui tai tikrai greičiau ir patogiau, tačiau, anot jo, tokiais būdvardžiais pirkimą per CPO LT galima vadinti tol, kol paslaugos pirkėjas nesusiduria su problemomis, kurių kyla dėl paslaugų teikėjų netyčios, aplaidumo ar piktnaudžiavimo.
Turėdamas nemenką daugiabučių renovavimo srityje patirtį pašnekovas akcentavo, kad, nepaisant BETA spaudimo, savo klientams rekomenduoja naudotis ministro aprašo suteikiamomis galimybėmis.
"Taip, tai yra sudėtingiau, nes visas viešojo pirkimo procedūras atlieka pati DNSB bendrija. Tačiau tokiu būdu namo atstovai gali susižiūrėti pirkimo sąlygas ir sutarties saugiklius, nustatyti papildomus kriterijus, užtikrinančius, kad nupirktos paslaugos bus atliktos laiku ir kokybiškai, pvz., pareikalauti, kad pretendentai pateiktų atliktų projektų sąrašą ir buvusių klientų rekomendacijas. Jas gavus, gyventojai gali susisiekti su renovuotų daugiabučių atstovais ir išsiklausinėti, ar paslaugas teikusi bendrovė dirbo kokybiškai, nevėlavo, ar nesipyko su gyventojais, ar nebuvo nesklandumų ir pan.", – dėstė R.Gatautis.
Jo teigimu, perkant per CPO LT nugalėtojas parenkamas taikant mažiausios kainos kriterijų, ir tiek. "Be to, sutarties punktai yra nurašyti nuo Viešųjų pirkimų įstatymo, tai yra reikalavimai tiekėjams yra minimalūs. Realybėje siekiant daugiabutį renovuoti išties kokybiškai – to nepakanka. Turime karčios patirties, kad vykdydami minimalistinę sutartį projektuotojai ar rangovai piktnaudžiauja sutarties spragomis, nes joje mažai saugumo priemonių – saugiklių", – aiškino inžinierius.
Anot jo, tikrai praverčia į standartinę sutartį įtrauktas punktas, kad jeigu rangovas vėluos atlikti darbus, jam grės baudos ir pan. "Sutartis galima papildyti įvairiais apdairiais reikalavimais, apsaugančiais nuo to, kad daugiabučio bendrijos po to niekas nekvailintų", – kalbėjo R.Gatautis.
Deja, apstu pavyzdžių, kai nepaisant visų pagyrų, kad CPO LT labai gerai atlieka paslaugų teikėjų atrankas, rangovai netikėtai ar "netikėtai" bankrutuoja, o gyventojai neretai jaučiasi palikti likimo valiai ir yra pasmerkiami ilgoms varginančioms biurokratinėms procedūroms, nekalbant apie tai, kad pradėta namo modernizacija sustoja ir kelia aibę nepatogumų.
"Įstatymai numato, bet BETA neleidžia vykdyti pirkimų pagal aplinkos ministro patvirtintą aprašą. Nurodo pirkti per CPO LT, tačiau abiem atvejais ji neprisiima atsakomybės nesėkmės atveju. Neprisiima jokios atsakomybės už tai, ką nusipirksite. Todėl daugiabučių bendrijų noras patiems kontroliuoti pirkimų eigą ir pasirinkti kokybiškai dirbančius ir nebankrutuojančius tiekėjus man yra suprantamas", – aiškino R.Gatautis.
CPO LT pasiteiravome, kiek pernai buvo išbraukta statybos įmonių iš tiekėjų / paslaugų pardavėjų, norinčių dalyvauti CPO LT konkursuose, sąrašo, o kiek 2016, 2015 m.? Organizacijos viešųjų ryšių atstovė Lina Lankauskaitė teigė, kad tokios statistikos pateikti negali, nes Elektroninis pirkimų centras, per kurį perka bendrijos ir privatūs daugiabučių namų administratoriai, apskritai buvo paleistas 2017 m. vasarį ar kovą.
CPO LT: tai yra didelis palengvinimas
Viešosios įstaigos CPO LT viešųjų ryšių atstovė Lina Lankauskaitė akcentavo, kad neretai bendrijai namo renovacija yra vienintelis projektas, kurio administravimas reikalauja žinių ir patirties.
"O to, deja, dažnai daugiabučių namų savininkų bendrijos ir neturi. Elektroninė priemonė Elektroninių pirkimų centras bendrijoms yra didelis palengvinimas, nes nereikia pačioms rengti jokių pirkimo dokumentų – tereikia suvesti reikalingus darbų, paslaugų kiekius, apimtis, įkelti reikalingus dokumentus, o visa kita (laimėtojo atranka, sutarties suformavimas) padaro elektroninė sistema", – dėstė įstaigos atstovė.
Ji teigė, kad elektroninės priemonės Elektroninių pirkimų centro (EPC) sutartys yra standartinės. Vardijo, kad jos skiriasi tik pagal pirkimus, t.y., pavyzdžiui, rangos ar paslaugų sutartis. L.Lankauskaitė aiškino, kad ir užsakovas, ir tiekėjas gali iš anksto susipažinti su pagrindinės sutarties sąlygomis, o norėdamas užsiregistruoti ir naudotis katalogu su sąlygomis susipažinti privalo.
L.Lankauskaitė teigė, kad visi sutarčių projektai derinami su Aplinkos ministerija ir Būsto energijos taupymo agentūra. Būtent jos ir priima galutinius sprendimus, kaip sakė atstovė, dėl sutartyje numatytų saugiklių rangovams.
Jei atsiranda bent menkiausias pagrindas abejoti tiekėjo kvalifikacija – ji iš karto tikrinama, o tokio tiekėjo dalyvavimas yra apribojamas.
Anot jos, CPO LT labai svarbu, kad renovacijos darbus, paslaugas atliktų tik kvalifikuoti ir patikimi rangovai, tiekėjai. "Jų kompetencija įvertinama pagal Aplinkos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Rangovų, tiekėjų tinkamumas tikrinamas ir registruojant į EPC, ir vykdant planinius ir neplaninius patikrinimus. Jei atsiranda bent menkiausias pagrindas abejoti tiekėjo kvalifikacija – ji iš karto tikrinama, o tokio tiekėjo dalyvavimas yra apribojamas", – teigė L.Lankauskaitė ir pridūrė, kad pagrindinėje sutartyje dar yra nustatytos pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės (banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas, delspinigiai, bauda) bei sutarties nutraukimo pagrindai.
L.Lankauskaitė patvirtino, kad CPO LT neprisiima atsakomybės už tai, kas vyksta po to, kai bendrijos su rangovu, tiekėju sudaro sutartį. "CPO LT neatlieka sutarčių vykdymo kontrolės. Sutarčių vykdymas yra abiejų šalių atsakomybės sritis. CPO LT pagal užsakovų suformuotus užsakymus EPC tik sudaro galimybę įsigyti reikalingus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbus ir su jais susijusias paslaugas. EPC yra tik priemonė nustatyta tvarka pasinaudoti jau sudarytų elektroninių paslaugų teikimo bei preliminarių sutarčių rezultatais. Sprendimą dėl pirkimo sutarties sudarymo ar nesudarymo priima ne CPO LT, bet šia priemone besinaudojantys subjektai", – kalbėjo įstaigos atstovė.
BETA apie problemas: jų yra
BETA atstovų pasiteiravome, ar tikrai iš DNSB reikalaujama, kad skelbdamos viešųjų pirkimų konkursą dėl pastato renovacijos naudotųsi būtent CPO LT. Jei taip, kodėl negalimi kiti būdai, netgi tie, kurie minimi sutartyse, sudarytose tarp BETA ir daugiabučių bendrijų?
Turi pasirinkimą?
Agentūros atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė aiškino, kad pagal namų atnaujinimo programą būsto savininkams gali būti skiriama 100 proc. parama projekto parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir rangos darbų techninės priežiūros išlaidoms. Visa tai finansuojama iš projekto "Valstybės paramos teikimas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų parengimo ir įgyvendinimo techninei daliai".
"Projektų, finansuojamų iš ES fondų, finansavimo sąlygų apraše yra numatyta: išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos buvo įsigytos naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos LT sukurtomis ir prižiūrimomis elektroninėmis priemonėmis, skirtomis perkančiosioms organizacijoms ir neperkančiosioms organizacijoms", – teigė E.Pliuskuvienė ir vėliau patikslino, kad dėl ES struktūrinių lėšų panaudojimo buvo pasirašyta finansavimo sutartis ir būtent joje numatytas šis reikalavimas. Ši sąlyga, anot pašnekovės, apibrėžta Valstybės paramos teikimo sutartyje, kuri pasirašoma tarp agentūros ir projekto administratoriaus.
E.Pliuskuvienė pabrėžė, kad statybos rangos darbai gali būti perkami vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta tvarka arba per CPO LT priklausantį Elektroninį pirkimų centrą, skirtą neperkančiosioms organizacijoms, kitos daugiabučių renovacijai reikalingos paslaugos – tik per CPO LT.
Dar tik ruošiamas
R.Gatautis teigė, kad BETA atstovės minimas finansavimo sąlygų aprašas dar neįsigaliojęs, tik ruošiamas. "Jei aprašas bus patvirtintas ir įsigalios, jis galės būti taikomas tik bendrijoms, kurios pasirašys sutartį su BETA po šio dokumento įsigaliojimo. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokia rengiamo aprašo nuostata yra galima. Nes aukštesnis teisės aktas – Vyriausybės nutarimas, numatantis tris pirkimo būdus, nenumato jokių apribojimų, išimčių ar pan. Šiaip jau agentūros lygio dokumentas negali prieštarauti Vyriausybės nutarimui", – gūžčiojo pečiais R.Gatautis.
BETA turimais duomenimis, CPO LT, "stebėdami procesus ir reaguodami į aktualijas bei besikeičiančias aplinkybes, nuolat įtraukia papildomų saugiklių".
R.Gatautis sutinka, kad konkursų vykdymas per elektroninę sistemą yra perspektyvus ir nuolat vis tobulinamas, tačiau šiandien CPO LT pateikiami sutarčių su paslaugų teikėjais šablonai vis dar neužtikrina pirkėjų interesų pakankamos apsaugos, saugiklių jose vis tiek trūksta, be to, perkant per CPO LT nėra galimybės taikyti ekonominio naudingumo principo. "O perkant pagal mažiausios kainos principą, kokybiškai atnaujinti namą dažnai neįmanoma", – tvirtino pašnekovas. Jis tvirtino, kad apie tai jau daug kartų buvo diskutuota su Aplinkos ministerijos, BETA, CPO LT vadovybe, bet niekas nesikeičia.
Kyla rūpesčių
Pasiteiravus, keliems projektams visos šalies mastu, agentūros žiniomis, 2015, 2016 ir 2017 m. kilo bėdų dėl įgyvendinimo, nors jau buvo įvykęs konkursas ir pasirašytos sutartys su rangovais bei gautas finansavimas, E.Pliuskuvienė skaičiavo, kad apie 90 proc. visų pirkimų vyksta per CPO LT. "Akivaizdu, kad ne pirkimo būdas lemia iškylančias problemas, o aplinkybės, susiklosčiusios jau vykstant procesams. Buvo atvejų, kai dėl rangovinės organizacijos bankroto ar kitų priežasčių (dėl didelio statybininkų trūkumo šalyje bendrovės nespėja laiku įgyvendinti projektų), projekto administratoriai turėjo vykdyti pirkimus iš naujo", – dėstė BETA atstovė.
Anot R.Gataučio, problema yra ne tik tai, kad pirkimus tenka vykdyti iš naujo. "Jei projektuotojas ar rangovas bankrutuoja vidury proceso, tenka spręsti pusiau atliktų darbų apskaitos, įvertinimo, apmokėjimo problemas. Į konkursus pabaigti pusiau padarytus projektus rimti rangovai nenori eiti. Bet net ir nesant oficialaus rangovo bankroto, renovuojamo namo situacija tampa pakibusi, t.y. paslaugų teikėjas nepajėgus dirbti, bet ir bankroto procedūrų neskuba vykdyti, dirba simboliškai, atmestinai, nekokybiškai. Pasitarimuose Aplinkos ministerijoje daug kartų renovacijos projektų administratoriai skundėsi, kad yra priversti "gražiuoju" nutraukti sutartis, nes kitu atveju nesąžiningi paslaugų teIkėjai juos tampo po teismus ar kitaip vilkina procedūras. O renovacijos projektų įvykdymo terminų nukėlimas gali būti itin skausmingas, nes kyla grėsmė daugiabučio gyventojams netekti dalies valstybės paramos, jei namai nerenovuojami iki nustatytos datos. Tokiais atvejais spaudimas renovacijos administratoriams yra didžiulis ir dažnai į kokybę numojus ranka skubama kaip nors pabaigti projektą. Todėl nemenka dalis jau įvykdytų projektų formaliai lyg ir neturėjo bėdų, bet praktiškai yra techniškai prastos kokybės", – apgailestavo R.Gatautis.
Teikia konsultacijas
Prabilus apie BETA atsakomybę, jeigu jai reikalaujant buvo naudotasi CPO LT, pasirašyta standartinė sutartis, tačiau rangovas dėl savo ar nuo jo nepriklausančių priežasčių laiku neįvykdė projekto arba neturi galimybių jo baigti, E.Pliuskuvienė atkreipė dėmesį, kad BETA nėra sutarties tarp užsakovo ir rangovo šalis. "Visi sutarties vykdymo klausimai, taip pat ir susiję su darbų eiga, apmokėjimais už atliktus darbus, užsakovo ir rangovo teisėmis, pareigomis ir numatyta atsakomybe už sutarties pažeidimą, nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pan. yra numatomi užsakovo ir paslaugos teikėjo pasirašytoje sutartyje", – komentavo atstovė žiniasklaidai.
R.Gatautis pateikė pavyzdį, kad jeigu sutartyje nėra rimtesnių sankcijų už tai, kad techninio projekto rengėjas vėluoja parengti projektą, tai jis ir gali be didelės sąžinės graužaties vėluoti, gal ir tiek, kad gyventojams tai grėstų mažesne valstybės parama, kas reikštų net iki keliasdešimt tūkstančių eurų nuostolį. "Ar dėl to CPO LT ar BETA prisiima atsakomybę? Aišku, kad ne", – kalbėjo pašnekovas.
BETA atstovės teigimu, tokiu atveju agentūra teikia "konsultacijas ir pagalbą dėl sutartyje numatytų sankcijų".
Anot E.Pliuskuvienės, vardijusios standartinėje CPO LT pateikiamoje sutartyje numatytus saugiklius, pirmiausia sutartyje yra numatyta sutarties įvykdymo garantija – rangovas privalo pateikti nemažesnę nei 10 proc. bendros sutarties vertės sutarties įvykdymo garantiją.
"Antra, už laiku neatliktus darbus sutartyje numatytos finansinės sankcijos rangovinei organizacijai. Sutartyje apibrėžtas esminis principas – rangovui yra apmokama tik už kokybiškai atliktus darbus, nevykdant mokėjimų avansu. Be to, sutartyje yra numatyta, jog administratoriui talkina techninis prižiūrėtojas, kuris turi patvirtinti tinkamą atliktų darbų kokybę.
R.Gatautis apskaičiavo, kad pagal CPO LT sutartį projektuotojas privalo sumokėti užsakovui vos dvi šimtąsias procento delspinigių, skaičiuojamus nuo pavėluotai perduotų užsakovui sutartyje nustatytų projektavimo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadinasi, jeigu projekto kaina – 15 tūkst. eurų, sankcija už pradelstą dieną būtų 3 eurai, o už pradelstą pusmetį – atitinkamai 540 eurų.
Naujausi komentarai