Gražus ir pagarbus atsisveikinimas

Tokiu metu sunku išlikti racionaliems ir organizuotiems. Be to, žmonėms laidotuvės nėra kasdienybė, nedaug kas yra įsigilinęs į jų tradicijas, seka tendencijas, tad natūralu, kad kyla daug klausimų, kurių pagrindinis – ką daryti?

Maždaug prieš mėnesį močiutę palaidojusi kaunietė Sandra Gudaitienė dar dabar sunkiai tramdo emocijas pasakodama apie netektį. Su močiute buvo labai artimos.

Organizuoti laidotuves apsiėmė ji pati, nes mama sutriko, abejojo, ar susitvarkys su, kaip įsivaizduojame, daugybe reikalų. „Nedažnai susiduriame su tokiais dalykais. Mama pakėlė rankas, nes nežinojo, ko imtis. Teko man. Galvojome – ką daryti? Ieškoti pagalbos. Pagalbą radome“, – atsiduso S.Gudaitienė.

Jai yra tekę dalyvauti šermenyse, vykusiose kelių laidojimo namų salėse. Netekusi močiutės ji nusprendė kreiptis į geriausią įspūdį jai palikusius „Tylos namus“, kurių vienas filialų veikia rekonstruotuose istoriniuose laidojimo rūmuose „Liūdesys“ Jonavos gatvėje, Kaune.

„Neapsirikau. Nuoširdų rūpestį jautėme nuo pat pirmojo skambučio. Darbuotojai nesinaudoja žmogaus nelaime, o nori padėti, racionaliai pataria. Pavyzdžiui, buvo išsirinkusi brangiausias gėles, bet darbuotojai patarė, parodė, kad ir su kuklesnėmis galima labai skoningai papuošti“, – pasakojo moteris.

„Viskas buvo tobula – surikiuota, sustyguota. Esu be galo dėkinga, – graudinosi moteris. – Močiutę labai mylėjome. Ačiū, kad turėjome progą taip gražiai, pagarbiai su ja atsisveikinti.“

Gavo daugiau už tiek pat

Paprašėme pasidalyti detalėmis, kaip vyko šermenų, laidojimo organizavimas. „Pasirašiau įgaliojimą, kad „Tylos namai“ galėtų močiutės kūną paimti iš ligoninės, ir nuo pečių nukrito visi rūpesčiai. Man reikėjo tik parinkti drabužius ir salės puošimą“, – teigė S.Gudaitienė.

Močiutė buvo labai šviesus žmogus, todėl ir drabužius nusprendė jai parinkti šviesesnius. Rinkdama juos jautė didelę atsakomybę, buvo abejonių, svarstymų, ką būtų išsirinkusi pati močiutė, nes ši savo valią dėl laidotuvių buvo pareiškusi tik dėl to, kad nenorėtų būti kremuota.

Nuoširdi greita pagalba, žmogiškas pokalbis netekties akimirkomis yra labai svarbūs, tačiau dar vienas svarbus aspektas yra finansinis.

„Prieš metus teko laidoti kitą artimą žmogų. Jis buvo pašarvotas kituose laidojimo namuose. Tada, kiek žinau, už viską buvo sumokėta panašiai, kiek čia, – apie 1,5 tūkst. eurų, bet čia už šią sumą gavau daugiau paslaugų ir karstas buvo ąžuolinis, o ten – paprastesnis. Vienu žodžiu, aš ir kiti artimieji esame labai patenkinti, kad galėjome taip gražiai išlydėti močiutę. Įspūdį padarė ir aplinka, ir aptarnavimas, ir darbuotojų požiūris. Jaučiasi, kad žmonės dirba iš širdies“, – gerų žodžių negailėjo kaunietė.

Ji kalbėjo ir apie pagalbą šarvojimo metu, kai darbuotojai vis užsukdavo ir nepastebimai vis ką nors pakoreguodavo, pavyzdžiui, įkomponuodavo, rasdavo geriausią vietą naujai atneštoms gėlėms.

Moteris kalbėjo neįsivaizduojanti, kaip būtų reikėję patiems tvarkyti kapavietę po palaidojimo. „Tylos namų“ vyrai viską tyliai ir, atrodo, akimirksniu bei labai estetiškai sudėliojo, žvakutes uždegė. Mes galėjome sau leisti negalvoti apie nieką kitą, tik apie močiutę“, – dėkojo S.Gudaitienė.

„Tylos namuose“ pagarbiai išlydėti artimąjį, su juo atsisveikinti šiuose istoriniuose laidojimo rūmuose galima ir turint mažesnes finansines galimybes. Pavyzdžiui, čia įsigyjant karstą, užsisakant transporto priemonę į kapines, velionio aprengimą ir salę kelioms valandoms, tai atsieitų apie 500 eurų.

Nesigaili nė vienos dienos

„Ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą. Būna daug emociškai sunkių momentų, bet dėl savo pasirinkimo nesigailiu nė vienos dienos, nes galiu padėti žmonėms, kai jiems sunku“, – kalbėjo „Tylos namų“ vadovas Vytis Sidabras, ritualinių paslaugų srityje pradėjęs dirbti nuo aštuoniolikos metų.

Karantinas ar ne – netekties skausmas toks pats sunkiai išmatuojamas. Tačiau laidojimo namų darbuotojams šiuo metu dėl koronaviruso grėsmės tenka dar didesnė atsakomybė. Jie saugo save, klientus ir visus aplinkinius dėvėdami apsaugos priemones, dar dažniau dezinfekuojami automobiliai, patalpos, jos ilgiau vėdinamos.

Šarvojimo salėje vienu metu gali būti ne daugiau nei dešimt žmonių, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis. „Jeigu matome, kad atvyko daugiau žmonių, nei leidžia saugumo normos, kai kurių paprašome šiek tiek palaukti kitose laidojimo rūmų erdvėse – vietos turime daug“, – sakė V.Sidabras.

Mirusysis, jeigu jis sirgo COVID-19, gali būti arba kremuojamas ir tuo taip pat gali pasirūpinti „Tylos namai“, arba šarvojamas, bet tokiu atveju tik uždengtame karste ir tik dviem valandoms, kaip numato karantino ribojimai.

Velionio paruošimu besirūpinant laidojimo namams, artimiesiems būtina patiems kreiptis į pasirinktų kapinių valdytoją dėl laidojimo vietos ir duobės iškasimo. „Kunigą, šv.Mišias, giedotojus ir kt., jeigu pageidaujama, mes užsakome“, – kalbėjo V.Sidabras, neslėpęs, kad užsakymų priėmimas labiau primena pašnekesį apie gyvenimą, nugrimztama į prisiminimus apie velionį – artimiesiems būtina išsikalbėti.

„Buvo, kad žmonės viską išrinko nuotoliniu būdu, kūnas buvo kremuotas, artimieji grįžo po savaitės, dar dvi savaites turėjo karantinuotis, ir tik tada vyko laidotuvės. Viskas buvo paruošta artimiesiems tebebūnant užsienyje“, – pasakojo V.Sidabras. Su klientais daug bendraujama vaizdo skambučiais, siunčiamos nuotraukos, filmuota medžiaga.

Kas neš karstą?

Kalbėdamas apie teikiamų paslaugų spektrą V.Sidabras sakė raginantis artimuosius neišlaidauti, bet tik ne tada, kai sprendžiama, kas neš karstą. „Noriu patarti neatsisakyti nešikų paslaugų, jeigu velionis bus laidojamas karste. Geriau taupyti kitoms paslaugoms, bet ne karstui nešti“, – patarė V.Sidabras.

Reikia mokėti karstą užsikelti ant pečių, turi būti suderintas nešikų ūgis, jie turi judėti vienodu tempu, reikia mokėti įleisti karstą į duobę. Tai ir didelė atsakomybė, ir didelis fizinis išbandymas. Vien karstas, jeigu jis  ąžuolinis, sveria apie 50 kg, o dar prisideda velionio svoris. Ši „Tylos namų“ paslauga Kaune, kai neša keturi arba šeši vyrai, kainuoja 120 eurų.

„Viskas gerai, jeigu nusprendžiama, kad urnai nugabenti iki kapinių katafalkas nebūtinas. Bet nedėkite jos į savo automobilio bagažinę. Kartais matau tokių pavyzdžių. Taip elgiamasi tikriausiai iš jaudulio. Dėkite į automobilio saloną“, – atkreipė dėmesį V.Sidabras.

Šarvojimą ir išlydėjimą administruoja po du darbuotojus. Jie prižiūri, surikiuoja, kad viskas vyktų sklandžiai ir artimiesiems nereikėtų patirti papildomo streso.

Atvykstantiesiems į salę atsisveikinti su velioniu V.Sidabras pataria apsiriboti gėle ar gėlių krepšeliu. Vainikus artimiesiems per laidotuves bus sunku nešti, be to, jie brangūs. Jau geriau daugiau pinigų dėti į vokelį ir jais paremti mirusiojo šeimą, nes jų dar laukia kapavietės tvarkymo – paminklo, tvorelės – išlaidos.